Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena - tai mūsų visų šventė. Lietuva Reporterių be sienų sudaromame žiniasklaidos laisvės indekse yra 15-likta iš 180 šalių. Pozicija aukšta, turime vieną laisviausių pasaulyje žiniasklaidos sistemų. Ją brangina žurnalistai ir kiti piliečiai - tai buvo akivaizdu matant, kaip gausiai visuomenė rinkosi į mitingus, kaip supratingai atsiliepė į Žurnalistų profesionalų asociacijos ir Kultūros Asamblėjos, organizavusios protestus, kvietimus. Tiesa, prieš keletą metų buvome 7-oje vietoje. Vadinasi, mūsų kryptis žemyn.

Dėl to šventė šiandien yra apniukusi. LRT pataisų projekto priėmimą dėl protestų, tarptautinės bendruomenės spaudimo yra pavykę pristabdyti. Jau netrukus keisis LRT Tarybos sudėtis, tad ir visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo klausimas turės nusikelti. Lietuva dėl to, kad visuomeninis transliuotojas patiria beprecedentį politikų spaudimą, kad grasinama jo autonomiškam finansavimo modeliui, minima Europos Tarybos žurnalistų saugumo platformos metinėje žiniasklaidos laisvės ataskaitoje.

Blogiausia, kad Europos Tarybos šalyse narėse problemų pastaruoju metu daugėja, tad spręsti savas prastėjančiame tarptautiniame kontekste darosi kebliau. Žurnalistų puolimas į valdžią atveda ne vieną politikos marginalą, marginalizuojasi ir klasikinėmis laikomos politinės partijos.

Europos Tarybos ataskaita pateikia didžiausias žiniasklaidos laisvei grasinančias tendencijas 47-iose ET šalyse narėse, taip pat Rusijoje ir Baltarusijoje, kurių nesektiną praktiką perima ir radikalūs politikai ar prorusiškos vyriausybės kitose šalyse. Tai:

- Priekabiavimas prie žurnalistų ir žurnalistų bauginimas - dažniausiai taikoma taktika Europoje, ir tai nelieka vien tik retorika, nes antra pagal dažnumą saugumo grėsmė žurnalistams - tai fiziniai išpuoliai prieš žurnalistus, ypač dirbančius renginiuose, protestuose.

- Žurnalistų teisinis persekiojimas per SLAPP (ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą). Tokį pernai patyrė DELFI redakcija. Taip pat - užsienio agentų įstatymai (Rusijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje) ar pastarojo įstatymo įkvėptas panašus reguliavimas, nutaikomas į žiniasklaidą ir NVO - Serbijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Serbų respublikoje.

- Žurnalistų kaltinimas šnipinėjimu, įstatymų, skirtų reaguoti į ekstremizmą, taikymas prieš žurnalistus juos stigmatizuoja, kriminalizuoja, apriboja žurnalistų veiklą ir pasitelkiamas įvairiose šalyse. Šnipinėjimu Lietuvoje žurnalistę neseniai apkaltino ir valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija.

- Žurnalistų šnipinėjimas naudojant tam skirtas programėles (Pegasus, Graphite) -fiksuota Italijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Vengrijoje.

- Žiniasklaidos organizacijų įsigijimas - įsigyja politikai ar jiems artimi asmenys, bet taip pat žiniasklaidoje kritikuojami neskaidrūs verslai. Lietuvoje 15min.lt išplatintų obligacijų buvo įsigijusi šios žiniasklaidos Tyrimų skyriaus demaskuota įmonė.

- Prastos ir net prekariatinės žurnalistų darbo sąlygos. Pabrėžiama, kad tik dviejose šalyse - Vokietijoje ir Danijoje - žurnalistų darbo sąlygos, darbo užmokestis, gali būti laikomas pakankamai saugiu siekiant užtikrinti sąlygų praktikuoti žodžio laisvę tvarumą.

