VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.

Prasidėjo kalendorinė vasara ir, kaip tyčia, tikrai atšilo (net ir naktimis), nors birželio 1 d. rytą vietomis dar buvo fiksuotos silpnos šalnos. Taip, pavasaris mūsų nelepino: po ypatingai sauso ir saulėto kovo mėnesio sekė gana sausas ir vėsus balandis, kuris lėmė labai ankstyvą sausrą vegetacijos laikotarpiu balandžio pabaigoje. Tiesa, tokios ankstyvos sausringos sąlygos dažnesnės tapo tik šį šimtmetį. Po to, gegužė prasidėjo labai kontrastingais orais ir rytiniuose bei pietiniuose rajonuose dėl aktyvių frontų sausra baigėsi. Sausringos sąlygos išliko tik respublikos šiaurėje ir vakaruose. Gegužės viduryje net esant drėgnesnėms nei įprasta sąlygoms grįžo šalnos, vietomis jos buvo stiprios. Gegužės pabaigoje vėl buvo sausa ir vėsu, tačiau anksčiau iškritusio lietaus pakako, kad sausringos sąlygos baigtųsi.

Gegužės mėnesio pabaigoje į Europą atkeliavo ekstremalūs karščiai ir, kaip informavo specializuoti ir nespecializuoti šaltiniai, buvo „sumušti“ amžiaus ar dar ilgesnio laikotarpio rekordai, o juos lemiantis veiksnys – šilumos (arba karščio) kupolas. Populiariai kalbant tas kupolas – tai šiltas aukštuminis anticiklonas, kurio susidarymo mechanizmas labai panašus ar identiškas subtropniams (pavyzdžiui, Azorų) anticklonams ir kurių padėtį bei stiprumą lemia besileidžiantys oro srautai Hadlėjaus gardelės labiausiai link polių nutolusiuose kraštuose. Paprastai tokie aukštuminiai anticiklonai formuojasi savo tipinėse srityse – apie 25–35° platumų juostoje. Europos pietuose bei Viduržemio jūros regione tokio tipo anticiklonai būdingi vidurvasaryje ir antroje vasaros pusėje bei yra susiję su Indijos (Pietų Azijos) musono intensyvumu. Šįkart dėl anomalių didelio masto oro srautų ir visai nesezoniškai tokia šilumos „kepurė“ užslinko ant vakarinės Europos dalies: patekusi į ilgesnės dienos trukmės zoną, nors ir žymiai toliau į šiaurę, nei įprastai (iki 50–53 ° š. pl.) dar labiau sušilo, o aukštas kondensacijos lygis neleido susidaryti debesims, kas taip pat prisidėjo prie ekstremalios oro temperatūros susidarymo. Na, o šilumos kupolo pasekmės tokios: vakarinėje Airijoje fiksuotas rekordas (+30,6 °C (gegužės 26 d.)), Londone išmatuota + 35,1 °C, Velse – + 32,9 °C. Be to, pietinėje Anglijoje užregistruota ir aukščiausia minimali gegužės mėnesio oro temperatūra (+ 21,4 °C). Prancūzijoje rekordai dar įspūdingesni: vakarinėje ir pietinėje Prancūzijos dalyje įskaitant Pirėnų regioną maksimali oro temperatūra kilo iki +37 – +39 °C, o centrinėje Portugalijoje – iki +40 °C. Daug rekordų taip pat fiksuota Ispanijoje, Beniliukso šalyse, Austrijoje, Slovėnijoje ir Italijoje. Galiausiai, susilpnėjus dinaminiams procesams, kurie buvo atsakingi už šio šilumos kupolo „užstūmimą“ ant dalies Europos, šiomis dienomis karščiai, bet nerekordiniai dar liko pietinėje ir pietvakarinėje Ispanijoje.

Taigi, ekstremalūs karščiai mūsų regiono nepasiekė, tačiau jie nebuvo ir prognozuoti, o ir artimiausiomis savaitėmis jie nenumatomi. Šiuo metu virš Šiaurės Atlanto vyksta intensyvi cikloninė veikla, o virš Rytų ir, dalinai, Vidurio Europos ją stabdantis aukštuminis gūbrys. Rytoj Vakarų Europą pasieks gilus ciklonas (nesezoniškas šiam metų laikui) su kritulių ir stipraus vėjo zonomis, o Baltijos regionas išliks mažų gradientų zonoje. Ketvirtadienį oro temperatūra dieną bus panaši, kaip šiandien (+19 – +24 °C. Ketvirtadienio vakare ir penktadienio naktį į Lietuvą atslinks silpstantis atmosferos frontas, kuris lems nedidelius ir ne visur kritulius, tačiau po pietų išilgai nykstančio fronto vystysis konvekcija, vietomis trumpalaikės liūtys, kai kur su perkūnija. Oro temperatūra penktadienio dieną šiek tiek žemesnė nei ketvirtadienį, tačiau džiugins vidutiniškai šilti orai. Penktadienio dieną virš centrinės Lenkijos, prognozuojama, susidarys nedidelio masto ciklonas, kuris šeštadienio naktį ir pirmoje dienos pusėje lems kritulius didesnėje Lietuvos dalyje, vietomis su perkūnija. Po pietų ciklono centras pasislinks link vakarinės Estijos – pietvakarinės Suomijos, o susiję frontai jau bus už Lietuvos ribų, oro temperatūra popietinėmis valandomis kils iki +17 – +22 °C. Sekmadienis daugiausia bus saulėtas, sausas ir šiltas, maksimali dienos temperatūra kils iki +21 – +26 °C. Pirmadienį iš pietvakarių priartės nauja kritulių zona. Kitos savaitės orai šiluma bus panašūs į šios, tačiau kritulių prognozuojama daugiau.

