Gamtos tyrimų centras

Šaltibarščių festivalio pietūs Gamtos tyrimų centre 👩‍🔬🩷🧬

Nuo molekulės iki ekosistemos: jaunųjų mokslininkų tyrimai gyvybės mokslų konferencijoje

2026 m. gegužės 28 d. Vilniuje, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centre, vyko doktorantų konferencija „Gyvybės mokslų horizontai: nuo molekulės iki ekosistemos“.

Konferencija buvo skirta pristatyti naujausius jaunųjų mokslininkų tyrimus gyvybės mokslų srityje – nuo molekulinių ir biomedicininių tyrimų iki ekologijos, mikrobiologijos ir aplinkosaugos temų.

Renginio metu doktorantai iš įvairių mokslo institucijų – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro ir Vytauto Didžiojo universiteto – pristatė vykdomus tyrimus, dalijosi naujausiais rezultatais bei diskutavo apie gyvybės mokslų pažangą ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą. Konferencija taip pat tapo puikia erdve akademiniam dialogui tarp jaunųjų tyrėjų ir patyrusių mokslininkų.

Konferencijoje dalyvavo keturios Gamtos tyrimų centras doktorantės.

Genetikos laboratorijos doktorantė Vilija Lapinskaitė pristatė žodinį pranešimą „Cultivable microorganisms diversity in honey bee drones and their functionality“. Doktorantės vadovė – prof. dr. Elena Servienė.

Augalų fiziologijos laboratorijos doktorantė Mariam Zareyan skaitė pranešimą „Physiological, biochemical, and genetic reactions of winter wheat and winter rapeseed to drought under the influence of plant growth-promoting microorganisms and calcium“. Doktorantės vadovas – dr. Vaidevutis Šveikauskas.

Molekulinės ekologijos laboratorijos doktorantė Tamara Kalashnikova pristatė pranešimą „Red fox as natural definitive host of Sarcocystis species“. Doktorantės vadovas – dr. Petras Prakas.

Molekulinės ekologijos laboratorijos doktorantė Dovilė Laisvūnė Bagdonaitė skaitė pranešimą „Studies of Sarcocystis parasites detected in small mammals in Lithuania“. Doktorantės vadovas – dr. Petras Prakas.

Konferencija išsiskyrė aktualių tyrimų gausa, tarpdiscipliniškumu ir aktyviu jaunųjų mokslininkų įsitraukimu. Tokie renginiai stiprina mokslo bendruomenės ryšius ir skatina naujų idėjų bei bendradarbiavimo iniciatyvų atsiradimą.

Vakar Lazdynų bibliotekoje įvyko susitikimas su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininku dr. Justas Dainys, jau beveik du dešimtmečius tiriančiu žuvis ir vandens ekosistemas Lietuvoje.

Susitikimo metu dalyviai sužinojo, kokius tyrimus Vilniuje vykdo ichtiologai, kaip nustatoma žuvų rūšinė sudėtis, jų gausumas bei buveinių kokybė. Buvo kalbama apie tai, kokios žuvys gyvena Neryje, kur jos neršia, maitinasi ar slepiasi, kuo skiriasi skirtingos upės zonos – sraunios atkarpos, gilumos, seklumos ar rėvos. Taip pat aptarta, kaip žuvys prisitaiko prie temperatūros, deguonies kiekio ir vandens tėkmės pokyčių.

Ypatingas dėmesys skirtas žmogaus poveikiui upės ekosistemai. Diskusijoje nagrinėta, kaip krantinių betonizavimas, hidrotechniniai sprendimai ir kiti aplinkos pokyčiai veikia žuvų buveines, migracijos kelius bei maisto išteklius. Taip pat aptarti atsakingos žvejybos principai ir žuvų išteklių apsaugos svarba.

🌊 Protrūkio srovės Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje: nematomas, bet pavojingas reiškinys

Ar žinojote, kad net ir palyginti ramioje Baltijos jūroje gali susidaryti srovės, kurių greitis prilygsta ar net viršija olimpinio plaukiko greitį? Tai – protrūkio srovės: siauri ir stiprūs vandens srautai, nukreipti nuo kranto į jūrą.
Šios srovės ypač aktualios vasarą, kai pajūryje gausu poilsiautojų. Lietuvos pakrantėje gelbėtojams kasmet tenka padėti dešimtims į tokius srautus patekusių žmonių, o kai kuriose pasaulio vietose protrūkio srovės kasmet nusineša šimtus ar net tūkstančius gyvybių.

🔎 Kada jos susidaro?

Dažniausiai – esant vakarų krypties vėjams, kai bangos statmenai pasiekia krantą, o priekrantėje susiformuoja sėklių ragai ir įlankos (vadinamosios „duobės“).

🌊 Kas vyksta po vandeniu?

Skirtingas bangų lūžimo intensyvumas ties sėkliais sukuria vandens lygio skirtumus. Palei krantą susidariusios srovės susitinka įlankose ir čia suformuoja siaurą, stiprų srautą, išnešantį vandenį į jūrą.

🔬 Kaip tai tiriama?

Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkai kartu su Vilniaus universiteto tyrėjais naudoja specialius GPS plūdurus. Jie leidžia tiksliai stebėti srovių kryptis ir greitį realiomis sąlygomis.

📊 Ką parodė tyrimai?

✔️ Protrūkio srovės aptinkamos visame Lietuvos pajūryje
✔️ Jų greitis gali siekti iki 1,6 m/s
✔️ Net 73 % atvejų srovės sudaro uždaras cirkuliacijas (sūkurius), o ne tik neša tiesiai į jūrą
✔️ Užfiksuota iki 19 sūkurių vienoje tyrimo vietoje
Šie rezultatai rodo, kad protrūkio srovės yra sudėtingesnės nei dažnai įsivaizduojama – jos ne tik „traukia į jūrą“, bet ir formuoja cirkuliacines sistemas.