Nuo 2015-ųjų Europos Tarybos šalyse narėse, taip pat Rusijoje ir Baltarusijoje, buvo nužudyti 53 žurnalistai. 51 atveju nužudymų bylos neišspręstos. Dauguma jų karo zonose. Bet štai pernai atsirado naujas vardas - Pavol Rýpal - slovakų žurnalistas, kuris dingo 2008-aisiais, dar prieš visame pasaulyje išgarsėjusį Jan Kuciak nužudymą. Tik pernai jo dingimas pradėtas laikyti nužudymu, imtas sieti su vengrų ir slovakų mafija, o teisėsauga pradėjo tyrimą.

Žodžio laisvė yra trapi, iššūkių patiria ir senasis žemynas, kur radikaliausi autoritarinių šalių sprendimai užgniaužti žiniasklaidą, modifikuojami - bent pradžiai - švelnesnėmis jų versijomis.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mums ir Lietuvoje primena, kad laisvė žodžiui, kalbai ir kultūrai nėra duotybė. Ir jei reikia ją švęsti kalbant be patoso, tai taip ir darykime.

Deklaruojančius savo pajamas paskutinę termino dieną - kviečiame skirti 1.2 proc., 0.6 proc., 0.3 proc. ar kitą dalį savo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žurnalistikos centro veiklai. Jau daug metų nuosekliai populiariname žurnalistiką, prisidedame prie viešosios erdvės kokybės ir visuomenės medijų raštingumo stiprėjimo.

Ką mes veikiame:

- Populiariname žurnalistikos profesiją - mokyklose, jaunimo organizacijose, tarp suaugusiųjų. Manome, kad dezinformacijos ir dirbtinio intelekto išvedžiojimų pasaulyje žurnalistinė veikla vėl turi tapti centrine siekiant, kad visuomenė turėtų galimybę gauti patikrintą ir kokybišką informaciją.

- Stipriname mokslo komunikaciją, suteikiame šiuolaikinės komunikacijos žinių apie tai, kaip jauniesiems tyrėjams ir mokslininkams daugiau dalyvauti viešosiose diskusijose. Tikime, kad mokslu ir tyrimais grįstos informacijos viešojoje erdvėje sklaida didina viešosios erdvės kokybę ir padeda atremti dezinformacijos kampanijas.

- Organizuojame profesionaliems žurnalistams, žurnalistikos studentams skirtus seminarus, kurių metu jie turi galimybę užmegzti ryšius su žurnalistais ir žiniasklaidos organizacijomis iš viso pasaulio. Visai neseniai Lietuvoje viešėjo nužudytos Maltos žurnalistės Daphne Caruana Galizia sūnus Matthew, Reporterių be sienų atstovas Bertrand Mossiat.

- Remiame Lietuvos regioninę žiniasklaidą - organizuojame kompetencijos stiprinimo konferencijas, diskusijas apie jau netrukus regioninės žiniasklaidos laukiančią skaitmeninę transformaciją.

- Vykstame į Lietuvos mokyklas, gimnazijas, bibliotekas. Suteikiame medijų raštingumo pagrindus, ugdome apie dezinformaciją ir hibridines atakas.

- Dalyvaujame viešosios erdvės diskusijose - prisidėjome prie protestų už žodžio laisvę, teikėme ekspertinę poziciją Venecijos komisijai, apie žurnalistų saugumo situaciją nuolat informuojame Europos Tarybą.

- Dirbame Lietuvos Tiriamosios žurnalistikos premijos Pamatai komisijoje, Peter Greste Baltic Freedom of Speech Award komisijoje.

- Kartu su partneriais organizuojame Tiriamosios žurnalistikos festivalius, Baltijos medijų forumą, šiemet prisidedame ir prie GlobalFact, kuris už mėnesio vyks Vilniuje, ir kuriame laukiama per 400 faktų tikrintojų iš viso pasaulio, programos kūrimo. Kultūros ministerija mus įtraukė į pasiruošimą Lietuvos pirmininkavimo renginiui.

Esame nuolat kviečiami dalintis žiniomis, dažnai - savanoriškais pagrindais. Daugiau nei viešai, dirbame užkulisiuose, bet nuosekliai ir daug metų. Prisidėkite prie mūsų veiklos tęstinumo.

