Kartu tėvystėje

17/09/2026

Augintinio netektis vaikui yra pirmoji skaudi pažintis su netektimi ir gedulu. Tai gali būti draugo, žaidimų bičiulio, paslapčių saugotojo praradimas.

Tėvams tokiu metu dažnai kyla klausimų: ką sakyti, kaip padėti, kaip būti šalia, kai skauda ir pačiam?

Naujame straipsnyje dalinuosi mintimis, kaip kalbėti su vaiku apie augintinio netektį, kaip priimti jo jausmus ir padėti išgyventi šį jautrų laikotarpį.

📖 Kviečiu paskaityti visą straipsnį https://kartutevysteje.lt/kai-vaikas-netenka-augintinio-kaip-buti-salia-kai-labai-skauda/

Kartais tai būna šuo, kuris kiekvieną rytą laukdavo prie vaiko lovos. Katė, kuri susirangydavo šalia ruošiant pamokas. Žiurkėnas, kurį vaikas pats maitino. Triušis, kuriam pasakodavo savo paslaptis. O tada vieną dieną namuose pasidaro neįprastai tylu. Augintinio netektis vaikui nėra t...

14/09/2026

1. Pastebėkite vaiko siunčiamus signalus.
Kiekvienas vaikas stresą išgyvena ir parodo skirtingai, tačiau dažniausiai tai atsispindi jo elgesio pokyčiuose. Nenumokite ranka į vaiko baimes ar nerimą. Priimkite jo jausmus rimtai ir parodykite nuoširdų susidomėjimą tuo, kaip jis jaučiasi.

2. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip reiškiate emocijas šeimos konfliktų metu.
Vaikai jautriai reaguoja į šeimoje tvyrančią įtampą ir dažnai pastebi daugiau, nei suaugusieji mano. Jei šeimoje kyla nesutarimų ar konfliktų, svarbu vaikui suprantamai paaiškinti, kas vyksta, ir patikinti, kad jis nėra dėl to kaltas ar atsakingas. Tai padeda vaikui jaustis saugiau ir mažina nerimą.

3. Skirkite daugiau dėmesio pokyčių laikotarpiu.
Gimus jaunesniam broliui ar sesei, pradėjus lankyti darželį ar vykstant kitiems svarbiems pokyčiams, vaikas gali jausti dėmesio trūkumą. Tokiais momentais jam ypač svarbus jūsų artumas ir palaikymas.

4. Mažinkite krūvį ir sudarykite sąlygas poilsiui.
Vaikams reikia laiko ne tik veikloms, bet ir poilsiui. Akimirkos, kai jie gali tiesiog pabūti be užsiėmimų, padeda apdoroti patirtį, įgytas žinias ir atgauti vidinę pusiausvyrą.

5. Nepamirškite fizinio artumo.
Apkabinkite, paglostykite, pabučiuokite savo vaiką. Švelnus prisilietimas suteikia saugumo jausmą. Taip pat skatinkite aktyvius žaidimus ir judėjimą - tai padeda mažinti įtampą ir nerimą.

6. Kalbėkitės ir paaiškinkite.
Vaikai jaučia daugiau, nei kartais manome. Todėl svarbu atvirai, jų amžių atitinkančia kalba paaiškinti vykstančius pokyčius. Nuoširdumas ir aiškumas padeda vaikui jaustis saugiau.

7. Laikykitės aiškios dienotvarkės.
Reguliarus dienos ritmas, pastovus miego ir poilsio režimas suteikia vaikui stabilumo, saugumo ir nuspėjamumo jausmą.
Kuo daugiau supratimo, kantrybės ir emocinio palaikymo suteiksime vaikui šiandien, tuo stipresnius emocinius įgūdžius jis turės ateityje 💚

08/09/2026

„Aš neėmiau.“ „Aš jau suvalgiau.“ „Čia ne aš.“ 🙈
Pažįstama?

Kai sužinome, kad vaikas meluoja, dažnai pirmoji reakcija būna pyktis, nusivylimas ar nerimas. Pradedame galvoti: „Kodėl jis meluoja?“ arba „Ar tai netaps įpročiu?“

Tačiau vaikų melas dažniausiai nėra apie norą apgauti. Dažniau tai būna bandymas išvengti nemalonios situacijos, baimė nuvilti tėvus arba paprasčiausias noras, kad viskas būtų taip, kaip jis įsivaizduoja.
Kartais vaikas sako, kad jau suvalgė sriubą ne todėl, kad nori meluoti. Tiesiog jis labai nenori tos sriubos. Kartais neigia padaręs išdaigą, nes bijo mūsų reakcijos. O kartais prikuria neįtikėtinų istorijų apie save, nes nori pasijusti svarbus, pastebėtas ar įvertintas.

Vaikai auga, mokosi, eksperimentuoja. Ir taip, kartais jie meluoja.
Tai nereiškia, kad auginame melagį.
Dažnai už melo slepiasi visai kiti jausmai ir poreikiai:
💭 „Bijau, kad supyksi.“
💭 „Nenoriu tavęs nuvilti.“
💭 „Man per sunku padaryti tai, ko iš manęs tikiesi.“
💭 „Noriu, kad mane mylėtum net tada, kai suklystu.“

Todėl kartais verta mažiau dėmesio skirti pačiam melui ir daugiau tam, ką vaikas bando juo pasakyti.
Dar vienas svarbus dalykas – neverskime vaikų rinktis tarp tiesos ir bausmės. Jei jau žinome, kas įvyko, nereikia rengti tardymo.
Vietoj:
– „Ar tu suvalgei tą saldainį?“
Galime sakyti:
– „Matau, kad saldainio nebėra. Pakalbėkime, kas nutiko.“
Toks pokalbis kuria pasitikėjimą. O būtent pasitikėjimas yra tai, kas ilgainiui skatina vaiką sakyti tiesą.

