Anderseno Projektai

"𝑨𝒔̌ 𝒊𝒔̌𝒔𝒊𝒈𝒂𝒏𝒅𝒂𝒖 𝒔𝒂𝒗𝒐 𝒗𝒂𝒊𝒌𝒐."

Kartais šeimose nutinka dalykų, apie kuriuos tėvams prabilti yra labai sunku.

Autistiškas vaikas ar paauglys kartais gali ne tik supykti ar šaukti. Kartais protrūkiai būna tokie stiprūs, kad vaikas gali trenkti, sužeisti brolį ar sesę ar kitą artimą žmogų; daužyti daiktus ar sakyti žodžius, kurie tėvus labai išgąsdina.

Kartais pasitaiko ir dar sunkesnių momentų. Pavyzdžiui, vaikas gali sakyti labai žiaurius dalykus - kad reikėtų ką nors sumušti, pakenkti, nušauti, išmesti į sąvartyną ar pan.., kad kažkam turėtų nutikti kažkas blogo, ir t.t. Kartais jis gali kalbėti apie tai labai šaltai, be emocijos veide, tarsi visai nepastebėtų, kad kitas žmogus išsigando, ar kad kažkam skauda.

Tėvams tada gali pasirodyti, kad jų vaikas tapo žiaurus arba kad jam trūksta empatijos.

Tokiose situacijose tėvai sutrinka. Jie gali išsigąsta, neatpažįsta savo vaiko. Galvoje gali imti suktis įvairios baimės ir sunkios mintys.

- Kas vyksta su mano vaiku?
- Ar jis pavojingas?
- Ar jis neturi empatijos?
- Ar jis tapo žiaurus?
- Ką padariau ne taip?

Šie klausimai yra labai suprantami. Tačiau labai svarbu suprasti vieną dalyką: 𝐝𝐚𝐳̌𝐧𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐚𝐢 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐨𝐬𝐞 𝐬𝐢𝐭𝐮𝐚𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬𝐞 𝐯𝐲𝐤𝐬𝐭𝐚 𝐯𝐢𝐬𝐚𝐢 𝐧𝐞 𝐭𝐚𝐢, 𝐤𝐚̨ 𝐦𝐞𝐬 𝐩𝐢𝐫𝐦𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐚 𝐢̨𝐬𝐢𝐯𝐚𝐢𝐳𝐝𝐮𝐨𝐣𝐚𝐦𝐞.

Kai autistiško vaiko nervų sistema persipildo (aš vadinu tą būseną 𝐢𝐬̌𝐥𝐲𝐝𝐳̌𝐢𝐮 (nuo žodžio "meltdown"), jo gebėjimas jausti ryšį su kitu žmogumi laikinai išsijungia. Tuo momentu sutrinka ne tik ryšys su kitu žmogumi (jis nebemato, kad kitam skauda, ar kad kitas išsigando), bet ir:
- ryšys su savimi (vaikas nebesupranta, kas su juo vyksta ir nebesugeba sustoti), ir
- ryšys su situacija (jis nebegali įvertinti, kas vyksta aplink).

Tuo momentu vaikas būna panašus į žmogų, kuris skęsta. Kai žmogus skęsta, jis negalvoja apie kitus. Visas kūnas reaguoja automatiškai, kad tik išsigelbėtų. Taip ir išlydžio/meltdowno metu: vaiką užplūsta labai stiprios reakcijos iš vidaus, ir jos kuriam laikui perima kontrolę. Ši būsena nėra sąmoningas elgesys ar „blogas charakteris“. Tai momentas, kai nervų sistema yra taip perkrauta, kad vaikas nebegali savęs reguliuoti. Būtent tokiais momentais ir gali atsirasti ir žodžiai, ir veiksmai, kurie tėvus išgąsdina.

Labai svarbu žinoti:
tai nėra vaiko asmenybė, charakteris, bruožai ar sociopatiškumas. Tai labai sušikta būsena. Tikras s**t storm. Jūsų vaikas net ir šiuo metu yra geras vaikas viduje.

Tokiais momentais labiausiai reikia ne pamokslų ar bausmių, o suaugusio žmogaus, kuris gali atlaikyti tą audrą. Tėvai tampa švyturiu audroje. Jie mato, kad vyksta kažkas labai stipraus, stengiasi išlikti tvirti ir nepasiklysta savo baimėse. Jie yra saugus uostas, orientyras, šviesa, šiluma, prieglobstis, atokvėpis. Kai audra nurimsta, atsiranda erdvė tam, kas iš tikrųjų padeda. Ramiam pokalbiui su vaiku.