Duomenys, reikalingi paramai: VšĮ Lietuvos žurnalistikos centras, įmonės kodas: 191886361

Šįkart norime Jus pakviesti į gana neįprastos 🧐mūsų centrui tematikos renginį.

Kai pradėjome organizuoti mokslo komunikacijos mokymus ekspertams, žurnalistų ir mokslininkų pusryčius, kurti naujas erdves žurnalistams ir ekspertams, ypač ekspertėms, susitikti – radosi ir temų, į kurias vertėtų atkreipti žurnalistų dėmesį – nes juk laiku ir taikliai užduodami klausimai sprendimų priėmėjams s**a pasaulį ir skatina mus visus pasitempti!

📊Mūsų auditorijai žinoma, kad reprezentuojamų moterų eksperčių viešojoje erdvėje trūksta (Lietuvos žurnalistikos centro monitoringas rodo, kad tarp cituojamų ekspertų tokių yra 30 proc.)

Tačiau daug kam turėtų būti nauja, kad dėmesys moterims nėra pakankamas ir objektyviais laikomuose moksliniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, medicinoje. 🔬🧪👩‍🔬👨‍🔬🧐 Ir dėl to dalis moterims taikomo gydymo yra neveiksmingas. Jau nekalbant apie asmeninę, socialinę ir ekonominę prastos moterų sveikatos kainą.

‼️Penktadienį, kovo 20 d., 16-18 val. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyks paskaita ir diskusija tema: KODĖL VENGIAME MOTERŲ SVEIKATOS TEMOS MOKSLE IR POLITIKOJE?

Pagrindinį pranešimą skaitys 🧑‍🎓prof. Alkistis Skalkidou (Uppsalos universitetas, Švedija)

Remdamasi Švedijos patirtimi ir savo tyrimais mokslininkė parodys:
🎯kaip mokslas gali keisti sveikatos politiką,
🎯kodėl į tyrimų dizainą svarbu integruoti lyčių aspektą,

Po pranešimo – diskusija. Dalyvauja:
🧑‍🎓prof. Alkistis Skalkidou (Uppsalos universitetas, Švedija)
🧑‍🎓prof. Ramunė Grikšienė (Vilniaus universitetas, Gyvybės mokslų centras)

Ji sako: 🔈 „Moterų sveikatos svarba per ilgai buvo nuvertinta. Neatpažintos ir negydomos ligos yra ne tik moterų ir jų artimųjų problema, bet ir ekonominė našta valstybei. Investicija į moterų sveikatą – tai investicija į ekonominį tvarumą ir ilgiau išliekantį visuomenės darbingumą. Apie tai reikia ne tik kalbėti, bet ir veikti, taip pat ir Lietuvoje“.

🧑‍🎓dr. Gražina Bielousova (Vilniaus universitetas, TSPMI, Vytauto Didžiojo universitetas)

Pasak Gražinos, 🔈 „Kai mes klausiame, kodėl moterys negimdo, pirmiausia turime suprasti, kad visas buvimas moterimi, o ypač mama, moterį baudžia ir ekonomiškai, ir socialiai. Mes turime spręsti ne demografinę, o pamatinę lyčių nelygybės krizę”.
Renginį moderuos Lietuvos žurnalistikos centro partnerė mokslo komunikacijos projektuose ir mokymuose Goda Raibytė-Aleksa. Renginys vyks anglų kalba.

Manome, kad tema svarbi ne tik sprendimų priėmėjams, bet ir žurnalistams.

Diskusijos organizatoriai: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | Goda Raibytė-Aleksa |Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC

Diskusijos organizavimą remia: Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Šiandien kartu su žurnalistais iš privačios žiniasklaidos, Kultūros asamblėjos atstovais, Teisės instituto teisininku dalyvavome susitikime su Venecijos komisija. Venecijos komisija – tai Europos Tarybos patariamasis organas, sudarytas iš tarptautinės ir konstitucinės teisės žinovų. Ji yra įkurta po Berlyno sienos griūties, 1990-aisiais, o jos pirminis tikslas buvo padėti po geležine uždanga gyvenusioms šalims tranzicijoje į demokratiją, įtvirtinant įstatymų viršenybę. Taip pat ji teikia išvadas ir rekomendacijas šalims, iškilus krizėms, tokioms kaip žodžio laisvės ribojimų grėsmė.

