Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC

29/09/2026

Medijų rėmimo fondas – palyginti dar nauja institucija. Tačiau laisva Lietuvos valstybė žiniasklaidą remia jau 30 metų. Ir tai, kad turime mechanizmą, leidžiantį šią paramą skaidriai paskirstyti žurnalistams bei žiniasklaidos organizacijoms, yra svarbus Lietuvos pasiekimas. Į jį žvalgosi ir kaimyninės šalys.

Šiandien Medijų rėmimo fondo metinėje konferencijoje diskutavome ir vertinome paramą žiniasklaidai ir kaip ją skirstyti nepažeidžiant žiniasklaidos autonomiškumo bei nepaminant laisvo žodžio.

Kartu su Fondo atstove Vaiva Radikaite, Norvegijos ir Lenkijos žiniasklaidos sektoriaus reguliuotojais, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite ir kultūros ministru Luku Alsiumi kalbėjome apie viešųjų lėšų paskirstymą, mecenatystę ir finansavimo mechanizmų skaidrumą.

Keli svarbūs akcentai:

👉 Valstybės ir savivaldybių institucijos vis dar nemažai lėšų žiniasklaidai skiria per viešinimo ir komunikacijos biudžetus. Bent dalį jų būtų galima paskirstyti per tam sukurtą Fondą – skaidriau ir aiškiau. Tam kol kas trūksta valios ir suvokimo bei toliaregiškumo tiek institucijose, tiek pačiame žiniasklaidos sektoriuje.

👉 Žiniasklaida prarado didelę dalį reklamos pajamų ir dėl auditorijos vis stipriau konkuruoja su socialiniais tinklais bei platformomis. Todėl pajamų šaltinių diversifikavimas tampa būtinybe, o reguliuotojai turėtų aktyviau prisidėti ieškant teisingesnio santykio tarp žiniasklaidos ir didžiųjų platformų.

👉 Kalbėjome ir apie 200 tūkst. eurų vertės tiriamosios žurnalistikos premijos „Pamatai“ atrankos mechanizmą. Įkurtas neliečiamo kapitalo fondas yra ne taip ir dažnai pasitaikančios mecenatystės žiniasklaidos sektoriuje pavyzdys. Tiriamoji žurnalistika jau pademonstravo, kad kuria naudą visuomenei bei skaidriam verslui, ją remia auditorijos, tad kokybiška žurnalistika irgi gali tapti rėmimo nesitikint nieko mainais pavyzdžiu.

👉 Lėšos žiniasklaidą pasiekia įvairiais keliais. Norint stiprinti pasitikėjimą, išlaikyti integralumą, ypač svarbu aiškiai deklaruoti finansavimo šaltinius ir užtikrinti skaidrumą, neslėpti savo pajamų, jų kilmės nuo savo auditorijos. Tai pabrėžiama ir Europos žiniasklaidos laisvės akte.

Vieša parama žiniasklaidai savaime nėra problema. Esminis klausimas – kaip ji skirstoma.

Kuo aiškesnės taisyklės, kuo daugiau skaidrumo ir kuo mažiau priklausomybės nuo atskirų institucijų sprendimų, tuo daugiau pasitikėjimo galime turėti visa sistema.

28/09/2026

Kam šiandien Lietuvoje norėtumėte padėkoti už drąsą ginti žodžio laisvę?

🏆 Iki spalio 5 d. galima nominuoti kandidatus „Peter Greste Baltic Freedom of Speech Award 2026“ apdovanojimams.

Nuo 2017 m. teikiamas apdovanojimas skirtas žmonėms ir organizacijoms, reikšmingai prisidedantiems prie žodžio laisvės stiprinimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 🇱🇹 🇱🇻 🇪🇪

Kandidatais gali tapti žurnalistai, aktyvistai, rašytojai, organizacijos ir kiti žodžio laisvę ginantys žmonės. Šiemet numatytas ir specialus apdovanojimas Baltijos šalyse egzilyje dirbantiems žurnalistams.

❓ Kodėl apdovanojimas pavadintas Peterio Greste vardu?

📰 Australijos ir Latvijos pilietybes turintis žurnalistas Peteris Greste (nuotr.) asmeniškai patyrė, ką reiškia, kai žurnalistinis darbas prilyginamas politinei veiklai.