Kitos savaitės pirmoje pusėje, laukiama, kad atkeliaus kita karščio banga į Pietvakarių Europą. Didžiausias karštis prognozuojamas pietinėje Portugalijoje, Pietvakarių Ispanijoje (+36 – +38 °C), pietinėje Prancūzijoje (+35 – +37 °C) ir Italijoje (iki +35 °C). Kituose Viduržemio jūros regiono dalyse – Balkanuose, Graikijoje, pietinėje Turkijoje, Kipre orai bus ne tokie karšti (iki +30 – +31 °C).

Ilgalaikių orų prognozių duomenimis vidutinė oro temperatūra birželį tiek visame Baltijos regione, tiek Lietuvoje bus kiek aukštesnė už daugiametę (iki 1 °C), o kritulių prognozuojama mažiau už normą.

Kvietimas dalyvauti “17th European Youth Parliament for Water” renginyje

Kviečiame 18 – 30 metų amžiaus studentus ir jaunuosius mokslininkus dalyvauti “17th European Youth Parliament for Water” renginyje, kuris šių metų rugsėjo 20–26 dienomis vyks Vokietijoje. Kviečiame registruotis tuos, kuriuos domina vandens išteklių valdymas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir Europos upių baseinų ateitis.

Registracija vykdoma iki gegužės 30 d!

Daugiau informacijos: https://www.linkedin.com/posts/youth4water-watergeneration-youthforwater-ugcPost-7465366591812173824-3tIw/?utm_source=share&utm_medium=member_desktop&rcm=ACoAACCBeqkBh4VLX8P0fB1cj9U0HAO91pKS4ik

17th European Youth Parliament for Water - Call for Youth engagement from European river basins Are you passionate about water governance, transboundary cooperation, and the future of Europe's river basins? Do you want to have a real say in how our watersheds are governed? This is your chance! The European Youth Parliament for Water (EYPW), launched in 1998 in Espalion, France by Solidarity Wa...

Studentų vizitas Kauno meteorologijos stotyje

Hidrologijos ir klimatologijos katedros Klimatologijos ir hidrologijos studijų programos antro kurso studentai lankėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Kauno meteorologijos stotyje. Ekskursijos metu studentai susipažino su viena moderniausių ir daugiausiai matavimų atliekančių meteorologijos stočių Lietuvoje. Taip pat buvo apsilankyta naujai įrengtoje prietaisų kalibravimo laboratorijoje bei iš arti stebėtas meteorologinio zondo paruošimas ir paleidimas.

Vizito metu netrūko ir diskusijų – studentai aktyviai domėjosi matavimų procesais, uždavė klausimus ir dalyvavo pokalbiuose su LHMT Matavimų kokybės ir technikos skyriaus vedėju Andriumi Laurynaičiu. Ši pažintinė išvyka suteikė vertingų praktinių žinių ir leido studentams iš arti pamatyti kaip vykdomi įvairūs darbai susiję su meteorologiniais stebėjimais.

Hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantai EGU2026 mokslinėje konferencijoje

Gegužės 3–8 dienomis VU Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantai Justina Kapilovaitė ir Laurynas Klimavičius dalyvavo EGU2026 konferencijoje. Ši konferencija, kasmet pavasarį vykstanti Vienoje, sutraukia žemės mokslų tyrėjus iš daugiau nei 100 skirtingų valstybių. Šiais metais konferencijoje dalyvavo net 22497 mokslininkai (!) – tai didžiausia žemės mokslų konferencija Europoje.

Konferencijos metu doktorantai pristatė stendinius pranešimus. Dokt. J. Kapilovaitė taikydama CLIMADA modelį ir CMIP6 klimato modelių projekcijas įvertino urbanizuotų teritorijų (Vilniaus m. sav.) karščio streso riziką pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus (pranešimo tema “Assessing Urban Heat-Stress Risk Under Future Climate Scenarios: A Case Study of Vilnius, Lithuania”). Dokt. L. Klimavičius parengė pranešimą apie skirtingų kompleksinių klimato įvykių pasikartojimą Baltijos šalyse 1950–2022 metų laikotarpiu bei pristatė šių reiškinių charakteristikų prognozes XXI a. pabaigoje (pranešimo tema“Spatiotemporal variability and future projections of compound climate events in the eastern part of the Baltic Sea region).