Tai gali atrodyti taip:

„Kai tu supyksti, tavo kūnas tampa labai stiprus ir greitas. Bet tada kažkam gali skaudėti. Mes turime rasti būdą, kaip tau padėti sustoti anksčiau.“

„Kai tu sakai skaudžius žodžius, man atrodo, kad tavo viduje yra labai daug skausmo. Aš noriu suprasti, kas tau tuo metu nutiko.“

„Jei tau tampa per sunku, mums reikia ženklo. Tu gali pasakyti: "man dabar per daug" ir mes sustosime.“

𝐒𝐕𝐀𝐑𝐁𝐔!

Po tokių epizodų vaikui labai svarbi tėvų reakcija. Iš jos vaikas supranta, kas iš tikrųjų įvyko. Ar tai buvo baisi būsena, kuri praeina, ar tai reiškia, kad su juo kažkas negerai, kad jis blogas ar pavojingas.

Jei tėvai reaguoja tik baime, šoku ar atstūmimu, vaikas gali suprasti: aš esu pavojingas, su manimi kažkas ne taip.

Bet jei tėvai gali pasakyti: „Tai, kas įvyko, buvo labai sunku. Bet tai nereiškia, kad tu blogas. Tavo kūnui tiesiog buvo per daug. Mes per tai praeisime kartu, aš tavęs nepaliksiu“, - tuomet vaikas gauna labai svarbią žinutę: tai buvo būsena, o ne jo tapatybė.

Tokiais momentais vaikas remiasi į tėvus, jis tarsi pasiskolina jų ramybę ir jų nervų sistemą, kad po truputį galėtų grįžti į saugumo ir ryšio būseną.

Vivat lux! Tikėkite gerumu, mylėkite, švieskite tamsoje!

Rekomenduoju!

Galbūt svarstai užsiregistruoti, bet galvoje sukasi mintys:

„O jei bus nejauku?“
„O jei reikės kalbėti?“
„O jei ten ne mano žmonės?“

Tai visiškai normalu.

Jaunimo savitarpio pagalbos grupėse nereikia būti drąsiam, iškalbingam ar pasiruošusiam dalintis.
Gali pradžioje tiesiog ateiti, klausytis ir pabūti.

Panevėžio „Lietaus vaikai“ kviečia jaunimą nuo 15 metų į reguliarius susitikimus, kuriuose kuriama saugi erdvė:

💬 be vertinimo
💬 be spaudimo kalbėti
💬 su daugiau supratimo sau ir kitiems

Grupes veda ir mentoriauja Vytautė Marija Petrauskaitė – specialiosios pedagogikos studentė ir neuroįvairovės ambasadorė.
Vytautė pati priklauso neuroįvairovei, todėl gerai supranta jaunimo patirtis iš vidaus.

📍 Susitinkame kiekvieną šeštadienį
📍 Panevėžyje, gyvai ir nuotoliu
📍 Nedidelė grupė

👉 Registracija: https://forms.office.com/r/vNMsQ7mujp

Kartais pakanka vieno saugaus susitikimo, kad pasijaustum nebe vienas(-a).

🎲 Laisva vieta socialinių įgūdžių žaidimų grupėje paauglėms! 🌿

Ieškome merginos (nuo 15 m.), kuri norėtų prisijungti prie mūsų antradienio grupės.

Žaidžiam!

Be spaudimo. Be vertinimo. Su pagarba ir smalsumu 💛

📅 Antradieniais 15:30
📍 Anderseno studija, Lukšio g. 17, Vilnius
💶 85 €/mėn. |
✅ Galima atsiskaityti IMP lėšomis („mokinio krepšeliu“)

✉️ Registracija: [email protected]
🌐 www.anderseno.lt

✨ Nuo rugsėjo 15 d. Anderseno studijoje vėl startuoja socialinių įgūdžių grupės vaikams ir paaugliams!

Skirtos tiems, kuriems sunku susirasti draugų, pasitikėti savimi, aiškiai pasakyti, ko nori, ar prisitaikyti įvairiose socialinėse situacijose. Čia susitinka įvairūs vaikai – tiek neurotipiniai, tiek turintys autizmo spektro ar kitų raidos ypatumų.