2013 m. pabaigoje, dirbdamas „Al Jazeera“ korespondentu, Greste kartu su kolegomis buvo sulaikytas Kaire. Egipto valdžia juos kaltino melagingų žinių skleidimu ir pagalba uždraustai Musulmonų brolijai. Žurnalistai kaltinimus neigė, o teismo procesas sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo.

⚖️ 2014 m. Greste buvo nuteistas septyneriems metams kalėjimo.

🔒 Kairo kalėjime jis praleido 400 dienų.

🌍 Po intensyvių tarptautinių pastangų, prie kurių prisidėjo ir Australijos bei Latvijos diplomatai, 2015 m. Greste buvo paleistas ir deportuotas iš Egipto.

✊ Ši patirtis tapo svarbia Greste veiklos ginant žurnalistikos ir žodžio laisvę dalimi.

Nes žurnalisto darbas – kalbinti skirtingas konflikto puses, klausti, tikrinti faktus ir informuoti visuomenę – neturėtų būti prilyginamas paramai vienai iš tų pusių. Galiausiai – niekas neturėtų viešai bijoti kalbėti tai, ką patiria, ką mato, ką gali įrodyti, už ką gali prisiimti atsakomybę.

💬 O kas Lietuvoje šiandien nusipelno įvertinimo už žodžio laisvės gynimą?

👉 Nominuokite žmogų, žmonių grupę ar organizaciją iki spalio 5 d. (nuoroda, kur tai padaryti - komentare).

📅 Apdovanojimų ceremonija – lapkričio 5 d. Rygoje.



LRT Žurnalistų namai Žurnalistų profesionalų asociacija 15min Žmogaus teisių organizacijų koalicija Lietuvos žmogaus teisių centras DELFI.lt Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija TV3.lt lrytas.lt Lietuvos ryto TV

22/09/2026

Viskas prasidėjo troleibuse. 🚌

Važiuodamas namo iš darbo Mantas Jakštas suprato, kad nebenori į jį grįžti.

Toliau buvo keletas svarbių sprendimų, žurnalistikos kursai, praktika, o galiausiai ir nauja karjera vienos televizijos žinių tarnyboje.

👉 Kartais 5 mėnesiai kursų gali pakeisti gerokai daugiau, nei metų metais kurtas gražus CV.

O apie ką jūs mąstote troleibusuose ir kamščiuose pakeliui namo?

Prisijunkite prie žurnalistikos kursų.

🔗 Daugiau informacijos ir registracija: https://lzc.lt/studijos/zurnalistikos-ir-siuolaikines-ziniasklaidos-studiju-programa/

15/09/2026

Ar žinote, kaip rasti žmogų, kuris iš tiesų turi atsakymą? 🔍

Ar galite šūsnyje painios biurokratinės rašliavos pamatyti tai, kas iš tikrųjų svarbu? ⚡

O gal tiesiog visada buvote tas žmogus, kuris klausia: „Kodėl?“ 💡

Jei Jus masina šie klausimai – visai galimas daiktas, kad žurnalistika kaip tik Jums.

Jau spalio viduryje startuoja naujas Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos kursas. 📰

Nesvarbu, kad jau studijavote kažką kitą, dirbate. Nesvarbu ir tai, kad dar nestudijavote, tik svarstote, ką rinktis. Nesvarbu ir tai, jei studijuojate dabar, o žurnalistikos mokslų idėja sėdi ant atsarginių suolelio.

Dabar pats metas ją išleisti į aikštelę ⚽

Per penkis mėnesius – nuo spalio iki vasario – gausite koncentruotų žinių ir daug praktikos, susitiksite su žmonėmis, kurie kasdien kuria ir tyrinėja žiniasklaidą: žinomais žurnalistais, teisininkais, žiniasklaidos tyrėjais. 🎙️

Tai nėra universiteto studijų programa, todėl aukštojo mokslo diplomo nebus. Tačiau gausite tai, ko dažnai labiausiai trūksta norint pradėti ar pakeisti karjeros kryptį: praktikos, žinių, kontaktų ir progų išbandyti save žurnalistikoje.