Su pranešimų santraukomis galite susipažinti čia : https://doi.org/10.5194/egusphere-egu26-15466 ir https://doi.org/10.5194/egusphere-egu26-17338

EGU2026 doktorantams paliko labai gerą įspūdį – konferencijos metu buvo galima išgirsti daugybę skirtingų tyrimų, pamatyti, kokiomis temomis šiandien gyvena geomokslų bendruomenė, ir pasisemti naujų idėjų. Taip pat buvo įdomu susipažinti su įmonėmis ir organizacijomis, pristačiusiomis savo veiklą, technologijas bei būsimas iniciatyvas. Tokios konferencijos kaskart įkvepia ne tik moksline prasme – jos primena, kaip svarbu dalintis žiniomis, kalbėtis, megzti ryšius ir mokytis vieniems iš kitų.

Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.

Gegužė – pats gražiausias metų laikas Lietuvoje, o gal ir didesnėje Europos dalyje, nes ima masiškai žydėti sodai, sulapoja medžiai ir krūmai, oras prisotintas paukščių giesmėmis, pradedami intensyvūs sezoniniai žemės ūkio darbai, na ir dar, dirbantiesiems artėja taip lauktos vasaros atostogos. Paprastai gegužės mėnesio klimatinėms ir fenologinėms savybėms didelę įtaką turi inertiški procesai vykę balandį. Balandis gi, daugelio nuomone, buvo šaltas, žvarbus ir gana sausas (kokybiškai vertinant). Klimatinės duomenų bazės (tokios kaip NOAA ir kt.) rodo, kad balandis visame Baltijos regione buvo 1–3 °C šaltesnis už daugiametį vidurkį, o tam įtakos turėjo dažnas atmosferos srautų blokavimas virš Skandinavijos ir Šiaurės vakarų Europos, lėmęs arktinių ir šaltų kontinentinių poliarinių oro masių invaziją į regioną. Tokios oro masės pasižymi sausumu, o keliaudamos pavasarį toliau į pietus bei pietvakarius dar labiau išsausėja. Todėl ir dirvos Lietuvoje pradžiūvo šįmet žymiai anksčiau, nei įprasta, frontinis aktyvumas virš regiono buvo mažesnis, be to, kritulių potencialas tokiuose frontuose taip pat mažesnis už tipines vertes. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vyravo labai šilti ir sausi orai: oro temperatūra vietomis kilo iki +25 – +28 °C, o santykinė drėgmė kai kur sumažėjo iki pusdykumėms būdingų verčių 15–25 %. Todėl ir viršutinis dirvos sluoksnis daugelyje Lietuvos rajonų yra sausas, nes drėgmės kiekis tesudaro 25–30 %. Artimiausią savaitę, kai prognozuojamas trumpalaikis lietus, sausringos sąlygos dar nesitrauks. Pagal LHMT duomenis prasčiausios sąlygos dabar yra Vidurio Lietuvoje ir, vietomis, šiaurinėje Lietuvos dalyje. Dar vienas sausringų sąlygų požymis – prasidėję miškų ir durpynų gaisrai.

Artimiausiomis dienomis dar laikysis krituliams palankios sąlygos, nes Lietuva atsidūrė tarp dviejų skirtingų oro masių įtakos zonų: šaltos ir sausos jūrinio tipo arktinės oro masės virš Šiaurės vakarų Europos ir transformuotos tropinės kilmės oro masės, kuri vis dar „laikosi“ virš Vidurio Europos. Jas skiria net kelios frontinės zonos, ištįsę iš pietvakarių link šiaurės rytų. O nedidelio masto žemo slėgio sūkuriai kaip tik keliaus išilgai šios zonos per Lietuvos teritoriją. Kadangi skiriamoji riba tarp oro masių kaip tik yra virš Lietuvos, tai ir temperatūros kaita bus nevienoda šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse. Šiandien bus šilčiausia pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse – čia šils iki +17 – +22 °C, o vėsiausia – pajūryje (+9 – +13 °C). Didžiausia kritulių tikimybė (daugiausia liūtinių) bus vėlyvą popietę ir vakaro valandomis Lietuvos pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose. Trečiadienio naktis taip pat šilčiausia bus respublikos pietryčiuose – +9 – +13 °C, o vėsiausia – šiaurės vakaruose, +2 – +8 °C. Tiesa Latvijos Kurzemėje ir Vidzemės vakarinėje dalyje vietomis prognozuojamos šalnos. Trečiadienio popietinėmis valandomis didžiausia kritulių tikimybė Lietuvos vakariniuose ir šiaurės vakariniouose rajonuose, ten taip pat bus ir vėsiausia – tik +9 – +14 °C, o šilčiausia ir vėl pietryčiuose – +17 – +23 °C. Ketvirtadienio naktis vėsiausia bus šiauriniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose – tik +2 – +7 °C, kai kur susidarys šalnos dirvos paviršiuje, šilčiausia naktis pietryčiuose – +9 – +14 °C. Ketvirtadienio dieną, prognozuojama, kad šilta oro masė galutinai bus „išstumta“ iš Lietuvos teritorijos, tačiau vis tiek rytinėje dalyje bus šilčiau šalies vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Penktadienio naktį, pragiedrėjus, šiauriniuose rajonuose vietomis prognozuojamos šalnos dirvos paviršiuje, ore – +1 – +6 °C, o dienos maksimali oro temperatūra priklausys nuo atmosferos fronto, kuris turėtų būti nutolęs kiek į pietryčius nuo Lietuvos teritorijos debesų dangos: šiauriniuose ir Vidurio Lietuvos rajonuose +10 – +15 °C, kitur keliais laipsniais mažiau, o pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje prognozuojamas nedidelis lietus.

