VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos studijos

Ką veikia mūsų alumnai? Socialinės politikos magistro alumnė Justė Luščinskytė dirba LRT radijo žurnaliste!

Birželio 12 d. 13.35 val. Justė Luščinskytė kartu su istorikėmis ir tyrėjomis Egle Kačkute, Virginija Jurėniene bei Alge Andriulyte diskutuos, kurioms tarpukario Lietuvos moterims šiandien statytume paminklus ir kodėl jų darbai bei indėlis į valstybės kūrimą vis dar per retai matomi Lietuvos istorinėje atmintyje.

Birželio 12-ąją, minėdama Lietuvos radijo šimtmetį, LRT KLASIKA kviečia į ypatingą kelionę laiku – specialią programą „Laiko mašina: 1926“. Daugiau informacijos apie programą rasite nuorodoje komentaruose.

E. Blažio / LRT nuotr.

Birželio 1–2 d. Lisabonoje vyko tarptautinė konferencija „Reframing Climate Resilience: The Transformative Role of Social Sciences, Humanities and the Arts“, subūrusi tyrėjus ir praktikus iš įvairių sričių – nuo gamtos ir socialinių mokslų bei inžinerijos iki humanitarinių mokslų ir menų. Konferencijoje nagrinėta, kaip skirtingų disciplinų žinios gali prisidėti prie klimato atsparumo, teisingos žaliosios transformacijos ir tvaresnių visuomenių kūrimo.

Konferencijoje dalyvavo ir VU Socialinės politikos alumnė Greta Kraujalytė, pristačiusi dalį savo magistrinio tyrimo „Lyčiai (ne)jautrios eko-socialinės politikos analizė Europos Sąjungoje ir Lietuvoje“.

Pranešime „Mapping Gender (In)Justice in the European Green Transition: A Comparative Analysis of Eco-Social Indicators“ buvo pristatyta Europos Sąjungos kiekybinė tyrimo dalis, analizuojanti, kaip ES eko-socialinė politika atrodo iš lyčiai jautrios perspektyvos. Tyrime nagrinėjami eko-socialiniai rodikliai, leidžiantys vertinti žaliosios transformacijos socialinius ir lyčių aspektus Europos Sąjungos kontekste.

Konferencija tapo erdve tarpdisciplininiam dialogui, primenančiam, kad klimato krizės ir socialinio teisingumo klausimai reikalauja įvairių sričių žinių, bendradarbiavimo ir naujų perspektyvų.

Šiandien socialinės politikos bendruomenę papildė 15 Socialinės politikos bakalauro programos absolventų! Sveikiname ir didžiuojamės!

Socialinės politikos magistrantūros studijų alumnė Agata Subotovič komentuoja

Socialinės politikos katedros mokslininkės doc. dr. Rūta Brazienė ir prof. dr. Daiva Skučienė 2026 m. gegužės 26-27 d. dalyvavo baigiamojoje COST veiklos (CA21150) Sustainability@Leave konferencijoje Karolio universitete, Prahoje, Čekijoje. Renginys buvo skirtas aptarti ketverių metų bendradarbiavimo rezultatams, skirtiems motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų politikos dinamikai įvairiose šalyse, mažėjančio gimstamumo iššūkiams, lyčių lygybei bei mokslinių tyrimų ateities perspektyvoms.

Štai ir puikios naujienos! Sveikiname dr. Ulijoną Kaklauskaitę!

Vasara prasidėjo, tačiau akademinis sezonas vis dar intensyvus!

Birželio 1-3 d. Švedijoje, Sigtunos mieste, vyksta 32 tarptautinis tyrėjų seminaras, skirtas aktualiems socialinės apsaugos iššūkiams analizuoti (organizuojamas Foundation for International Studies on Social Security FISS tinklo).
Jame dalyvauja ir Socialinės politikos katedros mokslininkai prof. dr. Daiva Skučienė ir asist. dr. Tautvydas Vencius.

Tautvydas Vencius šiandien pristatė pirminius podoktorantūros stažuotės projekto ,,Socialinio atsparumo pažeidžiamose visuomenės grupėse veiksniai: stiprinimo galimybės regioniniu požiūriu‘‘ kiekybinio tyrimo rezultatus. Aptarta galima socialinio atsparumo matavimo metodologija bei jo matavimui reikalingi kintamieji. Socialinis atsparumas apima socialinius, ekonominius, pasitikėjimo institucijomis ir kitus aspektus, ypač akcentuojama regioninių skirtumų įtaka.
Apklausos rezultatai rodo, kad kaip svarbiausius asmeninius iššūkius, su kuriais respondentams teko susidurti per pastaruosius 12 mėn., jie įvardina infliaciją ir kainų augimą (58 proc.), asmenines ar artimųjų sveikatos problemas (34 proc.) bei psichologinius sunkumus (25 proc.).
Vertindami situaciją, kur pirmiausia kreiptųsi pagalbos susidūrę su rimtais finansiniais ar socialiniais sunkumais, pavyzdžiui, jei netektų darbo, pajamų ar negalėtų apmokėti būtinųjų išlaidų, didžioji dalis (58 proc.) apklaustųjų įvardino, jog kreiptųsi į šeimos narius ir artimiausius giminaičius. 12 proc. kreiptųsi į socialinių paslaugų įstaigas, 9 proc. – į seniūniją, savivaldybę.
41 proc. gyventojų mano, kad jų gyvenamosios vietos regioną labiausiai padėtų stiprinti geresnė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, 37 proc. - didesnis institucijų skaidrumas, 36 proc. – nedarbo mažinimas. Kitos dažniau paminėtos priemonės yra bendruomenių stiprinimas (28 proc.), geresnė viešųjų paslaugų prieiga, pavyzdžiui, mokyklų, darželių, parduotuvių, bankų (24 proc.) ir lengvesnės sąlygos gauti socialines išmokas (21 proc.).

Profesorė iš Japonijos Aya Abe pristatė šeimos politikos ir švietimo situacijose dviejose Japonijos salose. Šiame tyrime analizuojamos šeimos paslaugų ir švietimo sistemos dviejose atokiose Japonijos salose – Izu Ošimoje ir Čičidžimoje, priklausančiose Ogasavarų salynui. Ošima yra maždaug šešių valandų kelio keltu nuo Japonijos žemyninės dalies, o Čičidžima – net 24 valandų kelio. Šios salos turi kontrastingas istorijas: Ošima yra priešistorinė japoniška salų bendruomenė, tuo tarpu Čičidžima po Antrojo pasaulinio karo buvo okupuota JAV, o visi japonų gyventojai buvo iškeldinti.

Kolegos iš Portugalijos pristatė socialinės paramos decentralizavimo reformos analizės rezultatus. Tyrimo rezultatai rodo, kad decentralizacija reikšmingai pagerino savivaldybių teikiamas socialines paslaugas, sudarydama sąlygas veikti lanksčiau, arčiau gyventojų ir geriau koordinuotai.

Šiandien ir rytoj dar laukia daug įdomių pristatymų ir diskusijų.