Kaip sakė praėjusiais metais kursą baigęs absolventas, po šių mokslų įsidarbinęs žiniasklaidoje:

„Mokestis už šias studijas buvo geriausiai išleisti mano pinigai.“

Jei domitės žurnalistika, norite išbandyti save šioje srityje ar tiesiog ieškote prasmingo būdo praleisti šaltąjį metų sezoną – pasikalbėkime.

🔗 Registracija į kursus – nuoroda komentare 👇

Dezinformacija, hibridinės atakos ir skaitmeninis sabotažas: kaip atpažinti, kaip reaguoti? Kviečiame pažiūrėti Lietuvos žurnalistikos centro video paskaitą: https://www.mokslokomunikacija.lzc.lt/nemokamas-kursas/

03/09/2026

Devyneri metai teisingumo paieškų bliūkšta Maltos prisiekusiųjų teismui išteisinus žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymo užsakymu kaltintą verslininką Yorgeną Fenechą.

Su Maltos vyriausybe verslai, kuriuose jis buvo vienas svarbiausių sprendimų priėmėjų, turėjo sutarčių už daugau kaip pusę milijardo eurų. Būtent šiuos jo reikalus prieš nužudymą tyrė Daphne Caruana Galizia.

Nusikaltimo vykdytojai ir sprogmenų tiekėjai jau nuteisti ilgiems metams kalėjimo, o taksistas - kuris buvo tarpininkas ir bendravo su vykdytojais - atleistas nuo atsakomybės mainais į informaciją apie nusikaltimo užsakovą.

Surasti ir nubausti užsakovą - kaip kalbėjo prieš kelerius metus Lietuvos žurnalistikos centro kvietimu Vilniuje viešėjęs žurnalistės sūnus Matthew Caruana Galizia - yra svarbu ir siekiant teisingumo, ir turint tikslą užkirsti kelią žurnalistų nužudymams ateityje. Užsakovų nebaudžiamumas yra didžiausia rizika žurnalistų saugumui.

Nors tarpininku žurnalistės nužudyme veikęs taksistas davė išsamius parodymus, pateikė pokalbių telefonu garso įrašus, kuriuose su Yorgenu Fenechu diskutuoja apie susidorojimo su žurnaliste planą, o teisiamasis savo balsu pripažino prisimenantis apie 150 tūkst. atlygį vykdytojams; nors vykstant nusikaltimo vykdytojų teismams Fenechas finansavo jų gynybą, prisiekusiųjų teismas vis dėlto nusprendė, kad Maltos prokuratūra neįrodė kaltinamojo kaltės nepalikdama pagrįstų abejonių. Yorgenas Fenechas buvo išteisintas ir paleistas teismo salėje.

Jo gynyba proceso metu aiškino, kad tikrasis užsakovas buvo tuomečio šalies premjero Josepho Muscato kanceliarijos vadovas Keithas Schembri. Prokuratūra kaltinimų jam nėra pateikusi.

Po išteisinimo teisėja pavedė policijai, teismo metu nustatytų įrodymų pagrindu, tirti kitų asmenų įsitraukimą užsakant žurnalistės nužudymą.

01/09/2026

Artėjant Mokslo ir žinių dienai, į Vilniaus universiteto bibliotekos Lelevelio salę sukvietėme mokslo žurnalistus, mokslininkus, žiniasklaidos vadovus pasikalbėti apie mokslo žurnalistikos perspektyvas Lietuvoje ir kokios patirties galbūt galėtume pasisemti iš Danijos.

Girdėjome dr. Lone Frank – garsią Danijos mokslo žurnalistę. Apsigynusi neurobiologijos disertaciją JAV ir padirbėjusi laboratorijoje, ji pasirinko mokslo žurnalistės kelią, nes manė, kad kalbėti apie mokslą visuomenei ir sprendimų priėmėjams, yra ne ką mažiau svarbu - pirmiausia dėl to, kad mokslo sukaupiamomis žiniomis nesinaudojama pakankamai.

Prieš keletą dešimtmečių Danijos redakcijos mokslo žurnalistų beveik nesamdė. Situaciją pakeitė politinė valia: pakako vienos vyriausybės kadencijos ir vieno švietimo ministro. Šiandien valstybė remia mokslo komunikaciją ir mokslo žurnalistiką, veikia mokslo žurnalistų asociacija, o bent vieną mokslo žurnalistą savo redakcijoje turi daugelis.