👉 Ką veikiame? Žaidžiame stalo žaidimus, atliekame kūrybines užduotis, diskutuojame ir mokomės:

-atpažinti ir įvardinti jausmus,
-išsakyti poreikius žodžiais,
-kurti draugystes,
-spręsti konfliktus,
-bendradarbiauti ir gerbti ribas,
-žaisti ir džiaugtis!

Svarbiausia – grupėje kiekvienas priimamas toks, koks yra. Čia saugu mokytis iš realių situacijų, be spaudimo ar vertinimo.

👩‍👦 Tėvams suteikiamas periodinis grįžtamasis ryšys apie vaiko stiprybes ir augimo kryptis. Jei reikia – galima derinti ir individualias konsultacijas.

📅 Kada: kartą per savaitę, visus mokslo metus
⏰ Trukmė: 60 min
💶 Kaina: 85 € / mėn.
✅ Galima atsiskaityti IMP lėšomis („mokinio krepšeliu“) – programa patvirtinta NVŠ sistemoje 2025 m.

𝐃𝐚𝐥𝐲𝐯𝐚𝐯𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐠𝐫𝐮𝐩𝐞̇𝐣𝐞 – 𝐭𝐚𝐢 𝐧𝐞 𝐭𝐢𝐤 𝐬𝐨𝐜𝐢𝐚𝐥𝐢𝐧𝐢𝐮̨ 𝐢̨𝐠𝐮̄𝐝𝐳̌𝐢𝐮̨ 𝐥𝐚𝐯𝐢𝐧𝐢𝐦𝐚𝐬. 𝐓𝐚𝐢 𝐢𝐧𝐯𝐞𝐬𝐭𝐢𝐜𝐢𝐣𝐚 𝐢̨ 𝐯𝐚𝐢𝐤𝐨 𝐞𝐦𝐨𝐜𝐢𝐧𝐞̨ 𝐬𝐭𝐢𝐩𝐫𝐲𝐛𝐞̨, 𝐬𝐚𝐧𝐭𝐲𝐤𝐢𝐮𝐬 𝐬𝐮 𝐤𝐢𝐭𝐚𝐢𝐬 𝐢𝐫 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐭𝐢𝐤𝐞̇𝐣𝐢𝐦𝐚̨ 𝐬𝐚𝐯𝐢𝐦𝐢 🌱

REGISTRACIJA: [email protected]
Daugiau info www.anderseno.lt

MEŠKUTĖ APSILANKĖ IR ANDERSENO STUDIJOJE!
Kaip ir priklauso pradedančiai psichologei, gavau lengvą klientę. Šiek tiek nerangi mažose patalpose, išsigandusi ir nesava svetimame mieste ji kiek pasiterapino, pasistiprino ir iškeliavo ieškoti savo genties.
Klausė, gal jai autizmas? Ar ADHD?
Nežinojau, ką atsakyti. Atsakiau klausimu: "Kas tau padėtų labiau: „taip“ ar „ne“?
Supratom, kad nesvarbu. Tiesiog pabuvom.
Išeidama užsiminė, kad atsiųs draugų, panašių keistukų kaip ji pati, dar paklausė:
- Čia tikrai neužkliuvo, kad aš truputį meška?
Neužkliuvo. Tik paliko šiek tiek kailio širdyje.

𝐊𝐚𝐢 „𝐯𝐢𝐝𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐛𝐚𝐥𝐬𝐚𝐬“ 𝐬𝐤𝐚𝐦𝐛𝐚 𝐤𝐢𝐭𝐚𝐢𝐩 𝐚𝐫𝐛𝐚 𝐣𝐨 𝐛𝐞𝐯𝐞𝐢𝐤 𝐧𝐞̇𝐫𝐚 - 𝐤𝐨𝐝𝐞̇𝐥 𝐭𝐚𝐢 𝐬𝐯𝐚𝐫𝐛𝐮 𝐚𝐮𝐭𝐢𝐬𝐭𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐞𝐦𝐬 𝐩𝐚𝐚𝐮𝐠𝐥𝐢𝐚𝐦𝐬?

