Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras

📚 Šių metų gegužės 16 d. minime filosofo, pedagogo, kultūros mąstytojo Stasio Šalkauskio 140-ąsias gimimo metines.

Šiauliai tradiciškai pagerbia vieno iškiliausių savo kraštiečių atminimą šventiniais renginiais bei Stasio Šalkauskio premijos įteikimu. Ši asmenybė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos intelektiniame gyvenime – skatino tautinę savimonę, atsakomybę už valstybę ir kultūrą, akcentavo dvasinės kultūros svarbą.

1927–1930 m. Stasys Šalkauskis buvo Ateitininkų federacijos pirmininkas, daug dėmesio skyręs organizacijos vertybiniam pagrindui, veiklos kryptims ir jaunimo ugdymui. Jis suformavo ateitininkų principus ir pareigas.

Ateitininkų organizacija susiejo Stasį Šalkauskį ir Adolfą Damušį. 1924 m. Adolfas Damušis įsitraukė į ateitininkų veiklą ir tapo aktyviu organizacijos nariu bei vadovu. Už aktyvią veiklą su moksleiviais ateitininkais 1931 m., Smetonos režimui uždraudus ateitininkų veiklą mokyklose, Adolfas Damušis buvo pusei metų įkalintas Varnių koncentracijos stovykloje.
1981 m. Adolfas Damušis buvo apdovanotas Stasio Šalkauskio premija išeivijoje. Šią premiją 1968 m. įsteigė Ateitininkų sendraugių sąjunga užsienyje. Tuo tarpu 1991 metais Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba įsteigė Stasio Šalkauskio premiją už kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties ugdymą ir Stasio Šalkauskio idėjų puoselėjimą. ✨

Renginiai, skirti filosofo Stasio Šalkauskio 140-osioms gimimo metinėms https://tinyurl.com/yc3c6ba2

Iliustracija: aliejinis portretas ,,Stasys Šalkauskis". 1990. Autorius A. Mikelėnas. Saugoma Lietuvos švietimo muziejuje. Prieiga per https://www.limis.lt/valuables/e/805318/977374210?searchId=17842786&menuIndex=1&digitalObjectId=977396016

Dalijamės informacija apie prasmingą The Kazickas Family Foundation - Kazickų šeimos fondas iniciatyvą — KŠF STEM stipendijų programą, kuri remia gabius Lietuvos piliečius, jau priimtus į akredituotas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) krypčių bakalauro ar magistrantūros studijų programas užsienyje bei siekia paskatinti juos prisidėti prie tėvynės pažangos baigus studijas.

Fondas paraiškų laukia iki iki gegužės 30 d.

Šių metų vasario-balandžio mėnesiais Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centre praktiką atliko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto trečio kurso studentė Gabrielė Žadeikytė.
Praktikos metu Gabrielė susipažino su Adolfo ir Jadvygos Damušių gyvenimo istorija, visuomeninės veiklos bruožais bei kontekstais, padėjo rengiantis metinei Centro konferencijai, tvarkant archyvinę medžiagą. Praktikantė taip pat parengė keletą įrašų Centro Facebook paskyrai.
Didžiausias praktikos pasiekimas — parengtas straipsnis (jam atrinktos iliustracijos) apie 1966 m. birželio mėnesį „Dainavos“ stovyklavietėje vykusias stovyklas, ruošiantis Pirmajam pasaulio lietuvių jaunimo kongresui. Džiugu, kad tekstu susidomėjo ir publikavo „Pasaulio lietuvis“. Straipsnio nuorodą rasite komentare.
Dėkojame Gabrielei už pagalbą ir linkime kuo geriausios sėkmės ateities darbuose ir sumanymuose!