Pasak Lone Frank, kiekvienas žurnalistas turėtų turėti mokslo žurnalistikos kompetencijų, nes mokslas dažnai atsiranda bendrosiose naujienose, ypač ištikus krizėms.

Vilniaus universiteto žurnalistikos programų absolvenčių Adrijos Kerbelytės ir Julijos Leimonės atlikti tyrimai leido pažvelgti į Lietuvos situaciją.

Medijų rėmimo fondas 2024–2025 m. Švietimo programos projektams skyrė apie 1,6 mln. eurų, tačiau mokslo žurnalistikai ir inovacijų temoms teko vos 7 proc. – kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų. Na, o mokslo rubrikų apžvalga parodė, kad jose daug vertimų iš užsienio žiniasklaidos ir naujienų agentūrų pranešimų, o originalios produkcijos – gerokai mažiau.

IQ žurnalo leidėjas Ovidijus Lukošius atkreipė dėmesį, kad projektinė parama nėra tvarus sprendimas - galbūt reikėtų galvoti apie paramą mokslo žurnalistų darbo vietoms?

Ne mažiau svarbus buvo mokslo žurnalistės ir komunikatorės Goda Raibytė-Aleksa pranešimas. Ji su konkrečiais pavyzdžiais parodė, kiek daug nesusipratimų pasitaiko kalbant apie mokslą Lietuvos žiniasklaidoje.

Lietuvoje, ji sakė, turime beveik viską: mokslo žurnalistų, kompetencijų, komunikuojančių mokslininkų, išteklių taip pat būtų galima rasti. Tačiau kažkas trukdo mokslo žurnalistikai tapti prioritetu.

Gal suvokimo?

Per porą valandų vieni kitus supratome geriau. Tai daug. Bet dar nepakanka, jei norime visuomenės, kurioje dezinformacijos kampanijos lengvai neišmuštų pagrindo iš po kojų, o pasitikėjimas patikima informacija būtų stipresnis ir tvaresnis.

Tad veikti yra, ką. Imkimės darbo.

Su mokslo ir žinių diena!

Diskusiją organizavo Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Goda Raibytė-Aleksa ir Vilniaus universitetas / Vilnius University. Rėmė Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

25/08/2026

Kaip Danijai, kuri yra palyginti nedidelė šalis, pavyko sukurti gyvybingą ir inovatyvią mokslo žurnalistikos sceną? Gal po tiriamosios žurnalistikos pakilimo eilė atėjo ir mokslo žurnalistikai?

Į šiuos klausimus atsakymo ieškosime penktadienį, rugpjūčio 28 d. - nuo 12:15 Vilniaus universiteto Lelevelio salėje (Universiteto g. 3). Kviečiame tuos, kam rūpi mokslo žurnalistika - žurnalistus, kuriems tenka pranešti apie su mokslu susijusią informaciją, redaktorius, mokslininkus, mokslo populiarintojus, mokslo ir visuomenės informavimo politikos formuotojus.

🟢 žurnalistė, VU žurnalistikos programos absolventė Adrija Kerbelytė pristatys savo atlikta tyrimą apie mokslo žurnalistikos būklę Lietuvoje (vadovė dr. Giedrė Vaičekauskienė)

🟢 mokslo žurnalistė ir komunikatorė Goda Raibytė-Aleksa turės daug naudingų patarimų žurnalistams ir redaktoriams - sužinosite, kad į Lietuvos populiariąją ir net kokybinę žiniasklaidą gana dažnai patenka mokslu nepagrįstos informacijos, visiškai nepelnytai populiarinant pseudoekspertus ir pseudomokslinius teiginius. Ką reikėtų žinoti apie tai šiandien dirbantiems žurnalistams ir redaktoriams?

🟢Danijos mokslo žurnalistė dr. Lone Frank kalbės, kad bene visos didesnės redakcijos Danijoje turi mokslo skiltis, o ir įmanoma susikurti karjerą kaip laisvai samdomam mokslo žurnalistui. Kaip tai pavyksta ir ko galėtume pasimokyti?

Lelevelio salė jau beveik pilna, liko tik pora vietų, tad labai kviečiame tuos, kam svarbu, įšokti į benuvažuojantį traukinį.

