VU Medicinos fakultetas / VU Faculty of Medicine

Sveikiname! 2025-2026 mokslo metų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 1000 Eur dydžio vardinės stipendijos skirtos šiems Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentams:

👏 Justui Dijokui (Medicinos studijų programa, 6 kursas);
👏 Gabrielei Jonauskaitei (Medicinos studijų programa, 6 kursas);
👏 Ugnei Kanapickaitei (Medicinos studijų programa, 6 kursas).
👏 Aidai Kuznecovaitei (Medicinos studijų programa, 5 kursas);
👏 Benui Matuzevičiui (Medicinos studijų programa, 6 kursas);
👏 David Petrosian (Medicinos studijų programa, 6 kursas);
👏 Augustui Poškui (Medicinos studijų programa, 4 kursas);
👏 Alicijai Šavareikaitei (Medicinos studijų programa, 6 kursas);
👏 Ugnei Šilinskaitei (Medicinos studijų programa, 5 kursas);
👏 Edgarui Zaborui (Medicinos studijų programa, 5 kursas).

Konkurse galėjo dalyvauti pažangūs pirmos studijų pakopos 3-4 kurso, antros pakopos visų kursų ir vientisosios studijų pakopos 3-6 kurso studentai, kurių paskutinių dviejų semestrų svertinis vidurkis yra didesnis nei 9 balai ir yra pasiekę ypatingai aukštų nacionalinės ar tarptautinės reikšmės mokslo rezultatų.

🎓 Sveikiname VU Medicinos fakulteto Transliacinių sveikatos tyrimų instituto laboratorijos koordinatorių, veterinarijos gydytoją dr. Vytautą Baranauską sėkmingai apsigynus biologijos srities daktaro disertaciją „Eksperimetinis triušių modelis sausų akių sindromo tyrimams: indukuota Meibomo liaukų disfunkcija“. 👏👏👏

Plačiau skaitykite: tinyurl.com/2ppc8mr8

Medicinos fakulteto Medicininių simuliacijų centras kvietė fakulteto darbuotojus, dėstytojus, studentus ir visus besidominčius medicinos inovacijomis į pažintinį renginį, skirtą susipažinti su pažangiausiomis simuliacinėmis technologijomis ir jų taikymu praktikoje.

Medicininės simuliacijos leidžia studentams ir būsimiems gydytojams saugioje ir inovatyvioje aplinkoje ugdyti praktinius įgūdžius, tobulinti komandinius gebėjimus bei pasirengti sudėtingoms klinikinėms situacijoms. Pasak VU MF MSC vadovo Stasio Baltagalvio, per ateinančius metus bus siekiama atskleisti simuliacinės įrangos diegimo į studentų ir būsimų gydytojų mokymo procesą bei į gydymo įstaigų praktiką potencialą, nes tai – neišvengiama sveikatos priežiūros dalis ateityje. „Per šias keletą dienų siekėme ne tik pristatyti Medicininių simuliacijų centro infrastruktūrą, bet ir parodyti, kokį didžiulį potencialą turi simuliacijomis grįstas mokymas. Tarptautinių ekspertų įžvalgos, praktinės demonstracijos ir bendruomenės įsitraukimas patvirtina, kad einame teisinga kryptimi – kuriame aplinką, kurioje galima mokytis, klysti ir tobulėti nepatiriant rizikos pacientų saugumui“, – sakė Stasys Baltagalvis. 💬

Plačiau: https://shorturl.at/KxaKl

--
The Center for Medical Simulations (CMS) of the Faculty of Medicine invited faculty staff, lecturers, students, and everyone interested in medical innovation to an introductory event designed to showcase cutting-edge simulation technologies and their practical applications.

Medical simulation enables students and future healthcare professionals to develop practical skills, strengthen teamwork competencies, and prepare for complex clinical situations in a safe and innovative learning environment. According to Stasys Baltagalvis, Head of the Center for Medical Simulations, efforts in the coming years will focus on unlocking the full potential of simulation technologies within medical education and healthcare practice, as simulation-based training is set to become an indispensable component of future healthcare systems. 💬

Read more: https://shorturl.at/dY2Av

Kas lemia, kad žmonės yra alergiški?