Ketvirtadienį virš Skandinavijos stiprės poliarinis anticiklonas, kurio centras penktadienį turėtų būti virš Botnijos įlankos. Tolesnis jo stiprėjimas ir plėtimasis į rytus virš viso regiono lems šiaurės rytų oro pernašą ir sausus orus ateinantį savaitgalį. Oro temperatūra savaitgalio dienomis sieks +13 – +18 °C. Nuo sekmadienio oro pernaša Lietuvoje keisis į pietryčių pietų ir Lietuvą vėl pasieks drėgnesnės ir kiek šiltesnės oro masės.

Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad likusi gegužės mėnesio dalis beveik visoje Europoje bus šiltesnė už normą: didžiausi teigiami nuokrypiai prognozuojami mėnesio viduryje Vidurio Europoje, mėnesio pabaigoje – Rytų Europoje. Lietuvoje šilčiausia turėtų taip pat būti mėnesio pabaiga. Kritulių prognozė per paskutinę savaitę kiek keitėsi, tačiau visumoje šis mėnuo Lietuvoje turėtų būti drėgnesnis už normą ir tokios prognozuojamos sąlygos, galimai, susilpnins besivystančią sausrą.

Kuršių marių vanduo sparčiai šyla: VU studentės tyrimas pristatytas tarptautinėje konferencijoje

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Klimatologijos ir hidrologijos studijų programos III kurso studentė Gustė Gečaitė 2026 m. balandžio 30 d. dalyvavo tarptautinėje fizikos ir gamtos mokslų studentų konferencijoje „Open Readings 2026“. Konferencijoje dalyvauja jaunieji mokslininkai iš viso pasaulio, pristatantys savo vykdomų tyrimų rezultatus fizikos ir gamtos mokslų srityse. Konferencija suteikia puikią galimybę žengti pirmuosius žingsnius mokslo pasaulyje, pristatyti savo tyrimus platesnei auditorijai bei gauti konstruktyvios kritikos ir naudingų patarimų.

G. Gečaitė kartu su darbo vadovu prof. D. Pupieniu konferencijoje pristatė pranešimą „Šiltojo laikotarpio Kuršių marių vandens paviršiaus temperatūros tendencijų vertinimas taikant reanalizės duomenis“, kuriame apibendrinti pirmieji reikšmingi kursinio darbo rezultatai.

Tyrimas atskleidė, kad Kuršių mariose vandens paviršiaus temperatūra visoje akvatorijoje šyla vidutiniškai 0,58 °C per metus. Intensyviausias šiltėjimas fiksuojamas birželio ir liepos mėnesiais – atitinkamai 0,82 ir 0,77 °C per metus. Tačiau šiltėjimas Kuršių mariose pasiskirsto netolygiai: birželio mėnesį jis labiausiai pasireiškia pietvakarinėje ir šiaurinėje, giliausiose lagūnos dalyse, o liepos mėnesį didžiausi pokyčiai nustatyti seklesnėse pietrytinėje ir rytinėje marių dalyse.

Plačiau su tyrimo rezultatais galima susipažinti: https://openreadings.eu/presentation/guste-gecaite/ Tikimasi, kad gauti rezultatai prisidės prie geresnio regioninių klimato kaitos procesų supratimo ir pasitarnaus vertinant Kuršių marių ekosistemos pokyčius ateityje.

Paveiksle - vandens paviršiaus temperatūros tendencijų erdvinis pasiskirstymas ( °C per dešimtmetį) Kuršių mariose 1982–2024 m. laikotarpiu vasaros mėnesiais.

Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.