📜 Šių metų balandį minime Lietuvos karininko, inžinieriaus, išradėjo ir chemijos mokslų daktaro Juozo Vėbros 125-ąsias gimimo metines. 🇱🇹✨

Juozas Vėbra (1901 04 20 -1994 02 09) dalyvavo nepriklausomybės kovose su Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenėmis. 1923 m. eksternu baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1923 – 1925 m. studijavo Lietuvos universitete, mokėsi Fontainebleau artilerijos mokykloje. 1925 – 1930 m. studijavo Tulūzos universitete ir įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį. 1930 – 1932 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, 1938 – 1940 m. Ginklavimo valdyboje. 1936 m. suprojektavo Tyrimų laboratorijos korpusą ir jame įrengė modernią Ginklavimo tyrimų laboratoriją. 1940 – 1943 m. Vytauto Didžiojo universiteto Organinės chemijos technologijos katedros vedėjas. 1935 m. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo pulkininkas. Juozas Vėbra buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) narys ir vienas iš 1941 m. birželio sukilimo dalyvių, Kauno radiofone perskaitęs Nepriklausomybės deklaraciją prancūzų kalba. Nacių Vokietijos okupacijos metais įsitraukė į antinacinę rezistenciją. 1944 – 1945 m. kalintas vokiečių gestapo. 1945 – 1949 m. gyveno Vokietijoje ir Prancūzijoje, nuo 1949 m. JAV. J. Vėbra darbavosi sprogstamųjų medžiagų gamybos ir bendrosios organinės sintezės srityse – paskelbė 18 darbų, užpatentavo 13 naujų organinių junginių, parašė 6 knygas. Savo laisvalaikį skyrė lietuvybei puoselėti, dalyvavo įvairių tautinių organizacijų veikloje, daugiausia Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitete (1976 – 1977 m. VLIK pirmininkas). Lietuvių renginiuose skaitydavo pranešimus reikšmingų sukakčių progomis, ragino remti lietuvišką spaudą. Juozas Vėbra mirė 1994 m. Durhame, perlaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 1932 m. apdovanotas LDK Gedimino ordinu, 1938 m. Vytauto Didžiojo ordinu, Tulūzos inžinierių chemijos draugijos medaliu bei 2001 m. Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu (po mirties).

Adolfo Damušio ir Juozo Vėbros keliai susikirto kartu organizuojant ir vadovaujant 1941 m. Birželio sukilimui (pagrindiniai sukilimo vadovai – A. Damušis, L. Prapuolenis, K. Škirpa ir J. Vėbra). 1941 m. birželio 22 d. LAF‘o štabo posėdyje buvo paskelbta, kad sukilimas prasideda. A. Damušis ir J. Vėbra iš šio posėdžio nuvyko į vieną svarbiausių sukilimo židinių – į Technologijos fakultetą, kur susirinko profesoriai, studentai ir kiti darbuotojai. Birželio 23 d. anksti ryte sukilėlių štabe L. Prapuolenis, A. Damušis ir J. Vėbra suredagavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą ir trumpą atsišaukimą, Taip Adolfo Damušio ir Juozo Vėbros interesai sutapo – abu siekė kovoti vardan Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Šį tekstą parengė Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro praktikantė Gabrielė Žadeikytė.

Šių metų balandį minime lietuvių visuomenės veikėjos, pedagogės, lietuvių literatūros ir meno tyrinėtojo Jono Griniaus žmonos Alinos Miliušytės – Grinienės 110-ąsias gimimo metines 🎓🌿🇱🇹

Alina Miliušytė – Grinienė gimė 1916 m. balandžio 28 d. (pagal Julijaus kalendorių ir balandžio 16 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Tverėje, Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių šeimoje.

