VDA Tapybos katedra

Pavasario semestro tarpinės peržiūros
I, II, III BA bei I MA kursai

Maloniai kviečiame Jus į Ramintos Jurėnaitės knygos „REQUIEM SVAJONEI / REQUIEM FOR A DREAM. Jonas Jurcikas 1986–2020” pristatymą.

Ši monografija-albumas skirta anksti iš gyvenimo išėjusiam išskirtinio talento tapytojui Jonui Jurcikui (1986–2020). Nors menininkas paliko nedaug kūrinių, jų kokybė, originalumas ir radikalumas daro šį palikimą išskirtinai reikšmingą. Menininko tapyba įkrauta energija, kurios neužteko jo paties gyvenimui. Knygoje dailėtyrininkė Raminta Jurėnaitė analizuoja Jono Jurciko patirtas inspiracijas iš šiuolaikinio meno pasaulio kūrėjų. Dėmesys taip pat skiriamas tapytojo kartos bendrakeleivių kūrybos ir išlikimo strategijų kontekstui. Svarbiausių didžiulių ir mažesnių tapybos darbų albumą papildo išsamus kūrinių katalogas bei kolegų ir artimųjų prisiminimai. Gražiai ir rūpestingai Aušros Lisauskienės apipavidalintas leidinys nukelia meno mylėtojus į magišką Jono Jurciko vaizdinių kosmosą.

Knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Renginys vyks kovo 18 d., trečiadienį, 18:00 val.,
MO muziejuje (konferencijų salėje), Pylimo g. 17.

Kviečiame dalyvauti!

Kvietimas dalyvauti konkurse:
Vilniaus aukciono ir Vilniaus dailės akademijos premija

Vilniaus aukcionas (VA) ir Vilniaus dailės akademija (VDA) skelbia konkursą, kurio tikslas – pakviesti VDA menininkus (studentus ir alumnus) aktualizuoti reikšmingą ankstesnės kartos Lietuvos menininką, užmegzti gyvą, aktualizuojantį santykį su meno istorija. Pirmasis konkursas, dedikuotas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, įvyko 2025 m.

2026 m. klasikas, kuriam dedikuojamas konkursas – Antanas Samuolis (1899–1942)

Atrenkant meno kūrinius konkursinei parodai vertinamas ne tiek pats (aktualus) menininkas, kiek jo ryšys, sąsaja, sugebėjimas užmegzti dialogą su konkurso organizatorių pasiūlyta istorine dailės klasiko figūra. Tas ryšys gali būti dialogas, ironija, kritika, aktualizavimas, aproprijavimas ir pan.

Atrankos kriterijai:
▪ Netriviali (nepažodinė), kūrybiška konkursui pristatomo meno kūrinio sąsaja su autoriaus, kuriam dedikuotas konkursas, menine stilistika bei idėjiniais siekiais;
▪ Kūrinio meninė vertė;
▪ Kūrinio atlikimo profesionalumas;

Konkurso eiga:

I etapas:
Kviečiame susipažinti su konkurso skelbimu ir pradėti domėtis Antano Samuolio asmenybe ir kūryba. Sausio mėn. konkurso tinklapyje www.ArtPropaganda.lt atsiras konkurso rengėjų organizuota diskusija apie Antano Samuolio kūrybą, kurią siūlysime peržiūrėti. Atkreipkite dėmesį, kad konkurse laukiami tik specialiai konkursui sukurti meno kūriniai.

II etapas:
kviečiame užpildyti konkursinę paraišką, pridėti konkursui sukurtų darbų nuotraukas iki 2026 m. kovo 8 d. (imtinai).
Konkursinė paraiška:
https://docs.google.com/forms/d/1WtMMkZlZlpyJx_Nn9LqoKdGxu_uYkeV8MNAKxN5kgTM/edit

III etapas:
2026 m. kovo pabaiga: finalininkų paskelbimas; balandžio I sav. – finalininkų darbų pristatymas baigiamajai parodai;
2026 m. balandžio 10 d. – konkurso finalininkų parodos galerijoje „Kunstkamera“ atidarymas ir laureatų paskelbimas bei apdovanojimas.

Konkurso prizinis fondas:
I vieta: 1500 Eur
II vieta: 1000 Eur
III vieta: 500 Eur
3 paskatinamosios premijos: savaitės rezidencijos VDA Panemunės pilyje, Nidos meno kolonijoje bei Mizarų praktikos ir poilsio bazėje.

Medijos:
▪ Tapyba, grafika, tekstilė, keramika, fotografija, video – visos medijos galimos
(Taikomi išmatavimų ir eksponavimo apribojimai: ant sienos kabinami kūriniai: aukščio ir pločio suma ne daugiau 3,8 m; 3D kūriniai: ne daugiau 1 x 1 m, h (aukštis) ne daugiau 2,3 m. Nepriimami kūriniai, kurių demonstravimui būtina atskira patalpa ir/arba specialūs šviesos ir/ar garso efektai.)

Tikslinė auditorija:
▪ VDA studentai;
▪ VDA alumnai, baigę VDA (BA ar MA) prieš nedaugiau nei 10 metų (2016 – paskutiniai galimi baigimo metai).

Konkurso techninis organizatorius: VšĮ „Art Propaganda“
Daugiau informacijos: [email protected] | www.ArtPropaganda.lt | +370 615 29023

Rudens semestro peržiūros, 2025 m.
4 BA kursas

Rudens semestro peržiūros, 2025 m.
3 BA kursas

Rudens semestro peržiūros
2 BA kursas

Rudens semestro peržiūros, 2025 m.
Pirmas BA kursas

Rudens semestro peržiūros, 2025
Magistrantai

VDA Garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) vardo šių metų piešimo
konkurso parodoje eksponuota 28 konkurso dalyvių – Vilniaus fakulteto bakalauro ir magistro programų studentų kūriniai.

