Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras

19/08/2026

🇱🇹 Rugpjūčio 19 d. sukanka 105 metai, kai gimė Jonas Algirdas Antanaitis (1921–2018) - inžinierius, ateitininkas, rezistentas, politinis kalinys, visuomenės ir politikos veikėjas.

🤝 Antanaitį ir Adolfą Damušį siejo ne viena gyvenimo patirtis. Abu išaugo ateitininkų aplinkoje, abu dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, o nacių okupacijos metais įsitraukė į Lietuvių fronto veiklą. Už pasipriešinimą okupaciniams režimams abiem teko patirti represijas: Damušis 1944 m. buvo suimtas gestapo ir kalintas Vokietijoje, o Antanaitis 1945 m. buvo suimtas sovietinio saugumo ir iki 1954 m. kalintas, daugiausia Vorkutos lageryje.

Antanaitį ir Damušį siejo ne tik rezistencinė patirtis. Jiems abiem buvo svarbus klausimas – kokią Lietuvą norime kurti?
💡 Atsakymo į jį ieškota „Pilnutinės demokratijos“ koncepcijoje, grindžiamoje demokratijos, socialinio teisingumo, žmogaus orumo, solidarumo ir atsakomybės principais. A. Damušis prisidėjo prie šios koncepcijos rengimo ir populiarinimo, o J. A. Antanaitis dėjo pastangas šios koncepcijos idėjas realizuoti jau nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. 1992–1996 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, į Seimą išrinktas kaip nuosaikus krikščionis demokratas bendrame sąraše su atsikuriančiais socialdemokratais (būtent „Pilnutinės demokratijos“ idėjos jungė šias dvi skirtingas politines jėgas). Savo politinėje veikloje Antanaitis daug dėmesio skyrė socialinio teisingumo ir valstybės ekonominės raidos klausimams.

💬 J. A. Antanaitis (1991) rašė: „Išminties galima pasisemti ir iš sukauptos patirties, ypač - dėl valstybės atkūrimo. Daug vertingų minčių rasime Lietuvių fronto bičiulių 1954–1955 m. parengtoje studijoje „Į pilnutinę demokratiją“. Čia sukauptas nepriklausomybės laikotarpio patyrimas, įvertintos klaidos, pateiktas demokratinės valstybės idealas. Įvertinę pastarųjų dešimtmečių pasaulinę ir savo patirtį, galėtume sukurti Lietuvos valstybės modelį. Be jo iš politinio chaoso neišsikapstysime. Taigi Konstitucija – svarbiausias klausimas. Jokie kiti sprendimai jos nepakeis.
Kurdami valstybę turime pagalvoti, kaip ji tarnaus lietuvių tautai, kokius idealus padės įgyvendinti. Idealai amžini, bet jie visą laiką turi būti kūrybiškai atnaujinami.“

📖 Norintiems geriau pažinti Jono Algirdo Antanaičio gyvenimą, patirtis ir idėjas rekomenduojame paskaityti jo straipsnių rinktinę „Tautos instinktas išlikti“ (Molėtai: Tradere, 2021).

Pirma nuotrauka: https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/274510

Antra nuotrauka (J. A. Antanaitis, A. Damušis, J. Vėbra ir A. Žaldokas Damušių namuose Vilniuje): iš Nacionalinės bibliotekoje saugomo Adolfo ir Jadvygos Damušių fondo

Trečia nuotrauka (J. A. Antanaitis (viršutinėje eilėje antras iš dešinės) 1992 m. "Į laisvę" fondo Lietuvos filialo studijų savaitėje): iš Nacionalinės bibliotekoje saugomo Adolfo ir Jadvygos Damušių fondo

04/08/2026

🇱🇹 Rugpjūčio 4-ąją minime Juozo Lukšos-Daumanto (1921–1951) gimimo dieną.
Juozas Lukša-Daumantas – vienas ryškiausių Lietuvos partizaninio pasipriešinimo dalyvių, ryšininkas su Vakarais ir knygos „Partizanai“ autorius. Prasiveržęs pro geležinę uždangą, jis tapo laisvajam pasauliui svarbiu Lietuvos laisvės kovos liudytoju. Tačiau atlikęs šią misiją sąmoningai grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovos, kuri 1951 m. rugsėjo 4 d. baigėsi jo žūtimi.