Pastarosiomis dienomis vyravę orai labiau priminė vėlyvą rudenį, bet ne balandžio mėnesio pradžią. Tokius vėjuotus, vėsius ir darganotus orus lėmė gilus šiam metų laikui Atlanto ciklonas, kuris užsimezgė Šiaurės Atlanto viduryje praeitą penktadienį (balandžio 3 d.). Sekmadienį jis atsidūrė virš šiaurinių Šiaurės jūros akvatorijų, o slėgis centre nukrito iki 974 hPa. Vėliau, judėdamas link Skandinavijos pradėjo lėtai pildytis ir šį pirmadienį Lietuva pateko į šio ciklono užnugarį su dideliais slėgio gradientais, kurie lėmė labai stiprų, vietomis štorminį vakarų–pietvakarių krypties vėją. Gūsiuose vėjo greitis daug kur viršijo 15–20 m/s, todėl kai kuriuose rajonuose laužė medžių šakas (ir pačius medžius), nutraukė elektros perdavimo laidus ir kt. Taip pat vietomis pabiro sniego kruopos ar smulki kruša, tačiau pastaroji rimtesnės žalos nepadarė. Antradienį ciklono centras pasitraukė į Rusijos nejuodžemio regioną, vėjas lėtai silpo, daug kur palijo, šiaurės rytuose, vietomis, pasnigo, net pasigirdo kalbos, kad orai nesezoniškai žiemiški. Bet tai yra būdingas pereinamų sezonų bruožas, ypač balandžio ir, rečiau, spalio mėnesiams, kai pavasarį ar net vasarą menantys orai greitai pasikeičia į žiemiškus ar atvirkščiai.

Tai dalinai patvirtina ir LHMT duomenys: kovas Lietuvoje buvo 2–5 °C šiltesnis už daugiametį, o kovo viduryje maksimali oro temperatūra pasiekė to laikotarpio rekordus - +16 – +18 °C. Be to, šiųmetis kovas buvo ypač sausas ir saulėtas mėnuo: per mėnesį iškrito nuo 0,1 iki 12 mm kritulių, o tai sudarė nuo 1 iki 25 % mėnesio normos. Jeigu toks kritulių stygius susidarytų gegužės mėnesį – tai būtų įžanga į intensyvios sausros pradžią, dabar gi dirvožemį nuo sausringų sąlygų gelbėjo per vasarį susikaupusi sniego danga, o, vietomis, ir gilesnis įšalas. Priešingai, saulės spindėjimo trukmė didesnėje Lietuvos dalyje buvo 1,5–2 kartus ilgesnė, nei įprastai. Taigi po šilto ir sauso kovo mėnesio vėsi balandžio pradžia yra greičiau „norma“, nei anomalumas. Išsamią informaciją apie buvusius orus Lietuvoje galite rasti oficialiame LHMT tinklapyje, poskyryje „Klimatas“.

O kas gi laukia toliau? Pradžioje minėtam ciklonui atsitraukus į rytus antradienį po pietų stiprėjo poliarinis anticklonas virš Barenco ir Norvegijos jūrų akvatorijų. Šiandien šio poliarinio anticiklono centras jau yra virš Laplandijos (slėgis centre 1040 hPa), o jo gūbrys su šaltu ir sausu jame cirkuliuojančiu oru per Skandinaviją išsiplėtė iki Vidurio Europos. Šio gūbrio rytiniu pakraščiu į Baltijos regioną atslenka šaltesnės ir sausesnės oro masės, kurios išsilaikys regione bent iki savaitės pabaigos. Visomis sekančiomis naktimis ir rytais (su nedidelėmis išimtimis) vyraus nedidelė neigiama oro temperatūra (-3 – +2 °C), tačiau dirvos paviršiuje šaltis bus laipsniu kitu stipresnis (-1 – -6 °C). Kai kuriuose šaltiniuose mačiau pranešant apie šalnas, tačiau šalna, kaip reiškinys skelbiamas tada, kai vidutinė paros oro temperatūra yra virš +5 °C. Kitu atveju neigiama temperatūra vadinama šalčiu, o ne šalna. Iš tikrųjų pastarosiomis dienomis didesnėje teritorijos dalyje vidutinė paros oro temperatūra siekė + 4 – + 6 °C, tačiau žemės ūkio naudmenims (pasėliams, pievoms, sodams ir kt.), kol neprasidėjo jų aktyvi vegetacija šis neigiamos oro temperatūros tarpsnis žalos dar nedaro.

Rytoj minėta aukšto slėgio sritis apims ir dalį Rytų Europos bei lems nestiprią oro pernašą iš šiaurės rytų, o vėliau ir iš rytų. Trumpai tariant palaipsniui vėsias jūrinės kilmės oro mases mūsų regione keis kontinentinės, kurios taip pat bus vėsios, bet, daugiausia, sausos. Nepaisant ilgėjančios dienos trukmės oro temperatūra dieną tiek šią savaitę, tiek kitos savaitės pradžioje bus žemesnė už normą ir sieks +3 – +8 °C, vietomis pietvakariniuose bei pačiuose vakariniuose rajonuose +4 – +10 °C. Tiesa, vakariniuose rajonuose bus truputį šilčiau ne dėl jūros poveikio (šiuo metu jūra veikia vėsinančiai), o dėl labiau saulėtų orų lyginant su kitais rajonais.