Paskirtos trys premijos:
Grafikos katedros MA I kurso studentei Austei Skardžiukaitei Kabašinskienei už kūrinius „Maištas“ (2024), „Giesmė“ (2025),
Tapybos katedros MA I kurso studentei Angelei Šyvokaitei už kūrinį „Šeima“ (2023),
Tapybos katedros BA II kurso studentei Gretai Marijai Vaitkevičiūtei už kūrinį „Mano ruletė, kurioje visad laimiu“ (2025).

Konkurso diplomus pelnė:
Grafikos katedros BA III kurso studentė Ieva Narutavičiūtė už kūrinius ,,Medis II, III‘‘ (2025),
Grafikos katedros BA IV kurso studentas Mark Radlinskis už kūrinius ,,Studija“ (2024), ,,Skenduolio portretas“ (2025),
Įvietinto meno ir scenografijos katedros BA IV kurso studentė Daria Sorokina už kūrinius ,,Rankose“, ,,Žydėjimas“, ,,Atspindys“,
Tapybos katedros MA I kurso studentė Aurelija Zaburaitė už kūrinį ,,Žmogeliukai juda patraukus virvutę“ (2025)

Sveikiname konkurso laureatus!

------------------------
Smagu, kad šiųmetiniame VDA Garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996)
vardo piešimo konkurse gausiai dalyvavo įvairių specialybių studentai, bet daugiausiai - Vilniaus
fakulteto Grafikos ir Tapybos, katedros studentai. Taip pat - Dailės ir interjero restauravimo
Įvietinto meno ir scenografijos, Skulptūros (taikomosios skulptūros), Pedagoginių studijų, Mados
dizaino katedrų studentai. Konkursantų paroda surengta VDA Baltajame koridoriuje. Eksponuoti
konkursui pateikti piešiniai maloniai stebina technikų, formatų, idėjų ir motyvų įvairove.
Tapytojas A. Švėgžda niekada nedėstė Tapybos katedroje, jis buvo Piešimo katedros
dėstytojas. VDA Garbės profesorius Algimantas Švėgžda turėjo mąslaus iškalbingumo dovaną ir jo
pokalbiai, viešos paskaitos buvo išskirtinai įdomūs. Jo buvęs mokinys grafikas Audrius Puipa,
apsilankęs pas mylimą mokytoją Vokietijoje, laiške parašė: “turėjau pokalbį vertą pusės studijų
Dailės institute”. Autoritetingą ir charizmatišką dailininką palaikė, gerbė jaunoji dailininkų karta, o
vėliau ir dailininkų bendruomenė.
XX a. antrosios pusės Lietuvos dailėje turime porą pavyzdžių, kuomet stiprūs fiziniai
negalavimai menininkams trukdė ne tik kurti, bet ir gyventi. Kurti, gal tai skamba ir patetiškai, bet
gyvenimas be kūrybos dailininkui neturėjo prasmės. Kūrybos procesas, leido pajusti, nors ir
sunkiai, bet tapytojas dar gyvena. Algimantas Švėgžda - didžiausios pagarbos vertas menininkas už
savo milžiniškas valios pastangas kurti. Kai negalėjo tapyti didelio formato paveikslų kaip
jaunystėje, tai piešė nedidukus piešinukus, net ir tuomet, kai kelioms valandoms viena ranka buvo
prirakintas prie dializės aparatų. Tuomet gimė vieni gražiausių jo piešinių - subtilūs, švėgždiškai
perteikiantys M. K. Čiurlionio dvasią.
Nebuvo ir turbūt nebus dosnesnio, labiau mylinčio tėvynę Lietuvą dailininko kaip Algimantas
Švėgžda. Dailininkas savo meilę tėvynei išreiškė testamente 1996 metais, sunkiai sirgdamas, bet
tvarkingai darydamas sąrašus ir apgalvodamas, kas kuriam muziejui teks. Visą savo vokiškojo
periodo kūrybą nuo 1980 metų dailininkas padovanojo įvairių mūsų šalies miestų muziejams –
Lietuvos dailės muziejui Vilniuje, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui Kaune, Šiaulių
„Aušros“ ir Telšių „Alkos“ muziejams. Didžiulę kolekciją savo darbų Algimantas Švėgžda
padovanojo Vilniaus dailės akademijai ir šiandien jie saugomi mūsų muziejuje.

# # #
Per parodos atidarymą apsilankęs maestro, buvęs VDA dėstytojas profesorius Petras Repšys
ištarė, kad tapytojas Algimantas Švėgžda ėjo tarsi kitu keliu: ne nuo piešinio prie tapybos, o nuo
tapybos pasuko prie piešinio, nedidelio formato grafikos darbų. Istorikas Aurimas Švedas išleido
pokalbių knygą su Petru Repšiu, kurios pavadinimas vaizdingai nusako piešinio svarbą menininko
kūryboje „Piešimas buvo tarsi durys.“

Prof. dr. Ramutė Rachlevičiūtė
____

Algimantas-Jonas Švėgžda. „Laimės šulinys“ iš ciklo „Mano burtai“, 1988 m.
Popierius, akvarelė, tempera, 36,5×50,5

Rudens tarpinės peržiūros
Magistrai