Palydimajame straipsnyje trečiajam Juozo Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai“ leidimui antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Adolfas Damušis Juozą Lukšą apibūdino kaip „antinacinės rezistencijos jaunesnį brolį“, veikusį „savitarpiu pasitikėjimu ir ištikimybės ryšiais tampriai sucementuotame Lietuvių Fronte“. Jis taip pat prisiminė, kaip, Lukšai prasiveržus į laisvąjį pasaulį, per tarpininką buvo užmegztas jų ryšys:
„Kai 1948 metų pradžioje Juozas Lukša atsidūrė laisvajame pasaulyje prasiveržęs su Audroniu pro Geležinę uždangą, buvau jo užklaustas per tarpininką, tada jau būdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Ar gali Lietuvos rezistentai tikėtis artimo konflikto tarp Sovietų Sąjungos ir laisvojo pasaulio, ar pasiryš laisvasis pasaulis ateiti į pagalbą pavergtiesiems?“ Į tuos klausimus atsakiau neigiamai. Patariau pasikliauti savo jėgomis ir daryti sprendimus, išeinant iš savo realios padėties duomenų.“

Apibendrindamas Juozo Lukšos asmenybę, Adolfas Damušis rašė:
„Jis atsirado laisvajame pasaulyje kaip meteoras. Savo pokalbiais šia savo knyga jis atidengė uždangą ir ryškioje šviesoje parodė herojizmą tų savo kovojančių brolių, kuriuos ramus laisvasis pasaulis bandė pamiršti. Jis žėrėjo meile savo tautai, kovojo ir ieškojo jai laisvės ir teisingumo. Jis siekė įžiebti jautriose širdyse tos ugnies, kuria pats degė. Ir jis sėkmingai uždegdavo kitus tuo, kuo pats taip tvirtai tikėjo. Jis parodė, kaip Lietuvos rezistentai savo drąsa ir beatodairiniu pasipriešinimu demaskavo okupanto melą ir tuo atėmė pagrindą žmonių minties apgaulingam pavergimui. Jis skatino, kad rezistentų nenugalima dvasia liktų pavyzdžiu ateities kartoms neatlaidžiai kovoti už savo tautos laisvę ir valstybės savarankiškumą.“ (Žr.: A. Damušis. Užsklandos vietoje. [In:] Juozas Daumantas. Partizanai. Chicago, 1984, p. 541, 553)

📚 Minėdami Juozo Lukšos-Daumanto gimimo dieną kviečiame dar kartą prisiminti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2021 m. parengtą vaizdo įrašą, skirtą šiai iškiliai asmenybei. Jame pristatoma Vidmanto Vitkausko knyga „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“, pasakojanti ne tik apie legendinio partizano gyvenimą, bet ir apie jo atminimo išsaugojimą Lietuvoje bei išeivijoje.
🎥 Žiūrėkite čia: https://www.youtube.com/watch?v=0JruyKYczXM

📸 Iliustracijos šaltinis: https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/325323

21/07/2026

🩺📚 Prieš 120 metų, 1906 m. liepos 21 d., Vajėšių kaime, Anykščių krašte, gimė profesorius Juozas Meškauskas (1906–2010).

J. Meškauskas buvo medicinos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir Medicinos fakulteto dekanas, medicinos veikalų autorius bei vienas pirmųjų gastroenterologijos dėstytojų Lietuvoje. Jis taip pat buvo vienas ateitininkų medikų ir gydytojų korporacijos „Gaja“ steigėjų, ėjo atsakingas pareigas Ateitininkų federacijoje, o pasitraukęs į Vakarus aktyviai įsitraukė į JAV lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą.

