04/09/2026
Mūsų absolventų šypesnos neblėsta.
Gintarė Urbonaitė daliajsi savo mintimis:
"Kai atėjau studijuoti į VIKO, tiesą pasakius, visiškai nežinojau, kas iš tikrųjų yra darbas darželyje. 😄 Turėjau daug noro, daug meilės vaikams, bet ar tikrai noriu su jais dirbti – dar nebuvau tokia užtikrinta. Tiesiog nežinojau, kaip visa tai atrodys realybėje. Bet dar studijų metais atėjo mano pirmoji Rugsėjo 1-oji jau kaip mokytojos. Ir tada prasidėjo tikrasis mokymasis: studijos, darbas, praktika, pirmosios patirtys, klaidos, atradimai ir žmonės, iš kurių galėjau mokytis. Visa tai po truputį augino ne tik mane kaip mokytoją, bet ir supratimą, kodėl vis dėlto pasirinkau šį kelią. Per tuos metus buvo visko – pakilimų aukštyn ir kritimų žemyn. Bet kažkaip kiekvieną kartą atėjus pas vaikus tos mintys ima ir dingsta. ❤️ Nes prieš tave – mažos širdutės, didelės emocijos ir dar didesnės svajonės. Ir supranti, kad gali būti vienu iš tų žmonių, kurie padės toms svajonėms augti – padrąsins, palaikys, kažko išmokys, o kartais tiesiog bus šalia."
Turbūt todėl vis dar norisi eiti pirmyn. Mokytis. Tobulėti. Ieškoti. Kartais suklysti, atsikelti ir vėl bandyti. Kelti sau vis naujus tikslus ir pačiai augti kartu su tais mažais žmonėmis. ❤️ O šiandien savo mokytojos prisiminimų taupyklėje jau turiu penkias Rugsėjo 1-ąsias. 🥹🎒 Pirmasis mažas jubiliejus! Dėl to, šiandien dar esu dėkinga VIKO – už tai, kad neleido pasiduoti, padėjo atrasti save ir parodė, koks iš tikrųjų prasmingas, įvairus ir gražus gali būti pedagogo darbas su vaikais. ❤️ Už žmones, patirtis ir pamokas, kurios padėjo suprasti, kad kartais savo vietą reikia ne iškart žinoti – ją galima tiesiog atrasti. 🌱
AČIŪ!🤍