🧠 "Vidinis balsas" – tai mūsų galvoje vykstantis kalbėjimas, padedantis apdoroti informaciją, planuoti veiksmus ir reguliuoti emocijas. Tačiau autistiški žmonės gali turėti kitokią arba mažiau išreikštą savikalbą

👉 𝑲𝒐𝒅𝒆̇𝒍 𝒔𝒗𝒂𝒓𝒃𝒖, jei "vidinis balsas" yra silpnas arba netipinis?

Gali būti sunkiau planuoti veiksmus ir numatyti jų pasekmes.
Sudėtingiau prisiminti instrukcijas ir atlikti užduotis, kurios reikalauja kelių žingsnių, sunkiau reguliuoti emocijas, o dėl to atsiranda daugiau nerimo ir įtampos.

💡 Geros naujienos: "Vidinį balsą" galima stiprinti. Štai kas dar svarbu:

1️⃣ "𝑽𝒊𝒅𝒊𝒏𝒊𝒔 𝒃𝒂𝒍𝒔𝒂𝒔" 𝒊𝒓 𝒔𝒂𝒗𝒊𝒓𝒆𝒈𝒖𝒍𝒊𝒂𝒄𝒊𝒋𝒂

Kai žmogus turi stiprų vidinį monologą, jam lengviau suprasti savo emocijas, nusiraminti stresinėse situacijose ir strategiškai mąstyti apie savo elgesį. Silpnas mintinis balsas gali lemti impulsyvų elgesį ir sunkumus priimant sprendimus.

2️⃣ "𝑽𝒊𝒅𝒊𝒏𝒊𝒔 𝒃𝒂𝒍𝒔𝒂𝒔" 𝒊𝒓 𝒎𝒂̨𝒔𝒕𝒚𝒎𝒂𝒔

Dalis autistiškų žmonių remiasi vizualiniu mąstymu, tačiau mintinis dialogas padeda apdoroti sudėtingą informaciją, susisteminti idėjas ir spręsti problemas. Tai ypač svarbu tada, kai reikia suprasti, ką kitas žmogus sako arba reiškia neverbaliniais signalais.

3️⃣ "𝑽𝒊𝒅𝒊𝒏𝒊𝒔 𝒃𝒂𝒍𝒔𝒂𝒔" 𝒊𝒓 𝒔𝒐𝒄𝒊𝒂𝒍𝒊𝒏𝒊𝒂𝒊 𝒊̨𝒈𝒖̄𝒅𝒛̌𝒊𝒂𝒊

Socialinės situacijos gali būti sunkiai nuspėjamos. Savikalba leidžia apmąstyti socialines situacijas, numatyti galimus atsakymus ir ruoštis bendravimui. Pavyzdžiui, "vidinis dialogas" gali padėti nuspręsti, kaip reaguoti į klausimą ar kaip pasakyti „ne“, kai to reikia.

4️⃣ "𝑽𝒊𝒅𝒊𝒏𝒊𝒔 𝒃𝒂𝒍𝒔𝒂𝒔" 𝒊𝒓 𝒏𝒆𝒓𝒊𝒎𝒂𝒔

Autistiški žmonės dažnai patiria stiprų nerimą. Kai vidinis monologas yra per daug kritiškas arba chaotiškas, nerimas gali dar labiau stiprėti. Sąmoningai formuojant pozityvesnę savikalbą, galima išmokti geriau valdyti stresą ir neigiamas mintis.

Kaip stiprinti mintinį balsą autistiškiems paaugliams?

✔️ Skatinti savikalbą – garsiai kalbėti su savimi atliekant užduotis, nes tai padeda vidiniam balsui stiprėti.

✔️ Garsiai, žingsnis po žingsnio, įvardinti atliekamus veiksmus - kai vaikas arba paauglys mokosi naujos užduoties, naudinga viską garsiai pasakoti.

✔️ Sukurti struktūruotą aplinką, kurioje mažiau sensorinės perkrovos - taip galima mokytis išgirsti savo tylųjį vidinį balsą

🌱 Svarbiausia – suprasti, kad vidinis kalbėjimas yra įgūdis, kurį galima stiprinti. Jis padės autistiškiems paaugliams geriau suprasti save ir pasaulį bei jaustis saugiau socialinėse situacijose.