J. Meškausko ir Adolfo Damušio gyvenimo keliai ne kartą susikirto. Už veiklą ateitininkų organizacijoje abu buvo kalinami Varnių koncentracijos stovykloje, o pirmosios sovietų okupacijos metais įsijungė į antisovietinį pasipriešinimą. J. Meškausko gydytojo kabinete Kaune buvo numatyta ir būsimosios Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis. Šį laiką J. Meškauskas prisiminė:

„Viso to vienerių metų okupacijos laikotarpio metu lietuvių tauta tapo labai įtempta, bet ne be vilties. Kažkaip buvo jaučiama, kad šitie du diktatoriai, Lietuvos valstybę iš žemėlapio išbraukusieji, susipeš ir kažkas įvyks ir to įvykio lietuvių tauta bus paliesta. Ir tam įvykiui pradėta ruoštis. Tame pasiruošime ir man teko dalyvauti. Mano kabinete buvo sudaryta arba numatyta laikinoji Lietuvos vyriausybė. Ruošiamasi buvo labai atsargiai. Man tik čia, Amerikoj, paaiškėjo, kad dr. Kazys Ambrozaitis, tada dar būdamas studentu, kai mano kabinete aptarėm planus, situaciją ir sudarėm ar numatėm vyriausybę, prie mano namo ėjo sargybą. Reiškia, pasiruošimas vyko plačiau, bet labai atsargiai. Tai buvo keletą savaičių prieš karo pradžią.“ Žr.:https://www.draugas.org/archive/1997_reg/1997-11-22-PRIEDAS-DRAUGASm.pdf p. 2

J. Meškausko 120 metų sukakties proga Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje veikia paroda „Profesorius Juozas Meškauskas – medicinos ir tikėjimo tarnystėje“. Ją galima aplankyti iki rugpjūčio 31 d. Plačiau apie parodą: https://anyksciuvb.lt/profesorius-juozas-meskauskas-medicinos-ir-tikejimo-tarnysteje/?utm_source=chatgpt.com

17/07/2026

Vėsią ir debesuotą 2004 m. lapkričio 8 dieną Jadvyga Damušienė parimo prie žalio languoto sąsiuvinio ir užrašė: „Visada galvojau, kad lyg ir nepatogu pačiam rašyti apie savo gyvenime nuveiktus darbus.“ Nuo šių žodžių prasidėjo jos atsiminimų kelionė – į sąsiuvinio puslapius ji suguldė savo gyvenimo istoriją.

Praėjo beveik 22 metai, ir tas ranka prirašytas sąsiuvinis atgimė knyga. Joje skaitytojų laukia ne tik svarbūs istorijos liudijimai, bet ir itin jautrūs asmeniniai išgyvenimai – meilė, šeimos kūrimas, motinystė, sukrečiantys karo ir pokario metų išbandymai, pasakojami nuoširdžiu ir vaizdingu autorės balsu.

📚 Knygą galite įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygynėlyje arba internetu: https://melc.lnb.lt/lt/parduotuve/2040-sveciai-dievo-karalysteje-j-damusiene-2026-9785420019139

📸 Foto: Vygaudas Juozaitis

25/06/2026

Mieli bičiuliai,

🎥 Konferencijos pranešimų įrašai – jau „YouTube“!

Jeigu neturėjote galimybės dalyvauti konferencijoje „Lietuvių jaunimas svetur: kartos, tapatybė ir bendruomeninis gyvenimas“ arba norite dar kartą išklausyti pranešimus, kviečiame apsilankyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ kanale. Čia jau rasite konferencijos pranešimų vaizdo įrašus.

▶️ Peržiūrėkite pranešimus čia:
https://youtube.com/playlist?list=PLIfovI0-qinQ&si=_l3fi21fsayfbvH3

Jeigu ši tema gali būti įdomi jūsų kolegoms, studentams, tyrėjams ar lietuvių diasporos istorija besidomintiems bičiuliams – pasidalykite šiuo įrašu. Kuo platesnę auditoriją pasieks šie pranešimai, tuo gyvesnis bus pokalbis apie lietuvių jaunimo patirtis pasaulyje. 🌍📚

23/06/2026

🇱🇹 Šiandien minime prieš 85 metus prasidėjusį Birželio sukilimą – vieną svarbiausių įvykių Adolfo Damušio gyvenime.

A. Damušis buvo vienas aktyvių sukilimo organizatorių ir dalyvių. Vėlesniais dešimtmečiais jis ne kartą grįžo prie šio istorinio įvykio, pabrėždamas, kad „lietuvių tauta ir sukilimu įteisintoji laikinoji vyriausybė ryžtingai ir nesvyruodamos siekė pagrindinio tikslo – Lietuvos valstybingumo atstatymo“.

📹 Dalijamės 1999 m. vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti Adolfo Damušio prisiminimai apie 1941 m. Birželio sukilimą. Jo pasakojimą galite išgirsti nuo 0:34:42 iki 0:49:08.