Alergijos žmones kamuoja jau tūkstančius metų. Jos gyvenimo eigoje formuojasi dėl kelių veiksnių: genetikos, aplinkos, oro taršos, mitybos, mikrobiomos, infekcijų, odos barjero pažeidimų. 🦠 🥗 🧬 🐈 🌾
Kasmet išrandama vis naujų vaistų ir gydymo būdų, atrandama daugiau alergijos priežasčių ir analizuojamas genų vaidmuo. 💊 🔬 🧪

💬 VU Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos profesorė, VUL Santaros klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė sako, kad kūdikiai dažniausiai negimsta alergiški 🐱 katei ar 🌳 beržui: „Vis dėlto, jie gali paveldėti didesnį imuninės sistemos polinkį reaguoti alergiškai. Tai vadinama atopija“.
Kadangi alerginių ligų eiga yra banguojanti, egzistuoja galimybė pasveikti. „Prasidėjusi vaikystėje, ji gali 📉 išnykti suaugus arba senatvėje. Kodėl taip įvyksta, mokslas kol kas nenustatė“, – sako gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, VU Medicinos fakulteto profesorė emeritė Rūta Dubakienė.

👇 Skaitykite straipsnį su mokslininkių komentarais: tinyurl.com/32t27kjy

Šaltinis: Delfi

📷 – Canva

Skubiosios medicinos rezidentūros egzaminas išlaikytas – studijų kelionė baigta!
Oficiali visų rezidentų finišo tiesioji – pažymėjimų įteikimas birželio 26 d. Šv. Jonų bažnyčioje. 🌸

Kviečiame visų rezidentūros programų absolventus komentaruose dalintis savo finišo akimirkomis ir nuotraukomis – pasidžiaukime šiuo svarbiu pasiekimu kartu! 📸✨

🤝 VU Medicinos mokslo centre įvyko ekspertinis susitikimas, organizuotas įgyvendinant tarptautinį projektą „RPP Baltic Sea: Reducing Pharmaceutical Pollution in the Baltic Sea Region – analysing use patterns and measures to reduce pollution from human and veterinary use“ 🌊 💊, kuriuo siekiama ✅ identifikuoti ir skatinti priemones, padedančias mažinti žmonių ir veterinarinių vaistų sukeltą taršą aplinkoje bei prisidėti prie tvaresnio vaistų naudojimo Baltijos jūros regione. ♻️

Projektą koordinuoja Upsalos universitetas, o partnerių tinklą sudaro mokslo ir viešojo sektoriaus institucijos iš 🇸🇪 Švedijos, 🇫🇮 Suomijos,🇱🇻 Latvijos ir 🇱🇹 Lietuvos.

Projekto kryptis – pamažu diegti vadinamąjį 🌍 „One Health“ („Vienos sveikatos“) požiūrį, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra glaudžiai susijusios, todėl daugelį sveikatos problemų reikia spręsti bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams.

Skaitykite plačiau 👉 tinyurl.com/spzck963
_____
EN
🤝 An expert meeting was held at the VU Faculty of Medicine as part of the international project “RPP Baltic Sea: Reducing Pharmaceutical Pollution in the Baltic Sea Region – analysing use patterns and measures to reduce pollution from human and veterinary use” 🌊 💊. The project aims to ✅ identify and promote measures that help reduce environmental pollution caused by human and veterinary pharmaceuticals and contribute to more sustainable medicine use in the Baltic Sea region. ♻️

The project is coordinated by Uppsala University, with partners including research and public sector institutions from 🇸🇪 Sweden, 🇫🇮 Finland, 🇱🇻 Latvia, and 🇱🇹 Lithuania.

The project promotes the gradual implementation of the 🌍 One Health approach, recognizing that human, animal, and environmental health are closely interconnected and that many health challenges require collaboration among specialists from different fields.

Read more 👉 tinyurl.com/5akkbekp

📷 – Canva

VU Medicinos mokslo centre vyko Medicinos fakulteto Populiacijų genomikos laboratorijos komandos organizuota edukacinė programa 🧬☀️ „DNR vasara“.
Moksleiviams suteikta galimybė sužinoti, ką apie žmogų gali papasakoti DNR, ir kaip ji veikia: 5 dienas jiems buvo skaitomos paskaitos, po kurių vyko praktinis užsiėmimas laboratorijoje – dalyviai patys pabandė išgauti 🍓 braškių DNR.

💬 „Dažnai sulaukiu klausimo – o kam visa tai? Šiandien, pasibaigus edukacinei programai, atsakymas atrodo labai paprastas. Vaikų šypsenos, smalsūs klausimai, spindinčios akys ir nuoširdžios padėkos už galimybę apsilankyti tikrose laboratorijose bei pamatyti plika akimi išskirtą DNR atperka visą įdėtą darbą. Tokios patirtys įkvepia, plečia akiratį ir parodo, kad mokslas nėra kažkas tolimo ar nepasiekiamo. Esu įsitikinusi, kad tokių edukacijų reikia kuo daugiau, nes susidomėjimas mokslu prasideda nuo pirmųjų atradimų, o mūsų, mokslininkų, pareiga padėti jiems įvykti“, – sakė edukacijos organizatorė doc. dr. Alina Urnikyte.