Renginį organizuojame kartu su partneriais: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Goda Raibytė-Aleksa, Vilniaus universitetas / Vilnius University, Nordic Council Of Ministers Office in Lithuania.

18/08/2026

In memoriam Indrė Baltušė

Daug meilės ir dėkingumo siunčiame atsisveikindami su pernelyg anksti išėjusia ilgamete Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos kūrėja ir buvusia vadove Indre Baltuše.

Indrė konsultavo daugybę šiandien Lietuvoje plačiai žinomų prekės ženklų strateginio identiteto ir rinkodaros komunikacijos klausimais, įkūrė ženklodaros agentūrą „Imagine", ir visuomet laikė svarbia savo misija sukauptomis žiniomis, atradimais, sėkmės ir nesėkmės istorijomis dalintis, jas skleisti, auginant lygiaverčius kolegas ir naują profesionalią komunikacijos sektoriaus kartą. Šimtams mūsų studijų dalyvių pasisekė, kad pagrindine platforma savo žiniomis dalintis ji pasirinko Lietuvos žurnalistikos centrą.

Indrė Baltušė Lietuvos žurnalistikos centre bendradarbiavo daugiau kaip dešimt metų - nuo 2014-ųjų, ir iki šiol Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos pagrindą sudaro Indrės ryšių ir pažinčių dėka sukviesti geriausi savo srities profesionalai.

Indrė Baltušė buvo nuostabi lektorė ir mentorė, talentinga ir profesionali, patikima kolegė ir partnerė. Privilegija buvo ją pažinti. Jos trūks mums Lietuvos žurnalistikos centre, ypatingai trūks patiems artimiausiems - vyrui, keturiems jų vaikučiams. Kai paliečia tiek daug žmonių, išėjusieji gyvena ir tada, kai jų fiziškai šalia mūsų nebelieka. Indrė Baltušė nuveikė tiek daug ir paskleidė tiek daug meilės ir šviesos, kad ji liks su mumis dar labai ilgai. Užuojauta artimiesiems.

18/06/2026

Laukiame šiandien tiriamosios žurnalistikos festivalyje. Pradžia - 9 val. Transliacija vyks per LRT su vertimu, o anglų kalba be vertimo galima bus stebėti Lietuvos žurnalistikos centro youtube kanale. Nuoroda į transliaciją ir programą - komentare.

19/01/2026

Šiandien kartu su žurnalistais iš privačios žiniasklaidos, Kultūros asamblėjos atstovais, Teisės instituto teisininku dalyvavome susitikime su Venecijos komisija. Venecijos komisija – tai Europos Tarybos patariamasis organas, sudarytas iš tarptautinės ir konstitucinės teisės žinovų. Ji yra įkurta po Berlyno sienos griūties, 1990-aisiais, o jos pirminis tikslas buvo padėti po geležine uždanga gyvenusioms šalims tranzicijoje į demokratiją, įtvirtinant įstatymų viršenybę. Taip pat ji teikia išvadas ir rekomendacijas šalims, iškilus krizėms, tokioms kaip žodžio laisvės ribojimų grėsmė.

Venecijos komisija atvyko įvertinti situaciją Lietuvoje dėl LRT įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Jau daug kas Lietuvos visuomenei, sekančiai diskusiją, girdėta, tačiau apibendrinant štai ką Venecijos komisija savo pirmojo susitikimo metu išgirdo.

- LRT Įstatymo pakeitimai dėl lengvesnio generalinio direktoriaus atleidimo pirmąkart inicijuoti 2025 lapkričio 24 d. Tą pačią savaitę jie atsidūrė parlamento darbotvarkėje. Opozicijai paprašius ekspertinio vertinimo procesas buvo pristabdytas.

- Po gruodžio 9-ąją vykusio daugiatūkstantinio protesto, valdančiųjų atsakas buvo ne kvietimas dialogui, o naujo LRT įstatymo projekto – iš esmės nesiskiriančio nuo pirmojo, įregistravimas ir toks pats skubus pateikimas Seime.

