02/06/2026
Vasara prasidėjo, tačiau akademinis sezonas vis dar intensyvus!
Birželio 1-3 d. Švedijoje, Sigtunos mieste, vyksta 32 tarptautinis tyrėjų seminaras, skirtas aktualiems socialinės apsaugos iššūkiams analizuoti (organizuojamas Foundation for International Studies on Social Security FISS tinklo).
Jame dalyvauja ir Socialinės politikos katedros mokslininkai prof. dr. Daiva Skučienė ir asist. dr. Tautvydas Vencius.
Tautvydas Vencius šiandien pristatė pirminius podoktorantūros stažuotės projekto ,,Socialinio atsparumo pažeidžiamose visuomenės grupėse veiksniai: stiprinimo galimybės regioniniu požiūriu‘‘ kiekybinio tyrimo rezultatus. Aptarta galima socialinio atsparumo matavimo metodologija bei jo matavimui reikalingi kintamieji. Socialinis atsparumas apima socialinius, ekonominius, pasitikėjimo institucijomis ir kitus aspektus, ypač akcentuojama regioninių skirtumų įtaka.
Apklausos rezultatai rodo, kad kaip svarbiausius asmeninius iššūkius, su kuriais respondentams teko susidurti per pastaruosius 12 mėn., jie įvardina infliaciją ir kainų augimą (58 proc.), asmenines ar artimųjų sveikatos problemas (34 proc.) bei psichologinius sunkumus (25 proc.).
Vertindami situaciją, kur pirmiausia kreiptųsi pagalbos susidūrę su rimtais finansiniais ar socialiniais sunkumais, pavyzdžiui, jei netektų darbo, pajamų ar negalėtų apmokėti būtinųjų išlaidų, didžioji dalis (58 proc.) apklaustųjų įvardino, jog kreiptųsi į šeimos narius ir artimiausius giminaičius. 12 proc. kreiptųsi į socialinių paslaugų įstaigas, 9 proc. – į seniūniją, savivaldybę.
41 proc. gyventojų mano, kad jų gyvenamosios vietos regioną labiausiai padėtų stiprinti geresnė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, 37 proc. - didesnis institucijų skaidrumas, 36 proc. – nedarbo mažinimas. Kitos dažniau paminėtos priemonės yra bendruomenių stiprinimas (28 proc.), geresnė viešųjų paslaugų prieiga, pavyzdžiui, mokyklų, darželių, parduotuvių, bankų (24 proc.) ir lengvesnės sąlygos gauti socialines išmokas (21 proc.).
Profesorė iš Japonijos Aya Abe pristatė šeimos politikos ir švietimo situacijose dviejose Japonijos salose. Šiame tyrime analizuojamos šeimos paslaugų ir švietimo sistemos dviejose atokiose Japonijos salose – Izu Ošimoje ir Čičidžimoje, priklausančiose Ogasavarų salynui. Ošima yra maždaug šešių valandų kelio keltu nuo Japonijos žemyninės dalies, o Čičidžima – net 24 valandų kelio. Šios salos turi kontrastingas istorijas: Ošima yra priešistorinė japoniška salų bendruomenė, tuo tarpu Čičidžima po Antrojo pasaulinio karo buvo okupuota JAV, o visi japonų gyventojai buvo iškeldinti.
Kolegos iš Portugalijos pristatė socialinės paramos decentralizavimo reformos analizės rezultatus. Tyrimo rezultatai rodo, kad decentralizacija reikšmingai pagerino savivaldybių teikiamas socialines paslaugas, sudarydama sąlygas veikti lanksčiau, arčiau gyventojų ir geriau koordinuotai.
Šiandien ir rytoj dar laukia daug įdomių pristatymų ir diskusijų.
