20/09/2026
Su savo mokiniais dažnai atlieku tokį eksperimentą, dažniausiai su pirmokais. 👩🏻🏫
Ant lentos nupiešiu vaiką ir pasakau mokiniams įsivaizduoti, kad tai naujas, visiškai nepažįstamas klasės draugas. Tuomet leidžiu pasakyti jam ką nors negražaus ar įžeidžiančio.
Ir tiesiog stebiu.
Dažniausiai didžioji dalis vaikų sutinka. Negražius žodžius užrašome ant lapelių ir klijuojame aplink nupieštą vaiką.
Tačiau atsiranda ir tokių, kurie atsisako. Nors mokytoja pasakė, kad „galima“, jie atsako: „Nenoriu“, „Taip negražu“, „Aš taip nesakysiu.“
Eksperimento pabaigoje vaikams pasakau:
Visi šie žodžiai galėtų būti skirti ir jums. Kiekvienas galite atsidurti šio vaiko vietoje. Todėl kitą kartą, prieš ką nors įžeisdami, pagalvokite, ar norėtumėte, kad taip kalbėtų su jumis?
Šio eksperimento tikslas nėra išsiaiškinti, kuris vaikas „geras“, o kuris „blogas“. Jis padeda kalbėtis apie empatiją, pagarbą, pasirinkimus ir žodžių poveikį kitam žmogui.
Tokį eksperimentą gali išbandyti tiek mokytojai klasėje, tiek tėvai namuose. Svarbiausia po jo pasikalbėti su vaiku: kodėl taip pasielgei? Kaip galėjo pasijusti kitas? O kaip jaustumeisi tu?
Pastarųjų dienų patirtis ligoninėje man dar kartą priminė, kodėl apie pagarbų bendravimą svarbu kalbėti nuo mažens.
Šeima yra pirmoji vaiko aplinka, kurioje jis mokosi bendravimo, o vėliau didelę įtaką daro mokykla, draugai ir visa jį supanti aplinka.
Todėl norėdami užauginti pagarbius ir empatiškus žmones, turime ne tik apie tai kalbėti, bet ir patys savo elgesiu rodyti pavyzdį. ❤️