Po karo šeima grįžo į nepriklausomą Lietuvą ir Alina jau Kaune lankė Šv. Kazimiero („Saulės“) gimnaziją. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių ir prancūzų literatūrą, pedagogiką ir psichologiją, o 1943 m. baigė Vilniaus universitetą.
Studijuodama susipažino su visokeriopai besireiškiančiu dėstytoju ir visuomenininku Jonu Griniumi, už kurio 1939 m. vasarą ir ištekėjo. 1941 – 1944 m. dalyvavo antinaciniame ir antisovietiniame pasipriešinimo judėjime, buvo Lietuvių fronto narė. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją ir DP stovyklų lietuvių tremtinių mokyklose dirbo pedagoginį darbą. 1948 – 1953 m. Pabaltijo moterų tarybos narė, ateitininkų, Lietuvių fronto bičiulių, Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėja. 1955 – 1958 m. dirbo „Amerikos balso“ radijo redakcijoje Miunchene. 1954 – 1998 m. Europos lietuvių studijų savaičių meno programų rengėja, lietuvių jaunimo šokių kolektyvo „Ratukas“ įkūrėja ir vadovė. Ji ilgus metus vadovavo Vokietijos lietuvių vaikų vasaros stovykloms, Miuncheno lituanistinei mokyklai ir aktyviai dirbo su jaunimu. 1967 – 1968 m. buvo Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos narė, o 1983 – 1993 m. buvo renkama į Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybą ir ten ėjo prezidiumo sekretorės pareigas. Bendradarbiavo su dienraščiais „Ateitis“, „Darbininkas“, „Draugas“, „Europos lietuvis“, „Tėviškės žiburiai“, leido ir redagavo įvairius biuletenius. Vokietijos lietuvių bendruomenės Miuncheno apylinkės narė Alina Miliušytė – Grinienė mirė 1998 sausio 16 d.

Visuomenininkė, aktyvi lietuvių išeivijos veikėja, Adolfo Damušio žmona Jadvyga Damušienė po Alinos Grinienės mirties aprašė savo ir Grinių šeimų santykį. J. Damušienė teigė, kad šeimų draugystė prasidėjo nuo pažinties Lietuvoje ir sustiprėjo pokario metais gyvenant Niurtingeno miestelyje. Jadvyga Damušienė liudija ir Alinos Grinienės svetingumą gyvenant Vokietijoje – „Ne kartą ir mes „proferansu“ laiką marindavom, bet dažniausiai praleisdavom vakarus Grinių namuose, kur a. a. Alina su entuziazmu priimdavo vakaronės dalyvius ir kiekvieną kartą pavaišindavo savo, menko maisto davinio karo pabėgėliams, ištekliu.“

✍️📖 Įrašą rengė: Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro praktikantė Gabrielė Žadeikytė.

Kviečiame teikti pranešimų pasiūlymus 📣 Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio politinių studijų dienoms, kurių tema šiais metais – „Lietuvių jaunimas svetur: kartos, tapatybė ir bendruomeninis gyvenimas“ 🌍👥

Pranešimų pasiūlymų laukiame iki balandžio 30 d. 🗓️

Daugiau informacijos – komentaruose 👇📌

🇱🇹✨ Su Vasario 16-ąja! ✨🇱🇹

Šiandien minime 108-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines!
1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Nepriklausomybės aktas atvėrė kelią į laisvą ir modernią Lietuvos valstybę. 🕊️📜

📸 Nuotraukoje – Vytauto Didžiojo universiteto techninių specialybių studentų ateitininkų korporacijos „Grandis“ eisena Lietuvos valstybės atkūrimo, 1938 m. Vasario 16-osios dienos proga. Ši korporacija buvo įsteigta 1932 m. Adolfo Damušio iniciatyva, telkiant studentus technikus, kuriems rūpėjo spręsti socialines problemas krikščioniškosios socialinės doktrinos principais bei ugdyti iniciatyvius būsimus vadovus. 🔧📚

Nuotraukos šaltinis: https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/246553

UŽGIMUSIAM KŪDIKĖLIUI
Iš meilės,
Mažyti Jėzuli,
Į žemę —
Pas mus atėjai.

Bet širdys
Kietos, užšalę,
Meilės nepriėmė
Visai...

Ramybę tvartely
Visagalis teikia,
Piemenėliai lanko
Atvesti žvaigždės.

Angelas pasakė: —
“Geros valios žmonės,
Pas jumis atėjo
Dievas iš Dangaus”.

