05/08/2026
Šnekamoji hipnozė
Misteris hipnozė
Seniai seniai, praėjusiame amžiuje, gyveno žmogus, kuris nuolat pasakodavo įvairiausias istorijas. Kiekvienam, atėjusiam jo paklausyti, jis papasakodavo atskirą istoriją. Kalbėdavo savitu balsu, pritaikytu tokioms istorijoms pasakoti. Tiems, kurie klausydavosi šių istorijų, atsitikdavo keisčiausi dalykai. Kai kurie klausytojai per labai trumpą laiką tarsi išgyvendavo ištisus savo gyvenimo metus ar net dešimtmečius. Kitiems atrodė, kad pasakojimas užtruko vos kelias minutes, nors iš tikro tai tęsėsi gana ilgai. Kai kurie mintimis „persikeldavo“ į pasakojimą, patirdavo jausmus, apie kuriuos galėjo tik svajoti. O nuostabiausia buvo tai, kad paskui tie žmonės imdavo keistis, jie patirdavo pokyčius, dėl kurių ir eidavo pas tą žmogų.
Jūs paklausite, kas gi buvo tas žmogus? Pasakų sekėjas? O gal burtininkas? Gali būti. Oficialiai jo titulas vadinosi taip: Medicinos daktaras, Psichiatras, Hipnoterapeutas, Amerikos hipnozės asociacijos prezidentas. Neoficialiai jis buvo vadinamas Misteriu hipnoze. Jo pavardė – Miltonas Eriksonas. Apie šio žmogaus asmenybę, jo biografiją būtinai dar papasakosiu, juolab kad man pasisekė daktaro gyvenimo istorijas ir faktus išgirsti iš žmonių, kurie ilgus metus praleido šalia jo, pas jį mokėsi. O dabar pakalbėkime apie atradimus ir tą indėlį, kurį daktaras Eriksonas įnešė į mediciną ir psichologiją. Jis atrado tai, kas dabar visame pasaulyje žinoma kaip eriksoninė hipnozė, kryptis, iš kurios ir išsirutuliojo NLP.
Vidinis pasaulis
Svarbiausias Eriksono atradimas buvo tas, kad jis sugebėjo pažvelgti į vidinį žmogaus pasaulį ir atrado, jog šis yra kupinas asociacijų, vaizdinių, garsų ir jausmų, kurie žmogui yra realūs ir tikri, ne mažiau realūs nei kėdė, stalas ar dar kas nors, ką galima pamatyti ir paliesti. Ir netgi nepaisant to (o gal būtent dėl to), kad ši vidinė erdvė yra neįsisąmoninama, žmogui ji turi labai didelės įtakos. Tai toks didžiulis pasaulis mūsų viduje, apie kurį mes tiek nedaug išmanome. Kaipgi sutvarkyta šita vidinė mūsų erdvė? Sąlygiškai ją galima būtų palyginti su kompiuteriu, kur atskiruose „failuose”/laikmenose saugoma informacija. Taigi visa mūsų per gyvenimą sukaupta patirtis užrašoma ir saugoma „failuose“, susidedančiuose iš vaizdinių, garsų ir potyrių kombinacijų. Taip pat labai svarbi yra jų seka. Pavyzdžiui, baimė. Tam, kad jūs eilinį kartą patirtumėte šį jausmą, jums reikia praeiti tą patį kelią. Pamatyti kaip ir pirmą kartą tuos pačius vaizdus, išgirsti tuos pačius garsus, išgyventi tuos pačius potyrius. Žinoma, viskas vyksta labai greitai ir nesąmoningai. Bet jeigu pakeistume elementų seką, mes patirtume visai kitą jausmą. Tokiu principu ir paremta baimių gydymo technologija.
Pasąmonės kalba
Dar vienas svarbus Miltono Eriksono atradimas buvo tas, kad jis vienas iš pirmųjų suprato, jog pasąmonės kalba skiriasi nuo sąmonės kalbos. Pasąmonės kalba – tai vaizdinių, metaforų, istorijų kalba, tai transo, hipnozės kalba. Tokia kalba Eriksonas pasakodavo savo istorijas. Jis sukurdavo situaciją, panašią į jo paciento, bet ne visiškai tokią pačią (tai svarbu), o tik panašią, atpažįstamą pasąmonės. O toliau įvykiai klostydavosi taip: pagrindinis istorijos veikėjas staiga supranta, kad tai, kas, jo manymu yra problema, pasirodo visai ne problema, o galimybė išmokti kažko vertingo, sužinoti kažką naujo, tapti geresniam.