Venecijos komisija atvyko įvertinti situaciją Lietuvoje dėl LRT įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Jau daug kas Lietuvos visuomenei, sekančiai diskusiją, girdėta, tačiau apibendrinant štai ką Venecijos komisija savo pirmojo susitikimo metu išgirdo.

- LRT Įstatymo pakeitimai dėl lengvesnio generalinio direktoriaus atleidimo pirmąkart inicijuoti 2025 lapkričio 24 d. Tą pačią savaitę jie atsidūrė parlamento darbotvarkėje. Opozicijai paprašius ekspertinio vertinimo procesas buvo pristabdytas.

- Po gruodžio 9-ąją vykusio daugiatūkstantinio protesto, valdančiųjų atsakas buvo ne kvietimas dialogui, o naujo LRT įstatymo projekto – iš esmės nesiskiriančio nuo pirmojo, įregistravimas ir toks pats skubus pateikimas Seime.

- Pateikimo metu valdantieji nubalsavo, kad naujasis projektas būtų svarstomas skubos tvarka. Skubos tvarka turėtų būti taikoma tik esant krizinėms situacijoms, tačiau čia ji taikyta tam, kad galima būtų apeiti ekspertinį vertinimą ir dialogą su žiniasklaidos organizacijomis – jo nepaprašyti ir nelaukti, greitai apsvarsčius Kultūros komitete grąžinti projektą į Seimą priėmimui.

- Kultūros komiteto svarstymuose buvo leidžiama pasisakyti projektų kritikams, bet kadangi posėdžiavo tik valdančiosios koalicijos nariai, kurių balsų visiškai pakako atmesti bet kokius alternatyvius pasiūlymus, visos kritikų pastabos buvo atmestos. Tarp jų – neįsiklausyta ir į labai išsamią bei detaliai pristatytą Teisės instituto išvadą.

- Teisės instituto išvadoje abiems projektams išsamiai argumentuojama, kad abu projektai prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui, neatitinka Europos transliuotojų sąjungos (EBU, European broadcasting union) gerojo visuomeninių transliuotojų valdymo rekomendacijų, o dėl svarstymo ir priėmimo tvarkos - prieštarauja Konstitucijai.

- Nepaisant proceso dalyvius pasiekusios teisinės kritikos, parlamentinei darbo grupei pirmininkaujantis socialdemokratas Juozas Olekas viešai pakomentavo, kad negirdėjo argumentų, kodėl LRT įstatymo pakeitimai yra blogi.

- Nuo pat pradžių teisėkūros procesas dėl šio įstatymo vyksta nesiremiant demokratiškos diskusijos principais – diskusija imituojama, neatsižvelgiama į žurnalistų ir ekspertų nuomonę. Nepaisyta Medijų tarybos, patariamosios Kultūros ministerijos institucijos, siūlymo į dabar parlamente veikiančią darbo grupę įtraukti daugiau žiniasklaidos sektoriuje veikiančių organizacijų.

- LRT įstatymo pakeitimus inicijuoja mažasis koalicijos partneris “Nemuno aušra”, o ypač aktyviai veikia už neapykantos kalbą nuteistas Konstituciją pažeidęs jos lyderis Remigijus Žemaitaitis bei Artūras Skardžius, apie kurio korupcinius ryšius energetikos sektoriuje, verslo interesus Rusijoje ir Baltarusijoje paskelbė tiriantieji žurnalistai. Visgi čia esama ir socialdemokratų intereso - po žiniasklaidos tyrimų jų premjeras Gintautas Paluckas buvo priverstas atsistatydinti.

- LRT Taryba neprieštarauja, kad teisėkūra vykdoma skubos tvarka. Ji taip pat aktyviai nekritikavo LRT biudžeto įšaldymo, nors tvaraus finansavimo užtikrinimas turėtų būti LRT Tarybos rūpestis.

