21/09/2026
Sėdžiu poliklinikoje…
Ir galvoju, kaip veikia mano ADHD ir sensorika.
Girdžiu, kaip už durų kalbasi gydytoja su pacientu, kitame kabinete verkia vaikas, už 5 metrų močiutė pasakoja, kad darė mišrainę, pastebi, kad jos pašnekovė susidėjo naujus dantis, šalia moteris šnirpščioja nosį, atsidaro kabineto durys, išeina gydytoja, šalia kita moteris žindo mažylį ir judina koją, įvažiuoja vežimas, ateina du vaikai ir vienas iš jų verkia.
Aplink žmonių žingsniai, ryški šviesa ir dar pastoviai netikėtai suskamba tablo su numeriais
Ir tuo pačiu metu aš absoliučiai viską girdžiu, matau, stebiu, skaitau, pastebiu detales ir tuo pačiu planuoju kelis renginius.
Galvoju, ką dar turiu padaryti, ką reikia prisiminti, kam parašyti.
Ir dar kažkur fone yra nesuskaičiuojamas kiekis neaiškių minčių, kurios neturi jokios aiškios kilmės, tęstinumo ar išvis aiškumo. Jos tiesiog yra. Kažkur fone. Kartais nesuprantu, ar tai mano mintys, ar tiesiog smegenų triukšmas.
Ir visa tai vyksta vienu metu.
Kuo ilgiau sėdžiu, tuo intensyvumas kyla.
Jaučiu, kad pradeda tvinkčioti galva, kyla nerimas, darosi vis sunkiau būti šitoje aplinkoje ir jau greitai ateis momentas, kai nebenorėsiu nieko girdėti ir nieko matyti.
Dabar rašydama šitą tekstą negaliu tęsti, nes šalia esančios močiutės pradėjo kalbėti garsiau. Triukšmas suintensyvėjo ir mintis, kurią ką tik norėjau užrašyti, tiesiog pamesta.
Kyla erzulys.
Ir tuo metu prieina mano vaikas ir mane apsikabina.
Ir nors tai yra mano vaikas, nors aš noriu jo apkabinimo, tokiais momentais bet koks fizinis kontaktas tampa dar vienu stimulu.
O stimulų šiuo metu jau yra stipriai per daug.
Ir aš galvoju apie tai, ką per konferenciją išgirdau – ADHD supergalia.
Taip, tas gebėjimas vienu metu pastebėti labai daug dalykų, girdėti tai, užfiksuoti detales, galvoti apie kelis dalykus vienu metu, tam tikrose situacijose tikrai gali būti supergalia.
Bet visgi kartais, visiškai įprastomis aplinkybėmis, tai yra labai didelis sunkumas.
Nes aš negaliu tiesiog nuspręsti negirdėti visko, neužfiksuoti visko, kas vyksta aplinkui.
Mano smegenys visa tai pasiima.
Ir kuo daugiau stimulų ateina, tuo mažiau lieka vietos užduočiai atlikti.
Ir tada supranti, kad ADHD gali būti tavo supergalia vienoje situacijoje, o kitoje, visiškai paprastoje kasdienėje situacijoje, tas pats dalykas gali tapti labai dideliu sunkumu.
Nes kai visko jau yra per daug, net tas dalykas, kurio labai nori, gali tapti dar vienu stimulu, kurio šiuo metu mano smegenys tiesiog nebegali sutalpinti.