⚠️ Kodėl tai svarbu?

Šių srovių pažinimas leidžia geriau įvertinti pavojų ir padeda kurti veiksmingesnes saugumo bei gelbėjimosi rekomendacijas poilsiautojams.

Būkime budrūs ir pažinkime jūrą – tai svarbiausia saugaus poilsio dalis 🌿

Horizon Europe kontekste – Lietuvos ir Italijos mokslinis dialogas Romoje

Gegužės 25 d. Romoje, Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos darbuotoja Dr. Bazilė Ravoitytė ir Augalų fiziologijos laboratorijos darbuotojas Dr. Algirdas Ivanauskas dalyvavo partnerių paieškos renginyje, mezgant ryšius su Italijos mokslininkais.
Italija yra viena iš penkių šalių, su kuriomis Lietuvos mokslininkai aktyviausiai bendradarbiauja pagal programą .
Atsižvelgiant į šį tvirtą partnerystės ryšį, Nacionalinės mokslo tarybos (Consiglio Nazionale delle Ricerche) būstinėje Romoje vyko kontaktų užmezgimo renginys „Mokslo ir inovacijų skatinimas: Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas siekiant tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio bei bioekonomikos pagal programą „Horizon Europe““.
Renginyje susirinko apie 40 mokslininkų iš Lietuvos ir Italijos, kurie daugiausia dėmesio skyrė teminei sričiai „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“.

Vyko trys teminiai seminarai:
🌱 Dirvožemio ir augalų sveikata siekiant tvarių ir atsparių žemės ūkio ir maisto sistemų
🦠 Mikrobiomo tyrimai „Viena sveikata“ perspektyvoje
🧪 Biotechnologijos bioekonomikai ir uždarosioms vertės grandinėms
Lietuvos mokslininkai taip pat turėjo galimybę apsilankyti Žemės ūkio tyrimų ir ekonomikos taryboje (CREA Ricerca), sustiprindami institucinius ryšius ir atverdami naujas bendradarbiavimo galimybes.

Lietuvos delegaciją sudarė atstovai iš:
• Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
• Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro
• Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
• KTU Kauno technologijos universitetas/Kaunas University of Technology
• Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos
• Inovacijų agentūra: Lietuvos verslo paramos agentūra

Dėkojame renginio organizatoriams: Lietuvos ambasadai Italijoje, Lietuvos mokslo tarybai, APRE (Agenzia per la Promozione della Ricerca Europea) ir Consiglio Nazionale delle Ricerche.
Tikimės ir toliau stiprinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą bei kurti pagrindus bendriems mokslinių tyrimų projektams žemės ūkio ir maisto sektoriuje!

🌊 Nuvilnijo XVIII-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2026“!

Džiaugiamės, kad nuo pat šių konferencijų pradžios tarp aktyvių dalyvių nuolat yra ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkai.
Šiemet mūsų centrui atstovaujantys Ričardas Taraškevičius ir Rimantė Zinkutė turėjo garbę tapti pirmojo konferencijos mokslinio pranešimo bendraautoriais. Pranešimas „Nuo jūros iki jūros. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprybės strateginis amatas“ atvėrė konferenciją, o jį skaitė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Saulius Sarcevičius.
Daugiau: 👉 https://www.facebook.com/share/1DCVbgzpuZ/

🌊 Banguoti įspūdžiai iš jūros!

⚓ Akimirkos iš GTC Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkų išvykų į Klaipėdos sąsiaurį ir Baltijos jūrą vykdant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei Akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalo aplinkos monitoringo darbus.

Ėjimas su pliusais – gaunamos įvairios naudos, taip pat ir gamtos žinios

Gegužės 22 d., įgyvendinant Utenos rajono visuomenės sveikatos biuro ES finansuojamą projektą „Sveika gyvensena – visuomenės sveikatos pagrindas“, žygių organizatorius Lietuvoje Ėjimas su pliusais (https://www.facebook.com/ejimassupliusais/) organizavo apie 8 km ilgio žygį Utenos, Anykščių ir Molėtų rajonų 12–17 metų moksleiviams Molėtų rajono šiaurės vakariniame kampe, miškingoje, pelkėtoje vietovėje, vietinių žmonių vadinamoje Sachalino kalnais. Žygyje dalyvavo apie 100 dalyvių.
Maltiečiai žygio dalyvius vaišino puikiu plovu, o Gamtos tyrimų centro darbuotojai „vaišino“ praktine pažintimi – supažindino su fosilijomis ir uolienomis.

GTC mokslininkės dalyvavo STEAM renginyje „AQUA MYSTERIA“

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkės dr. Judita Koreivienė, dr. Jūratė Karosienė, dr. Hanna Zhukava bei biologės Kornelija Janušaitienė ir Kamilė Karaliūtė dalyvavo Molėtų progimnazijoje vykusiame respublikiniame STEAM renginyje „AQUA MYSTERIA“, subūrusiame mokinius ir mokytojus iš Molėtų, Anykščių, Kupiškio, Alantos ir Giedraičių mokyklų. Renginio metu dalyviams pristatyta vandens ekosistemų problematika, eutrofikacijos procesai ir vandens žydėjimo keliamas pavojus. Praktinių veiklų metu mokiniai analizavo savo rajono aktualius vandens telkinių mėginius, nustatinėjo pagrindinius vandens kokybės rodiklius, diskutavo apie gautus rezultatus ir jų reikšmę vandens ekosistemų būklei.