- Laisva kritiška žiniasklaida bei nepriklausomai veikiantis kultūros sektorius dabartinės valdančiosios koalicijos iniciatyva yra ir remiama mažiau - ne tik įšaldytas LRT biudžetas, ženkliai sumažintas Medijų rėmimo fondas, bet ir sumažintas finansavimas kultūros sektoriui apskritai.

- Susitikimo su žurnalistais metu, premjerė Inga Ruginienė pasakė, kad nereikėtų įstatymo pakeitimo, jei Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pati atsistatydintų. Taigi įstatymas kuriamas vienam žmogui, dabartinė vadovė patiria politikų spaudimą atsistatydinti. Tai matyti ir iš parlamentinės komisijos LRT valdysenai tobulinti darbo grupės posėdžių, kuriuose daug kalbama apie tai, kaip blogai dirba direktorė. Tačiau svarbiau tai, kad svarstomi įstatymų pakeitimai atveria ir platesnes galimybes politikų įtakai direktoriaus skyrimui ir atleidimui ateityje.

- Politikai instrumentalizuoja ir prieš LRT naudoja LRT audito išvadas, nors ten rekomendacijos keisti LRT valdyseną nebuvo - LRT veikloje nenustatyta įstatymų pažeidimo, rekomendacijos pateiktos ne tik administracijai, bet ir Tarybai bei Vyriausybei. LRT auditą, gavęs parlamentarų paramą, inicijavo "Nemuno aušros" lyderis.

Pastarojo meto politiniai procesai Lietuvoje dažnai lydimi dezinformacijos sklaidos - per socialinius tinklus ar net viešuose bendruomeniniuose susirinkimuose. Ir nors dezinformacija jau tapo ryškia viešosios erdvės dalimi, jos atpažinimas ir visuomenės atsparumas jai tebėra menkas.

Hibridinis karas nėra akivaizdus dalykas - ne iškart galime suprasti, kad tapome sąmoningos manipuliacijos taikiniais.

Kad pastiprintume visuomenės gebėjimą atpažinti dezinformaciją ir hibridines atakas, kartu su žurnaliste, lrt.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketleriene parengėme kompaktišką video kursą apie informacines operacijas, nutaikytas į visuomenę.

Žurnalistai daug apie jas žino, nes ir patys yra tapę atakų taikiniais. O ypač yra puolami tuomet, kuomet manipuliacijas demaskuoja.

Skirkite tik 20 min. savo laiko ir sužinokite:

👉 Kodėl kariaujama už protus ir širdis.
👉 Kuo skiriasi dezinformacija nuo propagandos.
👉Kas yra kibernetinės atakos ir skaitmeninis sabotažas.
👉 Kaip manipuliuojama socialiniuose tinkluose.
👉 Kas yra psichologinis karas.
👉 Kas yra įtakos operacijos.
👉 Kaip netapti hibridinių priemonių taikiniu.

Nuoroda į video paskaitą - komentare po šiuo įrašu.

Paskaitos sukūrimą rėmė Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje.

Ramybės, supratingumo ir budrumo šiais neramiais laisvam žodžiui laikais. Te artimųjų ir tikrų draugų palaikymas tampa šaltiniu naujoms jėgoms ir išminčiai. Su šventėmis!

Valdantieji Seimo nariai spjovė į veidą ne tik žurnalistams, bet ir kiekvienam, pasirašiusiam peticiją prieš LRT užvaldymą ir atėjusiam į vieną didžiausių mūsų Nepriklausomos Lietuvos metais vykusių mitingų.

Balsuodami už demokratijos pamatų ardymą, jie keršija pilietinei visuomenei – už tai, kad reikalauja viešumo, atskaitingumo ir skaidrumo, už tai, kad kelia klausimus ir nori rimtų atsakymų, o ne išsisukinėjimų sakant viena, o darant visiškai priešingai.

LRT dar didesnei valdančiųjų ir prezidento įtakai atveriantis įstatymas Seime skinasi kelią valdančiosios koalicijos balsais, gerokai viršijant greitį – jokie kiti įstatymai tokiu greičiu, dargi visiškai ignoruojant į dialogą besiveržiančią bendruomenę, nesvarstomi. Ir dabar atrodo, jog tikimybė, kad įstatymas, atveriantis kelią LRT politiniam užvaldymui, nebus priimtas – tikimybė menka.