Gyvulėliai šildo
Silpnutį, mažytį,
Juozapo Marijos
Šventoje globoj.

Vytenis Bakanas. Iš „Ateitis“ 1968 nr. 10, p. 308

Nativity autorius Carlo Maratti (Manner of) - Nationalmuseum Sweden, Sweden - Public Domain.
https://www.europeana.eu/lt/item/2064116/Museu_ProvidedCHO_Nationalmuseum__Sweden_19094

MILŽINKAPIS

Aš mažas žemės kauburėlis
Platybėj nokstančių laukų.
Prabėga debesio šešėlis,
Keleivis praslenka taku.
Ir vėlei vienišas lieku
Platybėj nokstančių laukų.

O tolumoj, prie krašto girios,
Sodybų rūksta kaminai.
Iš ten kregždutė atsiskyrus
Į mane atskrenda dažnai,
Atnešdama žmonių mintis,
Šventas kaip mano paslaptis.

O aš tik žemės kauburėlis,
Toksai buvau, toksai lieku.
Bet plazda milžino šešėlis
Ir ant manęs, ir ant laukų.
Klausai – lyg šnekintų tėvai
Tai mano urnų pelenai.

Praeina amžiai kaip nebūta,
Keleiviai dingsta tolumoj.
„Sudie“ pasakiusi kregždutė
Su saule skubinas namo...
Ir vėlei vienišas lieku
Sargyboj miegančių laukų.

Kazys Bradūnas. Milžinkapis. Žr.: Žemė. Naujosios lietuvių poezijos antologija. Los Angeles, 1951, p. 103-104.

Iliustracija iš: https://www.limis.lt/valuables/e/365036708/526160696?searchId=33834163

🎂 Šiandien, spalio 29-ąją, minime 110-ąsias Jadvygos Damušienės (1915–2010) – pedagogės, visuomenininkės ir aktyvios lietuvių išeivijos veikėjos – gimimo metines.

Jadvyga Damušienė – viena iš tų, kurių gyvenimas liudija ne tik asmeninę ištvermę, bet ir ištikimybę tautai bei kultūrai.

Po studijų Vytauto Didžiojo universitete ir Klaipėdos pedagoginiame institute, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vakarus, vėliau apsigyveno JAV. Čia mokytojavo lituanistinėse mokyklose, aktyviai dalyvavo bendruomeninėje veikloje, o kartu su vyru Adolfu Damušiu įkūrė ir ilgus metus administravo lietuvių jaunimo „Dainavos“ stovyklavietę.

Už savo veiklą ji apdovanota JAV Lietuvių Bendruomenės žymeniu, popiežiaus Jono Pauliaus II medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice“ bei Vytauto Didžiojo ordino medaliu.

Savo atsiminimuose J. Damušienė rašė:
🕊️ „Atsiradau Žemės planetoje 1915 m. spalio mėn. 29 d. ir buvau tuoj pat įrašyta į Žemės gyventojų svečių knygą, esančią Dievo karalystėje jau nuo pasaulio pradžios. Buvau įrašyta kaip lietuvių tautos vaikas, gimęs iš lietuvių tautos tėvų. Bet gimiau ne Lietuvos žemėje, Rusijoje, Jaroslavlio mieste, [nes] 1914 m. mano Tėtė buvo rusų caro iškeldintas iš Lietuvos į Rusiją ir įdarbintas valdiškoje „akcizna upravlienija“ įstaigoje. Ir Mama, ir Tėtė buvo Vilkaviškio apylinkės.“

Prisimenant Jadvygą Damušienę – mokytoją, tautinės savimonės puoselėtoją ir neblėstančio tikėjimo žmogų, 2025 m. birželio 19 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyko konferencija „Kūrėja, lyderė ir puoselėtoja: moters katalikės vaidmuo XX–XXI a. Lietuvoje ir išeivijoje / diasporoje“. Jos įrašą rasite: https://bit.ly/3L5KFOR

Nuotraukos iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomo Adolfo ir Jadvygos Damušių archyvinio fondo.