Roman Oleškevič

- Visus su ilgai lauktu pavasariu!☀️💛

- 🤍

- Amžinas studentas 👨‍🎓😃

Su rugsėjo 1-ją sveikinu visus mokytojus ir mokinius, dėstytojus ir studentus, tėvus ir vaikus.

Linkiu jums kantrybės, ilgos valios ir sekmės!

- Kartą pagalvojęs - jau nebeatgalvosi.

Dar vienas naujas vektorius į dar vieną neužbaigtą pradžią.

Beliko tik ją atlikt, o ten jau matysiu.

Aš einu.

Per Aspera Ad Astra.

- Distance: Not enough
- Pace: Unstoppable
- Time: Mine

- Jei man kažkas pasakytu prieš 7 metus, kad Ukraina po kelių metų, taps impulsu mano asmeniniam keliui - būčiau nepatikėjęs.

Mažai kas žino, bet būtent karo pradžia ir stumiamas jos jėgų, mano gyvenimas pasisuko visiškai kita kryptimi.

Nuo karo, karinių veiksmų, geopolitikos analizavimo iki santykių, psichologijos, teologijos ir filosofijos studijavimo.

Kryptys skirtingos - tikslas tas pats. Tai suprasti apie patį žmogų daugiau, nei pats žmogus gali apie save suvokti.

Konsultavimai ir pagalba žmonėms, jų mokymas laisvai mąstyti, laisvai elgtis ir laisvai gyventi, tai bazinė laisvo žmogaus prigimtis.

Tai būtent atkurtas ryšys tarp aš kaip žmogus ir aš kaip asmenybė.

Jų bendras balansas ir harmoningas darbas kartu.

Netrukdant nei sau pačiam, nei kitiems žmonėms. O atvirkščiai, papildant sociumą savimi, savo mintimis, savo įdėjomis.

——————————————————————————

Padedu, bei konsultuoju šiais klausimais:

Santykiai - nuo asmeninių iki darbinių, komunikacijos atstatymas;
Karjera, realizacija, tikslai, strategijų kūrimas, planavimas;
Vidinių konfliktų sutvarkymas, emocijų balansavimas;
Prasmės nebuvimas, egzistencija, krizės, duobės, nesekmė.

Jei turite kokių klausimų, galite parašyti man asmeniškai arba palikti jį čia komentaruose.

- Poilsis, tai ne tik apie atsigavimą.

Poilsis - tai įsibėgėjimas prieš startą. 😎

- 31.🥂

Lygiai prieš 30 metų, 1994 liepos 19 dieną, antradienį 13:00, Aš Roman Oleškevič išvydau dienos šviesą. 👼

Dar tada pamenu sau uždaviau kelis klausimus:

- Kas Aš?
- Kas šitas pasaulis?
- Kuo tai tarpusavyje susije, ką turi bendro?
- Kam visa tai?

- Ir apskritai į kokią avantiūrą aš čia papuoliau? 😃

Reikėjo skirti ne mažą kiekį dėmesio ir laiko, kad galėčiau nepaviršutiniškai atsakyti į šituos klausimus.

O būtent atsakyti sau taip, kad pajausčiau tikrąją kupiną laimės ir vidinės ramybės akimirką, išgirsčiau nuoširdžiausią vidinio vaiko džiaugsmą, ir dar veidrodyje pamatyčiau lengvai sarkastišką Moną Lizos šypseną 🙂

Atsakymai nebuvo tokie kokius norėjau išgirsti, jie buvo tokie kokius turėjau išgirsti, pamatyti, pajausti.

- Ar kartočiau šią kelionę? Tikrai ne.
- Ar gailiuosi šią kelionę? Ne.

- Tai ką darysiu toliau? Tęsiu kelionę toliau.

Toliau efektyvinsiu žmonių gyvenimus.

Toliau padėsiu žmonėms atsakynėti į savo gyvenimiškus klausimus.

Toliau padėsiu kitoms asmenybėms pilnai realizuoti savo potencialą.

- Kam? Tam, kad niekada nesigailėtu savo pasirinkimu gyventi. 🕊️

Ačiū Dievui už šią galimybę 🤝🫂🙏
Ačiū Tėveliams už už šios galimybės realizavimą 🫂🤍
Ačiū Broliui už pavyzdį, už galimybę eiti šitoje kelionėje kartu 👥🥰

Ačiū visiems Draugams, Pažįstamiems, visiems Žmonėms, kurie buvote ir esate kartu 🤗

Ačiū už tai, kad kiekviena(-as) asmeniškai prisidėjote, bei prisidedate prie to, ką matote dabar. 😘

Ir apskritai Ačiū kiekvienai sutiktai personai mano gyvenime.🥰

Apkabinu visus 🤍

Tęsiu savo kelionę ir misiją toliau 😎

Su Meile, Romanas 😘🎂🥂

P.S. Tie kas nori mane pasveikinti, turiu vieną norą ☝️

Skirkit kelis nuoširdžius žodžius, palinkėjimus ir sveikinimus mano Tėveliam. Jiems pavyko 😘👬🤍

Ačiū 🥂

Ar žinojote, kad norint gauti kito žmogaus demėsį, iš pradžiu reikia skirti savo dėmesį.

Todėl klausimas būtu, ne kodėl man neskiria dėmesį ir ne kodėl manęs negirdi.

O tiksliau būtu paklausius savęs, ar aš kaip žmogus skiriu savo dėmesį kitam žmogui?

Ar pakankamai skiriu dėmesį kitam?
Ar mano skiriamas dėmesys ištikrųju yra skiriamas?
Ar aš nuoširdžiai skiriu dėmesį?
Ar aš kaip žmogus gebu klausyti, išklausyti ir išgirsti kitą žmogų?
Ar aš kaip žmogus gebu priimti kitą žmogų, priimti jo ar jos ar kitų žmonių realybę?
Ar aš kaip žmogus gebu patylėti ir nieko nesakyti, nieko nevertinti?
Žmogus šiaip iš savęs yra labai įdomus kūrinys, su savo asmenine istorija, mintimis ir kitokiu matomu pasauliu.

Klausimasis yra puikus įgūdis, kurį galima išmokti praktikuojant, tai ženkliai pagerins asmeninius komunikacinius įgūdžius.

Rekomenduoju pabandyti pasiklausyti, mokytis patylėti ir skirti savo dėmesį kitam žmogui.

Ką gali žinoti, gal kai kitas žmogus pasijus išgirstas, panorės išgirsti ir jus?

Verta pabandyti.

O jei neturite tokio žmogaus kuriam galite viską išsakyti, turite vidinį norą būti išklausytiems, išgirstiems? Tuomet rekomenduoju kreiptis tiesiogiai pas mane, aš mainais už pinigus skirsiu jums savo laiką, dėmesį, ausis ir abi akis.

Kviečiu asmeninėms sesijoms, maloniems ir ramiems pokalbiams, bei konsultacijoms.