TAČIAU RANKŲ NULEISTI NEGALIMA. Mus stebi tarptautinė bendruomenė, tarptautinė žiniasklaida. Parodykime, kad esame šalis, kurioje, nors politikai ir elgiasi išdavikiškai, bet veikia brandi pilietinė visuomenė, kuri nesutinka slysti į autoritarizmo bedugnę. Europos Komisija, įsitikinusi, kad Lietuvoje vyksta nedemokratiniai procesai, gali pradėti procedūras prieš Lietuvą. Skubią išvadą dėl šio įstatymo rengia ir Europos Tarybos Venecijos komisija, kuri sausį atvyks su misija į Lietuvą.

Niekas Europoje nenori dar vieno Vengrijos, Slovakijos ar Lenkijos scenarijaus. Padėkime jiems mums padėti, nenuleiskime rankų ir priešinkimės iki galo.

Žurnalistų profesionalų asociacijos ir Kultūros asamblėjos žinutė apie naujų protestų programą ir eigą:

ANTRADIENIS, gruodžio 16 d. (LRT ĮSTATYMO SVARSTYMO SEIME DIENA):

12.30 val. kviečiame prie LRT pastato (Konarskio g. 49). Ten posėdžiaus LRT taryba. Kviečiame atvykti su plakatais ir į posėdį ateinantiems tarybos nariams priminti, kad ginti žodžio laisvę ir demokratiją yra svarbiausia tarybos atsakomybė.

12–18 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks gyvos LRT RADIJO transliacijos, galėsite klausytis laidų, pamatyti, kaip dirba žurnalistai.
18–20 val. PROTESTAS Nepriklausomybės aikštėje

Aikštėje visą dieną degs laužai
TREČIADIENIS, gruodžio 17 d. (LRT ĮSTATYMO PRIĖMIMO IŠVAKARĖS)

9–18 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks gyvos LRT RADIJO transliacijos, galėsite klausytis laidų, pamatyti, kaip dirba žurnalistai.
18–20 val. SVARBIAUSIAS PROTESTAS Nepriklausomybės aikštėje.
Jeigu negalite ateiti kitomis dienomis, ateikite trečiadienį vakare, tai – pati svarbiausia diena. Čia ypač svarbus kiekvieno dalyvavimas!
Aikštėje visą dieną degs laužai
KETVIRTADIENIS, gruodžio 18 d. (LRT ĮSTATYMO PRIĖMIMAS SEIME)
7–18 val. Nepriklausomybės aikštėje aikštėje vyks gyvos LRT RADIJO transliacijos, galėsite klausytis laidų, pamatyti, kaip dirba žurnalistai.
18–20 val. PROTESTAS Nepriklausomybės aikštėje
Aikštėje visą dieną degs laužai.
PRIE PREZIDENTŪROS (REIKALAUJAME PREZIDENTO VETO)
Visas dienas nuo antradienio iki penktadienio prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje stovės instaliacija – bestuburių oro žmogeliukų parkas. Kviečiame užsukti ir pasidaryti nuotrauką su prezidento simboliu.

LABAI SVARBI ŽINIA. Pirmadienį (2025-12-15) 10 val. vyks kultūros komiteto posėdis, kuriame bus svarstomos buldozeriu stumiamos LRT įstatymo pataisos. Jomis siekiama palengvinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką, kas mūsų požiūriu, yra neleistinas ir nepriimtinas kišimasis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

Labai kviečiame visus galinčius paprašyti galimybės sudalyvauti komiteto posėdyje ir leisti jums prisijungti bei pasasisakyti. Pasakyti reikėtų visiems vieną sakinį: šalin rankas nuo laisvo žodžio! Ir jei turite, žinoma, galite pridėti kažką nuo savęs.

Padarome žmonių jūrą komitete, kad šitą farsą įgyvendinti jiems būtų sunkiau. Kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti, nes LRT priklauso jums visiems.