Savaitgalį iš pietryčių prie Lietuvos priartės neintensyvi žemo slėgio sritis, todėl, pradžioje rytiniuose rajonuose, vėliau visoje Lietuvoje prognozuojami nedideli krituliai, daugiausia lietus, tačiau mišrių kritulių tikimybė taip pat išlieka (30% ). Dar viena panaši žemo slėgio sritis su krituliais iš rytų turėtų priartėti kitą trečiadienį, tačiau tokio orų raidos scenarijaus tikimybė tėra apie 40 %. Kiti variantai susiję su Atlanto ciklonų poveikiu (40 %) bei grynai anticikloniniais orais (20 %). Bet kuriuo iš išvardintų atvejų aukštesniuose atmosferos sluoksniuose stiprios ir vieningos oro pernašos vakarų–rytų kryptimi neprognozuojama. Tokia silpna arba nevienakryptė oro pernaša lemia prastesnę vidutinės trukmės orų prognozių kokybę: jos dažniau keičiamos, pasižymi silpnesniu nuoseklumu tarp prognozės ciklų ir pan.

Ilgesnės nei vidutinės trukmės prognozės rodo, kad Skandinavijos anticiklogenezei (ir Viduržemio jūros ciklogenezei) palankios didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos išsilaikys iki paskutinio balandžio dešimtadienio vidurio. Ir tai turėtų Lietuvoje lemti sausesnius ir kiek šiltesnius, nei įprasta orus. Vasaros sezono pradžios dar nematyti ir Viduržemio jūros regione – ten daugiausia bus debesuota ir lietinga, tačiau karštų orų sezonas prasideda Egipte ir Artimuose Rytuose, Indijoje ir Indokinijoje. Gerokai šilčiau, nei įprastai kitą savaitę bus Tolimuose Rytuose: Japonijoje, Korėjos pusiasalyje, rytinėje Kinijoje, Taivanyje ir net Mongolijoje. Labai kontrastingi orai prognozuojami Šiaurės Amerikoje. Rytinėje Kanadoje bus 5–12 °C šalčiau už įprastinę vidutinę oro temperatūrą, o rytinėje JAV – 6–15 °C šilčiau.

Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.

Kovo pabaiga klimatiniu požiūriu yra tikro pavasario pradžia. Visų pirma spinduliuotės balansas jau teigiamas, vidutinė paros oro temperatūra būna peržengusi per 0 °C atžymą (šįmet tai įvyko beveik 2,5 savaitės anksčiau), sniego tirpimo laikotarpis eina į pabaigą (šįmet bent 1–1,5 savaitėmis anksčiau), sparčiai degraduoja įšalas ir kt. Apie pavasario potvynio datas reiktų pakalbėti atskirai. Jau kuris laikas dėl švelnių su nepastovia sniego danga žiemų pavasario potvynio pikas nusikėlė į kovo pradžią ar net vasario mėnesį, be to, pats vandens kiekis pratekantis tokio potvynio metu stipriai sumažėjo. Kovo pabaiga turėtų būti būtent tas metas, kai vidutiniškai pavasario potvynis įsibėgėja. To buvo laukiama ir šįmet manant, kad po dviejų anomaliai šaltų žiemos mėnesių su vidutiniškai stora sniego danga ir pakankamai storu (ne visur) įšalo sluoksniu iš inercijos pavasario pradžia bus vėsi, o pavasario potvynis, pagaliau, taps artimas normai, tiek pagal potvynio mastą, tiek pradžios laiką. Šio sezono potvynio pikas rytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje fiksuotas kovo 14–18 dienomis, vietomis Žemaitijos upėse bei Nemuno žemupyje – 17–21 dienomis.

Tačiau šis kovas priešingai vasariui, pasirodė esąs sausas ir šiltas: vidutinė oro temperatūra bent iki vakar dienos už daugiametę buvo aukštesnė beveik 4 °C, o kritulių kiekis vietomis nesiekė net ketvirčio mėnesio normos. Tai lėmė šiltesnės oro masės virš šiaurinės Europos dalies, kai tuo metu pietrytinėje Europoje buvo vėsiau ir drėgniau, nei įprasta. Paprastai tokį klimatinių kintamųjų pasiskirstymą lemia pastoviai besilaikantis ar atsinaujinantis blokavimo procesas, kurio pagrindinė susidarymo/atsinaujinimo ilgumų juosta buvo tarp 20 ir 40 r. ilg., o pastaruoju metu išsiplėtė ir siekia 15–50 r. ilg. Ką tai reiškia mums regioniniu mastu? Žiemos metu blokuojantys procesai stabdo šiltų ir drėgnų oro masių „tiekimą“ į Baltijos regioną ir turi įtakos orų vėsimui, tačiau šiuo metų laiku nuo vandenyno ateinančios oro masės (ypač nuo poliarinių Šiaurės Atlanto akvatorijų) jau yra vėsesnės už tas, kurios keliauja per sausumą, todėl stipraus orų atvėsimo artimiausiu metu neprognozuojama, o kritulių kiekis išliks nepakankamas.