Skaitykite plačiau 👉 tinyurl.com/z2e8md6f

📷 – MF archyvas

Medicinos fakultete ieškomi talentai!

Sveikatos priežiūros įstaigos visoje Lietuvoje dalinasi darbo ir praktikos pasiūlymais. Galbūt besibaigiantys mokslo metai atneš ir naują karjeros etapą? 🌟

Įmonių pasiūlymai čia: https://www.mf.vu.lt/galimybes/darbo-skelbimai

Nors 🪖🚨 karo medicina dažnai siejama su frontu, pasirengimas karui vyksta nuolat. „Aiškios ribos tarp „taikos“ ir „karo“ medicinos beveik nėra. Kariuomenė visada ruošiasi karui, todėl karo medikai nuolat treniruojasi ir mokosi iš realių konfliktų patirties“, – sako ⛑️ karo medicinos gydytojas, VU Medicinos fakulteto dėstytojas Maksimas Dmitrijevas. Dalis šios patirties šiandien atkeliauja iš 🇺🇦 Ukrainos, kur medikai dirba su karo sužeistais pacientais ir perima jų gydymo praktiką.

💬 „Svarbiausias dalykas teikiant pagalbą kariams fronte yra laikas. 🕑 Pagal NATO standartus pagalba sužeistam kariui turi būti suteikta per pirmąsias 10 minučių. Tikslas – kuo greičiau sustabdyti 🩸kraujavimą, stabilizuoti sužeistąjį ir išlaikyti jį gyvą iki tol, kol jis pasieks 🚑 ligoninę, kur jam bus suteiktas išsamus gydymas pagal visus standartus. Būtent ši greita, tiksliai sustyguota grandinė ir yra karo medicinos esmė“, – sako M. Dmitrijevas.

Skaitykite plačiau 👉 tinyurl.com/3b5xh2xa
📷 – Ugniaus Bagdonavičiaus ir asmeninio archyvo
Šaltinis: vu.lt
_______
EN
Although 🪖🚨 military medicine is often associated with the front line, preparation for war is a continuous process.
“There is virtually no clear boundary between ‘peacetime’ and ‘wartime’ medicine. The military is always preparing for war, which is why military medical personnel continuously train and learn from the experience of real-world conflicts,” says ⛑️ military physician and lecturer at the VU Faculty of Medicine, Maksim Dmitrijev. Part of this experience now comes from 🇺🇦 Ukraine, where medical professionals work with war-wounded patients and adopt treatment practices developed in combat conditions.

💬 “The most critical factor in providing medical assistance to soldiers on the battlefield is time. 🕑 According to NATO standards, aid must be delivered to a wounded soldier within the first 10 minutes. The goal is to stop 🩸 bleeding as quickly as possible, stabilize the casualty, and keep them alive until they reach 🚑 hospital, where they can receive comprehensive treatment in accordance with established standards. This rapid, precisely coordinated chain of care is the very essence of military medicine,” says M. Dmitrijev.

Read full article 👉 tinyurl.com/529yx6jw
📷 Photo by Ugniaus Bagdonavičius and from personal archive
Source: vu.lt

🇱🇹 ❤ Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos sukelia daugiausiai mirčių, o net pusė šių atvejų priskiriami staigios širdinės mirties kategorijai. 📈 Tai – mirtis, kuri įvyksta dėl širdies veiklos sutrikimo ir pasireiškia vos per 1 valandą nuo simptomų pradžios, kai įvykį fiksuoja liudininkai, arba per 24 valandas nuo paskutinio karto, kai asmuo buvo matytas gyvas.⏳ Deja, tai ištinka ir jauno amžiaus žmones. Pasak VU Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos dėstytojos, VUL Santaros klinikos gydytojos kardiologės dr. Neringos Bileišienės, būdų užkirsti kelią tokiam likimui yra, tačiau visuomenė turėtų būti budresnė ir reaguoti nedelsiant.🆘

💬Apmaudu, tačiau dažnai žmonės bijo atlikti gaivinimą – net ir teoriškai žinodami, kokių veiksmų reikėtų imtis, kartais vengia tai daryti, kad nepablogintų jau esamos situacijos. Tačiau dr. N. Bileišienė tai kategoriškai neigia: „Žmogų gaivinti būtina, net jei paspaudimai į krūtinės zoną nesigautų pakankamai stiprūs ar būtų ne vadovėliškai ritmiški – visuomet yra geriau daryti kaip pavyksta, nei nedaryti nieko“. 💓

Skaitykite išsamiau straipsnyje „Staigios mirtys jauname amžiuje – ar jų gali būti mažiau?“ 👉 tinyurl.com/3ecxk2cm