Kaip gauti prisijungimą prie posėdžio?

Išsiųsti laišką:

Gavėjas: [email protected]

Laiško tekstas: Noriu dalyvauti gruodžio 15-os dienos Kultūros komiteto posėdyje, kuriame bus svarstomos LRT įstatymo pataisos.

Turėtumėte gauti Seimo atsakymą su prisijungimo nuoroda ir galimybę gruodžio 15 d., nuo 10 val. dalyvauti LRT įstatymo pataisos svarstyme.

Kas daro įtaką viešosios politikos procesams Lietuvoje? Kokios interesų grupės ir figūros veikia, kokios naudos jos siekia ir kiek tai suderinama su visuomenės interesais?

Tai kasdieniai žurnalistus, nušviečiančius politikos, ekonomikos ir kitas aktualijų temas, lydintys klausimai. Viena tokių pastarojo meto temų - tai miškų politika, kuri dėl plynųjų ir komercinių miškų kirtimų, visuomenę palietė itin skaudžiai.

Taigi - kokios interesų grupės veikia ir gauna naudos iš šiandieninės miškų politikos Lietuvoje?

Lietuvos žurnalistikos centro partneriai "Transparency International" Lietuvos skyrius atliko tyrimą apie tai. Jo rezultatai bus pristatomi gruodžio 8 d. 9:30 Mokslo ir menų mokykloje Arklių g. 18A. vyksiančiuose "Žurnalistų pusryčiuose". Kviečiame žurnalistus dalyvauti!

Renginyje taip pat dalyvaus svečias iš užsienio - „InfluenceMap“ įkūrėjas ir vykdomasis vadovas Dylanas Tanneris. Jis pristatys unikalią metodologiją, kaip analizuojant žiniasklaidą ir socialinius tinklus nustatyti įtaką ir ją įvertinti.

Registracija į nemokamą renginį iki gruodžio 5 dienos. Išsamiau apie programą ir registracija - komentare po šiuo įrašu esančioje nuorodoje. Lauksime prisijungiant.

Nauja Ryšių su visuomene ir integruotos komunikacijos studijų grupė į pirmą susitikimą renkasi jau šį penktadienį, lapkričio 7 d. 👏

Mūsų kursuose susitinka ambicingi profesionalai, kurie labai gerai supranta, kad tobulėti niekada nevėlu, o investicijos į savo žinias atsiperka su kaupu, ir tikras Lietuvos komunikacijos ir rinkodaros lyderių žvaigždynas ✨ - lektoriai, turintys bent dešimtmetį ar du patirties, pelnę krūvas šalies ir tarptautinių apdovanojimų:

👩‍🎓🧑‍🎓👨‍🎓Rimvydas Valatka, Daiva Lialytė, Valdas Lopeta, Goda Januškevičiūtė, Andrius Baranauskas, Kęstutis Gečas, Aistė Jakimavičiūtė Bikauskė, Rūta Latinytė, Mantas Velykis, Renata Kežionienė, Jaunius Danielius, Jolita Kochanskė, Renata Matkevičienė, Marius Marčenkovas, Tomas Nemūra, Gintarė Saulytė-Šulgat.

Bus ne tik paskaitos, sėkmingos ir nesėkmingos komunikacijos atvejų analizė, bet ir didžiausia programos stiprybė – kiekvienas individualiai dirbs su ypač patyrusiu mentoriumi ir rengs komunikacijos strategiją savo organizacijai ar prekės ženklui. Bus patarimų įgyvendinimui ir iš mentorių, ir iš recenzentų.

Grupė kamerinė, laukia daug individualaus dėmesio ir turiningo laiko.

Dar yra vietų, tad paskutinę minutę kviečiame šokti besiviliojančius į nuvažiuojantį traukinį 🚆

Daugiau informacijos ir registracija - komentare po šiuo įrašu, na, o iliustracijoje - akimirka iš ankstesnių metų šio kurso paskaitų. Didžiuojamės savo absolventais ir laukiame naujai prisijungiančių prie mūsų bendruomenės.