Taigi, artimiausiomis dienomis nepaisant aktyvaus ciklono Skandinavijoje Lietuvoje orai išliks vidutiniškai šilti ir sausi. Nors vyraus silpnas šiaurinių krypčių vėjas oro temperatūra didesnėje šalies dalyje sieks +11 – +16 °C dieną ir +1 – +6 °C naktį, vietomis žemiau 0 °C. Pačioje vakarinėje Lietuvos dalyje dienomis dėl vėsinančios jūros įtakos bus bent 4–6 °C vėsiau. Pirmadienį Lietuvą pasieks kiek vėsesnė oro masė, tačiau žymesnių kritulių neprognozuojama, o dienos oro temperatūra labiau priklausys nuo debesų kiekio konkrečioje vietoje. Kitos savaitės viduryje prognozuojamas silpstantis atmosferos frontas, kuris turėtų atslinkti nuo Šiaurės jūros regiono, todėl vėl žymesnių kritulių nelaukiama, tačiau debesuoti orai sumažins dienos oro temperatūrą iki +6 – +12 °C. Artėjant link šventinio savaitgalio skirtingų prognozavimo centrų prognozės jau mažai dera tarpusavyje. Pagal vieną iš galimų ir tikėtinų scenarijų (ECMWF) kitos savaitės pabaigoje prognozuojamas stiprėjantis anticiklonas virš šiaurinės Skandinavijos, kuris lemtų šiaurės ir šiaurės rytų krypties oro pernašą link Lietuvos teritorijos, todėl orai turėtų išlikti vėsūs ir sausi su nedidele mišrių kritulių (lietus su sniegu) tikimybe šv. Velykų dieną. Panašius orus tam laikotarpiui prognozuoja ir NOAA GFS prognozavimo sistema. Tačiau vėsius orus lems ne vyraujantis oro srautas iš šiaurės, bet daugiau vietiniai veiksniai, nes šaltesnė oro masė bus atslinkusi jau anksčiau ir nebus spėjusi sušilti. Dirbtiniu intelektu (mašininiu mokymusi) besiremiančios prognozės yra palankesnės: šventinis savaitgalis būtų panašiai šiltas kaip šis, vietomis numatomi krituliai. Pastarųjų prognozių patikimumas dar nėra gerai ištirtas, tačiau jų kritulių prognozės kol kas dar negali lygintis su determinuotais metodais.

Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad balandis Lietuvoje nebus toks „vienalytis“, kaip kovas: šiltesnis už normą bus pirmas ir paskutinis balandžio dešimtadienis, o vidurys – vėsesnis, tačiau kritulių prognozuojama mažiau, nei įprastai.

Kviečiame dalyvauti 20-ojoje ERB konferencijoje

Kas dvejus metus ERB (Euro-Mediterranean Network of Experimental and Representative Basins) organizuoja konferencijas, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas hidrologiniams procesams ir jų tyrimams. Šios konferencijos pasižymi ilga istorija, sąlyginai nedideliu dalyvių skaičiumi, todėl yra labai geras būdas plėstis savo tyrimų tinklą, ypač tai gali būti aktualu jauniems mokslininkams ar doktorantams.

Šiemet ERB konferencija vyks liepos 7-10 dienomis Baja mieste, Vengrijoje. Registracija vykdoma iki balandžio 15 dienos.

Daugiau informacijos rasite https://erb2026.uni-nke.hu/

Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.

Kalendorinė žiema jau persirito į savo antrąją pusę. Tačiau tikruoju viduržiemiu (pusiaužiemiu) yra laikoma sausio 25 diena, nes anksčiau Lietuvoje tiek pagal terminius rodiklius, tiek pagal atmosferos cirkuliacijos sąlygas kovo mėnuo buvo priskiriamas žiemai. Šią dieną žmonės mėgindavo pagal barsuko elgesį nustatyti žiemos pabaigos ar pavasario pradžios laiką. Buvo tikima, kad sausio 25 dieną šviečianti saulė privers barsuką sprukti atgal į urvą išsigandus savo šešėlio, apsiversti ant kito šono ir miegoti toliau – pavasaris tais metais bus vėlyvas. Jeigu diena bus apsiniaukusi – atvirkščiai, ankstyvas. Nežinau, kiek dar yra besilaikančių šios gražios tradicijos ir pagal gyvūnų elgesį spėjančius orų pokyčius. Pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjo tokių žiemos sezonų, kai visai nesusidarė pastovi sniego danga ir ankstyvam pavasariui būdingi orai mus pasitikdavo vasario ar net sausio mėnesiais.