💬 Kokia jūsų patirtis? Ar pastebėjote, "vidinį kalbantįjį" savo vaikuose, kaip jis veikia jus ar jūsų vaikų mąstymą? Pasidalinkite komentaruose! 👇

👨‍👩‍👧‍👦 Visų tėvų, susiduriančių su iššūkiais auginant vaikus ir paauglius, dėmesiui! ✨

𝗧𝗲̇𝘃𝘆𝘀𝘁𝗲̇𝘀 𝗺𝗲𝗻𝗮𝘀: 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝘀𝘂𝗱𝗲𝗿𝗶𝗻𝘁𝗶 𝘀̌𝘃𝗲𝗹𝗻𝘂𝗺𝗮̨ 𝗶𝗿 𝗱𝗿𝗮𝘂𝘀𝗺𝗲̨ 𝗶𝗿 𝗽𝗮𝘀𝗶𝗲𝗸𝘁𝗶 𝗽𝘂𝘀𝗶𝗮𝘂𝘀𝘃𝘆𝗿𝗮̨, 𝗸𝘂𝗿𝗶 𝘁𝗶𝗸𝘁𝘂̨ 𝘃𝗶𝘀𝗶𝗲𝗺𝘀 𝘀̌𝗲𝗶𝗺𝗼𝘀 𝗻𝗮𝗿𝗶𝗮𝗺𝘀?

Prisijunkite prie unikalios paramos grupės tėvams, kurioje gilinamės į realias situacijas ir iššūkius, su kuriais susiduria šeimos. Aptarsime geriausias praktikas, kaip derinti švelnumą ir drausmę tėvystėje, rasti tarpusavio supratimą bei kurti veiksmingus sprendimus, kurie padės tiek jums, tiek jūsų vaikams augti ir stiprinti tarpusavio ryšį. 💡💡

✨ Grupės privalumai:

- Aiškūs sprendimai, realių scenarijų aptarimas
- Grupė skirta poroms (mamoms ir tėčiams), jų susitarimams
- Emocinių iššūkių sprendimas ir santykių stiprinimas
- Orientuota į šeimas, auginančias vaikus su autizmu ar kitais raidos sutrikimais
- Saugi palaikymo atmosfera

📅 Pirmasis susitikimas: sausio 9 d., ketv., 18:00 val., durys atidaromos 17:30.
📍 Lukšio g. 17, Anderseno Studijoje, Vilniuje
🗓 Kitų susitikimų datos - visada 𝗞𝗘𝗧𝗩𝗜𝗥𝗧𝗔𝗗𝗜𝗘𝗡𝗜𝗔𝗜𝗦:
Sausio 16 d., 18:00
Sausio 23 d., 18:00
Sausio 30 d., 18:00 ir toliau pagal poreikį
✉️ Registracija: [email protected], tel. 8 610 05401
📅 Trukmė: 60 min
👥 Dalyvių skaičius: iki 5 šeimų
💳 Kaina: 20eur/susitikimą vienai šeimai; nuolaidos už išankstinius mokėjimus

👨‍👩‍👧‍👦 Visų tėvų, susiduriančių su iššūkiais auginant vaikus ir paauglius, dėmesiui! ✨

𝗔𝗿 𝘀̌𝗲𝗶𝗺𝗼𝗷𝗲 𝗸𝘆𝗹𝗮 𝗻𝗲𝘀𝘂𝘁𝗮𝗿𝗶𝗺𝘂̨ 𝗱𝗲̇𝗹 𝘃𝗮𝗶𝗸𝗼 𝗲𝗺𝗼𝗰𝗶𝗷𝘂̨ 𝗶𝗿 𝗲𝗹𝗴𝗲𝘀𝗶𝗼?

Prisijunkite prie unikalios paramos grupės tėvams, kur dalinsimės gerąja intervencijų šeimoje praktika ir geriausių sprendimų ieškosime kartu 💡

✨ Grupės privalumai:

- Aiškūs sprendimai, realių scenarijų aptarimas
- Grupė skirta poroms (mamoms ir tėčiams), jų susitarimams
- Emocinių iššūkių sprendimas ir santykių stiprinimas
- Saugi palaikymo atmosfera

📅 Pirmasis susitikimas: sausio 9 d., ketv., 18:00 val., durys atidaromos 17:30.
📍 Lukšio g. 17, Anderseno Studijoje, Vilniuje
🗓 Kitų susitikimų datos - visada 𝗞𝗘𝗧𝗩𝗜𝗥𝗧𝗔𝗗𝗜𝗘𝗡𝗜𝗔𝗜𝗦:
Sausio 16 d., 18:00
Sausio 23 d., 18:00
Sausio 30 d., 18:00 ir toliau pagal poreikį