- Pateikimo metu valdantieji nubalsavo, kad naujasis projektas būtų svarstomas skubos tvarka. Skubos tvarka turėtų būti taikoma tik esant krizinėms situacijoms, tačiau čia ji taikyta tam, kad galima būtų apeiti ekspertinį vertinimą ir dialogą su žiniasklaidos organizacijomis – jo nepaprašyti ir nelaukti, greitai apsvarsčius Kultūros komitete grąžinti projektą į Seimą priėmimui.

- Kultūros komiteto svarstymuose buvo leidžiama pasisakyti projektų kritikams, bet kadangi posėdžiavo tik valdančiosios koalicijos nariai, kurių balsų visiškai pakako atmesti bet kokius alternatyvius pasiūlymus, visos kritikų pastabos buvo atmestos. Tarp jų – neįsiklausyta ir į labai išsamią bei detaliai pristatytą Teisės instituto išvadą.

- Teisės instituto išvadoje abiems projektams išsamiai argumentuojama, kad abu projektai prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui, neatitinka Europos transliuotojų sąjungos (EBU, European broadcasting union) gerojo visuomeninių transliuotojų valdymo rekomendacijų, o dėl svarstymo ir priėmimo tvarkos - prieštarauja Konstitucijai.

- Nepaisant proceso dalyvius pasiekusios teisinės kritikos, parlamentinei darbo grupei pirmininkaujantis socialdemokratas Juozas Olekas viešai pakomentavo, kad negirdėjo argumentų, kodėl LRT įstatymo pakeitimai yra blogi.

- Nuo pat pradžių teisėkūros procesas dėl šio įstatymo vyksta nesiremiant demokratiškos diskusijos principais – diskusija imituojama, neatsižvelgiama į žurnalistų ir ekspertų nuomonę. Nepaisyta Medijų tarybos, patariamosios Kultūros ministerijos institucijos, siūlymo į dabar parlamente veikiančią darbo grupę įtraukti daugiau žiniasklaidos sektoriuje veikiančių organizacijų.

- LRT įstatymo pakeitimus inicijuoja mažasis koalicijos partneris “Nemuno aušra”, o ypač aktyviai veikia už neapykantos kalbą nuteistas Konstituciją pažeidęs jos lyderis Remigijus Žemaitaitis bei Artūras Skardžius, apie kurio korupcinius ryšius energetikos sektoriuje, verslo interesus Rusijoje ir Baltarusijoje paskelbė tiriantieji žurnalistai. Visgi čia esama ir socialdemokratų intereso - po žiniasklaidos tyrimų jų premjeras Gintautas Paluckas buvo priverstas atsistatydinti.

- LRT Taryba neprieštarauja, kad teisėkūra vykdoma skubos tvarka. Ji taip pat aktyviai nekritikavo LRT biudžeto įšaldymo, nors tvaraus finansavimo užtikrinimas turėtų būti LRT Tarybos rūpestis.

- Laisva kritiška žiniasklaida bei nepriklausomai veikiantis kultūros sektorius dabartinės valdančiosios koalicijos iniciatyva yra ir remiama mažiau - ne tik įšaldytas LRT biudžetas, ženkliai sumažintas Medijų rėmimo fondas, bet ir sumažintas finansavimas kultūros sektoriui apskritai.

- Susitikimo su žurnalistais metu, premjerė Inga Ruginienė pasakė, kad nereikėtų įstatymo pakeitimo, jei Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pati atsistatydintų. Taigi įstatymas kuriamas vienam žmogui, dabartinė vadovė patiria politikų spaudimą atsistatydinti. Tai matyti ir iš parlamentinės komisijos LRT valdysenai tobulinti darbo grupės posėdžių, kuriuose daug kalbama apie tai, kaip blogai dirba direktorė. Tačiau svarbiau tai, kad svarstomi įstatymų pakeitimai atveria ir platesnes galimybes politikų įtakai direktoriaus skyrimui ir atleidimui ateityje.

- Politikai instrumentalizuoja ir prieš LRT naudoja LRT audito išvadas, nors ten rekomendacijos keisti LRT valdyseną nebuvo - LRT veikloje nenustatyta įstatymų pažeidimo, rekomendacijos pateiktos ne tik administracijai, bet ir Tarybai bei Vyriausybei. LRT auditą, gavęs parlamentarų paramą, inicijavo "Nemuno aušros" lyderis.