Žmonės kalba, kad jau nepamena, kada toks šaltas ir sniegingas (ne visur) buvo sausio mėnuo. Pripratome prie švelnesnių žiemų, o kiek ilgiau užsitęsusius šalčius dažnai vis pertraukdavo atlydžiai. Šįkart šalčiai laikosi beveik be jokio atšilimo jau daugiau kaip tris savaites, o vidutinės oro temperatūros nuokrypis nuo normos sudaro nuo -3 °C šalies šiaurės rytuose iki -7,5 °C rytuose ir šiaurės rytuose. Tiesa, minimali oro temperatūra rekordų dar nesumušė, bet daugelyje šalies rajonų, išskyrus pačią vakarinę Lietuvos dalį jau siekė -19 – -24 °C. Taigi, nors sausis dar nepasibaigęs ir paskutinės dienos dar gali pakoreguoti vidutinę mėnesio oro temperatūrą, jau dabar matyti, kad pagal temperatūros anomalijas jis bus artimas 2010 metų sausiui. Gerokai šaltesni už normą dar buvo 2013, 2014 ir 2016 metų sausio mėnesiai, bet šalti orai be pertraukų tada taip ilgai nesitęsė.

Kas gi lėmė tokius šaltus orus Lietuvoje? Beje, šalčiau, nei įprastai buvo beveik visoje Europoje, tačiau didžiausia neigiama temperatūros anomalija susidarė Rytų Europoje ir šiaurinėje Skandinavijoje. Pagrindinis veiksnys – vakarų–rytų oro srauto blokavimas, kuris užtikrindavo pastovų jūrinės kilmės oro masių „tiekimą“ į Vidurio ir Rytų Europą. Patys blokuojantys procesai nebuvo labai pastovūs ir apie šv. Kalėdas vakarinis oro srautas buvo blokuojamas virš Šiaurės rytų Atlanto, vėliau – virš Šiaurės vakarų Atlanto, o pastarosiomis savaitėmis – virš Skandinavijos ir Vidurio Europos. Tokiais laikotarpiais Atlanto šiluma yra stipriai perskirstoma: dalis nukeliauja link Arkties, dalis link Viduržemio jūros regiono ir šiaurinės Afrikos. Belieka kritikams, kurie tokiais šaltais laikotarpiais ima neigti klimato kaitą paaiškinti, kad anksčiau (prieš daugiau negu 3–4 dešimtmečius) susidarius panašioms didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygoms (ilgai trunkantis vakarinio srauto blokavimas) šalčiai buvo dar ekstremalesni ir vidutinės mėnesio oro temperatūros nuokrypis nuo daugiametės normos siekė beveik -10 °C (1987 metais ) ar -9 °C (1963 metais), o mėnesio minimumai siekė -30 °C ir didesnį šaltį.

Kai šaltis nedidelis, galbūt jis džiugina žmones kurie mėgsta žiemos sportą ir pramogas, tačiau kai šaltis stiprus ir dar su sniegu – jis dažniau sukelia ne džiaugsmą, bet problemas: išauga būsto šildymo kainos, padidėja traumų ir nušalimų tikimybė, stringa ir genda transportas, daug pajėgumų metama gatvių, kelių ir viešųjų erdvių valymui ir priežiūrai, didėja oro tarša miestuose ir gyvenvietėse ir kt. Naujausios orų prognozės rodo, kad Lietuvoje laukiamas atlydys, kurį turėtų lydėti šlapdriba, vietomis su lijundra ir plikledžiu. Tiesa, šis prognozuojamas orų atšilimas nesusijęs su vėl atsivėrusiu keliu oro masėms judėti nuo Atlanto į mūsų regioną. Oro srauto blokavimas virš Europos dar kurį laiką išliks, tačiau šiluma į Lietuvą atkeliaus iš pietų ir pietvakarių – nuo Viduržemio jūros ir Balkanų pusiasalio. Pirmoji šiltesnio oro banga Lietuvą pasieks ateinančio pirmadienio vakare ir antradienio naktį, nors prieš tai, sekmadienio rytą dar laikysis šaltas oras (-12 – -17 °C). Intensyvesni krituliai (sniegas pereinantis į šlapią sniegą, vietomis su lijundra) prasidės pirmadienį. Vėliau, maždaug nuo ateinančio trečiadienio vakaro orų prognozių scenarijai nebedera tarpusavyje: vienas scenarijus, kurio pasitvirtinimo tikimybė kiek viršija 30–35 %, rodo tolesnį atlydį su nedidele oro temperatūros svyravimų amplitude. Kitas scenarijus, kurio tikimybė panaši į pirmojo, vėl prognozuoja žymesnį orų atšalimą, kokį mes turėjome jau šią savaitę. Galiausiai, patikrinus alternatyvių prognozių scenarijus, kurios sudaromos dirbtinio intelekto pagalba (daugiausia remiasi istoriniais orų vystymosi scenarijais), matyti, kad po trumpalaikio atlydžio reikia tikėtis orų atšalimo.

Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad vasario pradžia mūsų regione, tikėtina, bus įprasta, ar net kiek šiltesnė už normą, tačiau žymesnis atšalimas prognozuojamas antrąjį vasario dešimtadienį.

Nuotraukos autorius Gediminas Sližys