KaGi TUC

26/08/2025

15/03/2024

27/01/2024

Šiandien sukanka 79 m. nuo Aušvico- Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo, ši diena paskelbta pasauline Holokausto aukų atminimo diena, jos metu prisimenami beveik 15 mln. žmonių aukų.

1941 m. birželio 22 d., pirmąją karo tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos dieną, vokiečiai įžengė į Kalvariją, įvesta Vokietijos nustatyta tvarka okupuotose teritorijose. Suvalkų pasienio komisariatas buvo pavaldus Tilžės gestapui. Kalvarijos miestelis neįėjo į 25 km pasienio ruožą, priklausantį Tilžės gestapui, tačiau jis buvo 25 km nuo Suvalkų pasienio linijos zonos, todėl SS sturmbannführeris Hansas Joachimas Böhme įsakė Macholl (komisariato viršininkui) vykdyti susidorojimą su žydais. Liepos mėn. prie Orijos ežero nacistinis režimas surengė pirmąsias Kalvarijos gyventojų žudynes. Totalitarinio režimo sankcijos lėmė, kad dalis atvykusių slėptis ir nespėjusių pasitraukti į Rytus žydų liko Kalvarijoje. Archyvų duomenimis Kalvarijoje nacistinės okupacijos metu buvo galima sutikti žydų iš Lenkijos, SSRS, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos. Kalvarijos žydai gyveno Lenkijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Vokietijoje, SSRS , Austrijoje . 1941 m. rugpjūčio 30 d. per šabą buvo sukviesti visi Kalvarijos žydai į turgaus aikštę, jiems pasakyta, jog yra perkeliami į Marijampolę, surinktieji pėsčiomis išėjo į Marijampolę, kur paskirtuose kareivinių pastatuose laukė iš kitų aplinkinių miestelių atkeliaujančių žydų. Rugsėjo 1 d. Šešupės upės slėnyje tapo lemtinga - tą dieną nužudyta apie 9000 žmonių.
Yad Vashem duomenimis, Holokausto metu žuvo apie 680 Kalvarijoje gimusių ir gyvenusių žydų, kurių didžioji dalis buvo jauni arba darbingo amžiaus, atstovavo įvairiausioms profesijoms, apie 80 proc. sudarė išsilavinę, pasiturintys, gebantys kurti verslą žmonės.
Kalvarijoje gyvenusiųjų pavardes galime rasti tarp Dachau, Aušvico, Majdaneko, Štuthofo, Landsberg am L**h, Buchenvaldo stovyklų, Panerių Vilniuje, Kauno IX forto ir kt. aukų sąrašų.

Nuotraukose:
Masinių žudynių vieta Marijampolėje
E.Elkeso ( Kauno geto vadovo, gimusio ir augusio Kalvarijoje) paminklas Dachau koncentracijos stovykloje

12/11/2023

Gdalija Krengelis ( nuotraukos apatinis dešinys kampas) 1934 m. baigę Kauno meno mokyklą.
Kauno meno mokyklas buvo vienintelė tuo metu dailės mokykla Lietuvoje, kurioje dirbo ir mokėsi to meto Lietuvos dailės asmenybės

Gdalijos gimtieji namai ir Krengelių šeimos aliejaus ir pokasto gamybos įmonė dabar Sodų g. 12

Vinjetė „Kauno meno
mokyklos 1934 m. laida“.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio
dailės muziejaus
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių
ir rinkinių archyvas.
(https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2015~1512397915852/J.04~2015~1512397915852.pdf )

20/08/2023

Kalvarija, Lietuva, 1921
Grupinė nuotrauka ruošiantis Sukkot šventei 1921.
Iš dešinės į kairę viršuje: Batsheva Yashpan, Kadishai Yashpan, Chaim Levit iš Dusetų, Chaimas Kopelovitz iš Užpalių, David Shur iš Plungės, Chaviva Dagan iš Kauno , Moshe Finkel iš Utenos, Yechiel. Sėdi: Dov Zingwel iš Utenos ir Yosef Slep iš Dusetų. Visi, išskyrus Batševą, imigravo į Palestiną.
Šaltinis https://collections.yadvashem.org/en/photos/42714

11/08/2023

02/08/2023

(EN below)

Rugpjūčio 2-ąją minime romų genocido atminimo dieną. Ši data pasirinkta prisimenant 1944 m. rugpjūčio 2 d. įvykusį Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos romų lagerio sunaikinimą, kurio metu dujų kamerose nužudyta apie 3000 romų – vyrų, moterų ir vaikų, atvežtų iš įvairių Europos valstybių.

Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija romus, kaip ir žydus, sistemingai persekiojo ir žudė dėl rasinių priežasčių – okupuotose Rytų teritorijose jie neretai buvo sunaikinami mobilių žudymo būrių, Vakarų Europoje – siunčiami į darbo, koncentracijos stovyklas, kur mirdavo dėl nepakeliamų darbo ir gyvenimo sąlygų. Dėl duomenų apie romus, gyvenusius Senajame žemyne iki 1939 m., trūkumo, netikslaus egzekucijų atvejų fiksavimo, bendras romų genocido aukų skaičius Europoje svyruoja nuo 250 000 iki 500 000 žmonių. Lietuvoje nacių okupacijos metais buvo nužudyta maždaug trečdalis čia gyvenusių romų (apie 500 žmonių).

Ateinančiais mokslo metais 8–12 klasių moksleivius kviečiame apsilankyti naujoje Kauno IX forto muziejaus edukacijoje „Romany bacht: romų istorija ir kultūra“, skirtoje pažinti šią tautinę mažumą, paneigti mitus ir stereotipus, ugdyti atvirumą, toleranciją kitoms kultūroms ir tautoms.
Daugiau informacijos: https://www.9fortomuziejus.lt/romany-bacht-romu-istorija-ir-kultura/

Nuotraukoje – vokiečių okupacijos metais besislepiantys trys romų vaikai, Varšuva, Lenkija, 1943 m. Nuotrauka iš Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus, publikuojama leidus Jerzy Ficowski (https://collections.ushmm.org/search/catalog/pa1036510)
---
On August 2, we are commemorating the Roma Genocide Remembrance Day. This day, in 1944, the destruction of the Roma camp at the Auschwitz-Birkenau concentration camp took place, during which approximately 3,000 Roma men, women and children from various European countries were murdered in gas chambers.

During the Second World War, N**i Germany systematically persecuted and murdered the Roma, as it did the Jews, on racial grounds, often by mobile killing squads in the occupied territories in the East, and by sending them to labour and concentration camps in Western Europe, where they died because of the unbearable work and life conditions. Due to the lack of data on the Roma living in the Old Continent before 1939 and the inaccurate recording of executions, the total number of victims of the Roma genocide in Europe varies between 250,000 and 500,000 people. In Lithuania, around one third of the Roma population (around 500 people) were killed during the N**i occupation.

In the photo: three Romani children in hiding during the German occupation, Varšuva, Lenkija, 1943 m. Photo Credit: United States Holocaust Memorial Museum, courtesy of Jerzy Ficowski
(https://collections.ushmm.org/search/catalog/pa1036510)

02/08/2023