✉️ Registracija: [email protected], tel. 8 610 05401
📅 Trukmė: 60 min
👥 Dalyvių skaičius: iki 5 šeimų
💳 Kaina: 20eur/susitikimą vienai šeimai; nuolaidos už išankstinius mokėjimus

👨‍👩‍👧‍👦 Tėvų, auginančių autistiškus vaikus ir paauglius, dėmesiui!✨

𝐕𝐚𝐢𝐤𝐨 𝐩𝐲𝐤𝐜̌𝐢𝐨 𝐩𝐫𝐢𝐞𝐩𝐮𝐨𝐥𝐢𝐚𝐢 𝐠𝐚𝐥𝐢 𝐭𝐚𝐩𝐭𝐢 𝐦𝐚𝐳̌𝐞𝐬𝐧𝐞 𝐧𝐚𝐬̌𝐭𝐚, 𝐤𝐚𝐢 𝐭𝐮𝐫𝐢𝐭𝐞 𝐚𝐢𝐬̌𝐤𝐮̨ 𝐬̌𝐞𝐢𝐦𝐨𝐬 𝐩𝐥𝐚𝐧𝐚̨

Prisijunkite prie unikalios paramos grupės tėvams, kur dalinsimės gerąja praktika ir geriausių sprendimų ieškosime kartu 💡

✨ Grupės privalumai:

- Aiškūs sprendimai, realių scenarijų aptarimas
- Grupė skirta poroms (mamoms ir tėčiams), jų susitarimams
- Emocinių iššūkių sprendimas ir santykių stiprinimas
- Saugi palaikymo atmosfera

📅 Pirmasis susitikimas: sausio 9 d., ketv., 18:00 val., durys atidaromos 17:30.
📍 Lukšio g. 17, Anderseno Studijoje, Vilniuje
🗓 Kitų susitikimų datos - visada 𝗞𝗘𝗧𝗩𝗜𝗥𝗧𝗔𝗗𝗜𝗘𝗡𝗜𝗔𝗜𝗦:

Sausio 16 d., 18:00
Sausio 23 d., 18:00
Sausio 30 d., 18:00 ir toliau pagal poreikį

✉️ Registracija: [email protected], tel. 8 610 05401

📅 Trukmė: 60 min
👥 Dalyvių skaičius: iki 5 šeimų
💳 Kaina: 20eur/susitikimą vienai šeimai; nuolaidos už išankstinius mokėjimus

𝗔𝘁𝘃𝗶𝗿𝗮𝘀 𝗱𝗶𝗮𝗹𝗼𝗴𝗮𝘀: 𝗿𝗲𝘃𝗼𝗹𝗶𝘂𝗰𝗶𝗷𝗮 𝗽𝘀𝗶𝗰𝗵𝗶𝗸𝗼𝘀 𝘀𝘃𝗲𝗶𝗸𝗮𝘁𝗼𝘀 𝘀𝗿𝗶𝘁𝘆𝗷𝗲

Arktinio rato pašonėje, šiaurės Suomijoje, grupė novatoriškų šeimos terapeutų transformavo tradicinę psichikos sveikatos sistemą, kuri kažkada buvo laikoma viena prasčiausių Europoje gydant šizofreniją, į tokią, kuri dabar pasiekia geriausius rezultatus pasaulyje pirmo epizodo psichozės gydyme. Jų metodas vadinamas 𝗮𝘁𝘃𝗶𝗿𝘂 𝗱𝗶𝗮𝗹𝗼𝗴𝘂.

Atviro dialogo programa Suomijoje veikia jau daugiau nei 30 metų. Šis metodas pradėtas taikyti 1980-ųjų pabaigoje kaip atsakas į tradicinės psichiatrijos trūkumus, ir nuo to laiko buvo išsamiai išanalizuotas moksliniuose tyrimuose.

Šio metodo principai, nors ir radikalūs šiandien, kai dominuoja vaistų kokteiliai ir priverstinės hospitalizacijos, yra stebėtinai paprasti:

- Klientai krizės metu sulaukia pagalbos nedelsiant ir susitikimai vyksta kasdien, kol krizė išsprendžiama.
- Jie vengia hospitalizacijos, siekdami išvengti su ja susijusios stigmos, ir pirmenybę teikia susitikimams klientų namuose.
- Kiek įmanoma, stengiamasi išvengti antipsichotinių vaistų naudojimo.