Tai ne tik asmeninis liudijimas, bet ir galimybė iš pirmų lūpų išgirsti žmogų, kuris buvo vienas šių istorinių įvykių dalyvių ir liudytojų.

Minėjime prie 1941 m. birželio sukilimo aukoms skirto paminklo kalbėjo aktorius Petras Venslovas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovas Lietuvoje Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys ir rezistentas Algirdas Petrusevičius, visuomenės veikėjas Adolfas Damušis ...

22/06/2026

📸 Dalijamės akimirkomis iš praėjusį ketvirtadienį vykusios kasmetinės Adolfo Damušio demokratijos studijų centro konferencijos „Lietuvių jaunimas svetur: kartos, tapatybė ir bendruomeninis gyvenimas“.

Nuoširdžiai dėkojame visiems pranešėjams, moderatoriams ir dalyviams už įdomias įžvalgas, prasmingas diskusijas ir bendrą rūpestį lietuvybės, tapatybės bei bendruomeniškumo klausimais. 💙

Kviečiame prisiminti konferencijos akimirkas nuotraukose, o tiems, kurie negalėjo dalyvauti, turime gerą žinią – konferencijos vaizdo įrašu pasidalysime jau netrukus..

16/06/2026

🇱🇹 Birželio 16-ąją minime 118-ąsias Adolfo Damušio (1908–2003) gimimo metines.

🔬Inžinierius, chemikas, mokslininkas, išradėjas, profesorius, Birželio sukilimo dalyvis, VLIK organizatorius, politinis kalinys ir išeivijos veikėjas – visa tai ir dar daugiau telpa vieno žmogaus gyvenime. Adolfas Damušis ne tik prisidėjo prie Lietuvos cemento pramonės kūrimo, bet ir tapo vienu iš lietuvybės išsaugojimo išeivijoje ramsčių. Net sunkiausių išbandymų metu jis liko ištikimas Lietuvos laisvės idealui.

💬Kazys Ambrozaitis taip prisiminė savo bičiulį: „Labiausiai Adolfas Damušis prisimintinas kaip visuomenininkas ir entuziastingas kovotojas dėl Lietuvos laisvės. Atrodytų labai keista, bet ginklo jis niekada nenešiojo. Jis buvo ginkluotas tokia stipria, sąmoninga ir nenuilstama tėvynės meile, kuri užkrėsdavo visus, su juo bendravusius. Jis buvo lygiai malonus ir ištikimas draugas ir su savo bendraamžiais, ir su vyresniaisiais kolegomis -Juozu Brazaičiu, Zenonu Ivinskiu, Antanu Maceina, Juozu Girniumi, Jonu Griniumi, Vytautu Vaitiekūnu ir kitais. Išgyvendamas beveik be pertraukos vykstančią Lietuvos gyvenimo dramą, A. Damušis nebuvo tik pasyvus jos stebėtojas, bet ir lyg aktyvus aktorius toje gyvenimo scenoje. Netroško pirmaujančio vaidmens, atliko darbus, kurie jam buvo pavesti, parodydamas savo iniciatyvą. Jis niekad nesiveržė į vadus, bet tokiu buvo visų pripažintas ir kviečiamas.“ [In: Kazys Ambrozaitis. Gyvoji sąžinė.“ Į laisvę“, 2003, nr. 142, p. 41]

🎥Šia proga kviečiame pasižiūrėti, ką apie savo gyvenimą pasakojo pats A. Damušis:

15/06/2026

Mieli bičiuliai,

Dalijamės birželio 18 d. konferencijos programa.

10/06/2026

Mieli Bičiuliai,

birželio 18 d. kviečiame į tradicinę Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro konferenciją. Šį kartą ji skirta jaunimui išeivijoje. Išeivijos jaunimo tautinis ir religinis ugdymas labai rūpėjo Adolfui ir Jadvygai Damušiams. Iš šio rūpesčio gimė ir iki šiol gyvuojanti "Dainavos" stovyklavietė.

Daugiau apie konferencją: https://www.lnb.lt/renginiai/14765-konferencija-lietuviu-jaunimas-svetur-kartos-tapatybe-ir-bendruomeninis-gyvenimas