💛 Vaikams reikia suaugusiųjų, šalia kurių būtų saugu pasakyti: „Taip, tai aš padariau.“
Nes sąžiningumas auga ne iš baimės būti nubaustam. Jis auga iš ryšio, pasitikėjimo ir jausmo, kad esi mylimas net tada, kai suklysti.

04/09/2026

„Ką vaikas turėtų veikti po mokyklos?“

Kartais geriausias atsakymas – žaisti.

Statydamas, kurdamas, tyrinėdamas ir fantazuodamas vaikas mokosi spręsti problemas, ugdo kūrybiškumą, dėmesio koncentraciją ir savarankiškumą. Žaidimo metu gimsta idėjos, stiprėja pasitikėjimas savimi ir lavėja mąstymas.

Po ilgos dienos mokykloje vaikams svarbu turėti laiko:
✨ laisvai žaisti,
✨ kurti,
✨ judėti,
✨ svajoti ir atrasti.

Nes žaidimas – tai ne pertrauka nuo mokymosi. Tai viena svarbiausių mokymosi formų.

💛 Leiskime vaikams po mokyklos būti vaikais.

01/09/2026

„Kaip sekėsi?“ – klausimas, kurį šiandien uždavė daugelis tėvų.

O jeigu paklaustume kitaip? 💚

Kartais vienas tinkamas klausimas gali padėti vaikui pasakyti tai, ko jis pats dar nemoka įvardyti.

👉 7 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui šį rugsėjį – naujame straipsnyje.
Gal vienas iš jų taps jūsų šeimos pokalbio pradžia.

Šiandien – Rugsėjo 1-oji. Daugeliui vaikų tai diena, kupina įvairiausių jausmų. Vieni džiaugiasi susitikę draugus, kiti smalsiai laukia naujų mokytojų, o kai kurie jaučia nerimą dėl to, kas laukia ateinančiais mokslo metais. Todėl šiandien mes, tėvai, dažnai klausiame: „Kaip se...

31/08/2026

Kartais prieš naują pradžią norisi vaiką apsaugoti nuo visko: nusivylimų, nesėkmių, vienatvės, griežtesnio žodžio ar sunkesnės dienos.

Bet augdamas vaikas neišvengiamai sutiks dalykų, kurių mes negalėsime kontroliuoti. Ir galbūt mūsų užduotis nėra pašalinti visas kliūtis iš jo kelio.

Galbūt svarbiau padėti jam pajusti:

„Aš galiu bandyti.“
„Aš galiu suklysti.“
„Aš galiu paprašyti pagalbos.“
„Ir net kai diena bus sunki, namuose manęs lauks saugi vieta.“

Vaikams labai reikia ne mūsų pažado, kad viskas bus lengva.
Jiems reikia mūsų tikėjimo, kad jie pajėgs susidoroti su tuo, kas ateis.

Tad artėjant rugsėjui linkiu mums, tėvams, šiek tiek mažiau bandyti nuspėti ateitį ir šiek tiek daugiau būti šalia.

Ramiai. Švelniai. Su pasitikėjimu savo vaiku. 🤎

26/08/2026

Mes, suaugusieji, kartais net nepastebime, kiek daug vaikas gali neštis savyje prieš prasidedant mokslo metams.

Todėl prieš kalbėdami apie pažymius, pastangas, atsakomybę ir „šiemet jau reikės rimčiau“, galime pirmiausia pasirūpinti tuo, kas vaikui suteikia saugumo jausmą.

Kad jis žinotų: kad ir kokie bus šie mokslo metai, namuose jam nereikės įrodinėti savo vertės.
🤎Prieš rugsėjį priminkime savo vaikams:
„Tavo vertė nėra tavo pažymiai. Tu man svarbus tiesiog todėl, kad esi.“

24/08/2026

Tėvystėje labai lengva pakliūti į spąstus, kai norime viską sukontroliuoti. Kad vaikas nesupyktų. Kad neklystų. Kad elgtųsi „teisingai“. Kad kiti jo neskaudintų. Kad pasirinktų taip, kaip, mūsų manymu, jam būtų geriausia.

Tačiau vaikas yra atskiras žmogus – su savo jausmais, temperamentu, pasirinkimais ir tempu.

Mes negalime kontroliuoti jo emocijų, bet galime pasirinkti, kaip į jas reaguosime.
Negalime apsaugoti nuo kiekvienos klaidos, bet galime būti šalia, kai jis suklysta.

Kartais didžiausias pokytis tėvystėje prasideda ne nuo klausimo:
„Kaip pakeisti savo vaiką?“

O nuo klausimo:
„Ką šioje situacijoje galiu pasirinkti aš?“

Tėvystėje ne viską galime kontroliuoti. Tačiau visada galime rinktis, kokį ryšį su vaiku kuriame. 🤎

24/08/2026

https://kartutevysteje.lt/arteja-nauji-mokslo-metai-kaip-padeti-vaikui-ramiau-isgyventi-vizitus-pas-gydytojus/

Artėjant rugsėjui daugelis tėvų rūpinasi ne tik naujomis kuprinėmis, sportine apranga ar būrelių tvarkaraščiais. Prie pasiruošimo mokyklai dažnai prisideda ir vizitai pas gydytojus. Profilaktinės sveikatos patikros, odontologo apžiūros ar įvairūs tyrimai. Vieniems vaikams tai tik da...