Statistika atspindi šio metodo efektyvumą:

- 70 proc. žmonių pasveiksta be antipsichotinių vaistų.
- Tik 30 proc. pacientų prireikia antipsichotinių vaistų, tačiau jie naudojami minimaliomis dozėmis ir trumpam laikotarpiui.
- Apie 85 proc. žmonių po pirmo psichozės epizodo nepatiria pasikartojančių epizodų ir grįžta į įprastą gyvenimą.

Be to, atviras dialogas grindžiamas grupiniu darbu, nes 𝗽𝘀𝗶𝗰𝗵𝗼𝘇𝗲̇ 𝗹𝗮𝗶𝗸𝗼𝗺𝗮 𝘀𝗮𝗻𝘁𝘆𝗸𝗶𝘂̨ 𝗽𝗿𝗼𝗯𝗹𝗲𝗺𝗮. Į gydymo procesą įtraukiami šeimos nariai ir kiti žmonės iš artimos aplinkos, o specialistai dirba komandomis, ne individualiai. Pagrindinis dėmesys skiriamas kiekvieno proceso dalyvio, ypač krizę patiriančio žmogaus, balsui.

Ši metodika įkūnija viltį sveikti be vaistų ir pateikia griežtą tradicinės psichiatrijos kritiką.

Atviro dialogo principai plačiau čia (yra ir dokumentinis filmas) 🌱

Open Dialogue – International Mental Health Collaborating Network Open Dialogue Open Dialogue: a family and social network approach to first episode psychosis care Open dialogue is way of working with people who are diagnosed with schizophrenia and other forms of psychosis (and who may hear voices). As a process it offers a different way of understanding the reaso...

𝗗𝘂 𝗽𝗼𝘇̌𝗶𝘂̄𝗿𝗶𝗮𝗶 𝗶̨ 𝘃𝗮𝗶𝘀𝘁𝘂𝘀 𝗽𝘀𝗶𝗰𝗵𝗶𝗮𝘁𝗿𝗶𝗷𝗼𝗷𝗲

Ar kada susimąstėte, kaip veikia psichikos sveikatai skirti vaistai?

Vienas požiūris teigia, kad šie vaistai tiesiogiai veikia smegenų veiklos anomalijas, kurios, manoma, ir sukelia psichikos sveikatos problemas. Pavyzdžiui, antidepresantai dažnai apibūdinami kaip priemonė „subalansuoti“ serotonino lygį smegenyse, taip sumažinant depresijos simptomus. Šis požiūris remiasi prielaida, kad psichikos sutrikimai kyla dėl tam tikrų smegenų funkcijos sutrikimų.

Kitas požiūris akcentuoja 𝗺𝗲𝗱𝗶𝗸𝗮𝗺𝗲𝗻𝘁𝗮𝗶𝘀 𝘀𝘂𝗸𝘂𝗿𝗶𝗮𝗺𝗮𝘀 𝗯𝘂̄𝘀𝗲𝗻𝗮𝘀. Pagal šį supratimą, 𝑣𝑎𝑖𝑠𝑡𝑎𝑖 𝑛𝑒𝑠𝑢𝑡𝑣𝑎𝑟𝑘𝑜 „nenormalių“ smegenų funkcijų, o tiesiog sukelia naujas, kitokias būsenas. Pavyzdžiui, antidepresantai gali slopinti emocinį intensyvumą ar skausmą, padėdami sumažinti kančią, tačiau tai nereiškia, kad jie „pataiso“ smegenis. Šis požiūris rodo, kad vaistai nesprendžia problemų, bet palengvina simptomus

Su autizmu susiduriantiems žmonėms ir jų artimiesiems svarbu suprasti šiuos skirtumus. Vaistai gali būti vertinga pagalba, tačiau jie nėra „stebuklingas sprendimas“. Jie tiesiog padeda susidoroti su sunkumais tam tikrais būdais. Svarbu ieškoti ir kitų, labai svarbių pagalbos būdų – terapijų, bendruomenės, stiprinti rutiną ir sveikus kasdienius įpročius. 🌱

Parengta remiantis praktikuojančios psichiatrės ir akademikės Dr Joanna Moncrieff požiūrį. Plačiau:
https://joannamoncrieff.com/2013/11/21/models-of-drug-action/