GILU media

🔸𝐒𝐞𝐧𝐨𝐣𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐚 𝐈𝐈: #𝟕

Kaip lietuvių kalba formuoja mūsų santykį su pasauliu ir kodėl poetinis kalbos matmuo yra neatsiejamas nuo žmogaus patirties? Apie tai kalba filosofas fenomenologas, Ohajo universiteto profesorius dr. 𝐀𝐥𝐠𝐢𝐬 𝐌𝐢𝐜𝐤ū𝐧𝐚𝐬.

Keletas filosofo išsakytų minčių:

✏️Gimbutienė daug kartų kalbėjo apie tai, kaip ji suvokė lietuviškumą, jo moterišką esmę. Keliaudama per Lietuvą, ji stebėjo rugiapjūtę: kaip moterys vis suima, vis suima javus į pėdus ir niūniuoja – toks šokis ritmiškas ir niūniavimas ritmiškas. Senovės lietuvių, kaip ir Senosios Europos gyventojų, pasaulio suvokimas buvo ritminis.

✏️Lietuvis žmogus yra toks išminčius: jis žino ir apie gyvūnus, ir apie žemę, ir apie medžius, ir apie žolynus, ir apie javus. Tas žinias jis suvokia per jusles. Mano seneliai tą žinojo. Pavasarį, būdavo, nueina į laukus, paragauja žemės iš skirtingų dirvonų ir sako: „Šitą vietą mylės linai“. Mes pasaulį žinome ne kaip priešpriešą, mes jį žinome taip, kaip pasaulis žino save.

✏️Mūsų kalboje yra tas moteriškas klodas - mes turime mažybinius žodžius: mamytė, mamulytė... Kitose kalbose – gal tik keliais būdais, pavyzdžiui, vokiškai: Mütterlein, Mütterchen, o mes turim 60 variantų. Tai iš kur tas jausmingumas? Mes esame palikuonys to moteriško klodo, kuris leidžia taip jautriai suprasti pasaulį ir kiekvieną dalykėlį jautriai pastebėti. Gimbutienė sakė, kad tokią akį ir klausą gal tik Mocartas galėjo turėti.

Tinklalaidę rasite:
Portale LRT.lt: https://shorturl.at/uBUli
YouTube kanale „Marija Gimbutienė: Ateities pajauta“
https://youtu.be/3TACBrywgcc

🔸𝐒𝐞𝐧𝐨𝐣𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐚 𝐈𝐈: #𝟔

Ar įmanoma rekonstruoti priešistorinio žmogaus mąstymą ir ką simboliai pasako apie mūsų civilizacijos ištakas? Apie tai kalba kultūros antropologas, žurnalistas 𝐕𝐢𝐫𝐠𝐢𝐧𝐢𝐣𝐮𝐬 𝐒𝐚𝐯𝐮𝐤𝐲𝐧𝐚𝐬.

Keletas tinklalaidėje išsakytų minčių:

✏️Šiandien į archeologiją ateina naujų metodų iš gamtos mokslų. Yra daug naujos medžiagos, daug naujų faktų. Bet štai – reikia žmogaus, kuris galėtų tą medžiagą „suvirškinti“ ir apibendrintą vaizdą pateikti. Marija Gimbutienė tai darė – ji pateikė senosios istorijos vaizdą. O juk tada nebuvo interneto, jokių duomenų bazių. Šiuo požiūriu Gimbutienė galėtų būti labai geras pavyzdys šiandienos archeologams.

✏️Gimbutienė sakė, kad archeologija - ne vien tik daiktai. Svarbu suprasti simbolius - suprasti idėjas. Čia buvo posūkis archeologijoje, kuriam reikėjo ne tik plataus išsilavinimo, bet ir akademinės drąsos. Apie simboliką archeologai nelabai mėgsta kalbėti, vadindami tai interpretacija, bet šitas kelias, manyčiau, yra neišvengiamas, jei norime suprasti praeitį: ne vien tik tai, ką žmonės valgė ar kokius įrankius gamino, bet ir tai, ką jie galvojo. Ir čia be simbolių tikrai neapsieisime.

✏️Prancūzų archeologas Jacques Cauvin savo knygoje rašė, kad žemdirbystės atsiradimas nėra pirminis. Pirmiausia, esą, turėjo pasikeisti mąstysena - kaip tuo metu žmonės matė pasaulį. Ir tas pasikeitimas įgalino visą neolito revoliuciją. Taigi, pirma buvo mintis, simboliai, o jau po to - daiktai, įrankiai, žemdirbystė... Gimbutienei simboliai buvo labai svarbu. Galbūt, po 10 metų, bus jau kita jų interpretacija, bet tai yra bandymas užmegzti dialogą su praeities žmogumi.

Tinklalaidę rasite:
Portale LRT.lt: https://shorturl.at/MgdmW
YouTube kanale „Marija Gimbutienė: Ateities pajauta“
https://youtu.be/aaAtiY4enFA
Tinklalaidės epizodai pasirodo kas antrą savaitę.

🔸𝐒𝐞𝐧𝐨𝐣𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐚 𝐈𝐈: #𝟓

Kuo susišaukia Vydūno ir Gimbutienės mąstymas ir kodėl jų idėjos šiandien skamba itin aktualiai? Apie tai kalba literatūrologė, dr. 𝐀𝐮š𝐫𝐚 𝐌𝐚𝐫𝐭𝐢š𝐢ū𝐭ė-𝐋𝐢𝐧𝐚𝐫𝐭𝐢𝐞𝐧ė.

Keletas tinklalaidėje išsakytų minčių:

✏️Tiek Marijai Gimbutienei Senosios Europos civilizacijoje, tiek Vydūnui Lietuvos archajiškoje kultūroje (ir ateities kultūroje taip pat) pagrindinė vertybė yra žmoniškumas. Jis apima žmogaus, gamtos ir, apskritai, gyvybės saugojimą, vertę. Žmoniškumas, kaip kūrybos galia, priešinama griaunamajai galiai. Žmoniškumas kaip lygiaverčių asmenų - vyro ir moters - bendras darbas.

✏️Vydūnas mums siūlo tam tikrą gyvenimo filosofiją, gyvenimo būdą - asketišką, kietą. Jis atveria vaizduotę, leidžia naujas erdves atrasti, bet tai nėra komforto zona. Gimbutienės mokslas taip pat yra susijęs su gyvenimo filosofija ir stipria vertybine sistema, kuriai daugelis gali tiesiog nepritarti. Sakyčiau, kad Vydūnas ir Gimbutienė mūsų mąstymą provokuoja: kiek esame atviri priimti tai, kas mūsų išankstinėms nuostatoms nėra priimtina. Esame išaugę indoeuropietiškų patriarchalinų vertybių visuomenėje, o Vydūnas ir Gimbutienė sako, kad tauta atsigauna tik iš moters.

✏️Gimbutienė sakė, kad laisvas žmogus niekada nebus toks kaip kiti, nebus pilka avelė tarp pilkų avių bandos. Laisvas žmogus turi turėti dvasinės stiprybės būti kitokiu nei kiti, nes tik tada pasieks tai, kas jam esmiškai yra svarbu. Tai Vydūno palikta formulė. (...) Tai paprastas, bet kartu ir sudėtingas kelias. Marija Gimbutienė savo esmės išsipildymą pasiekė. Jos žodžiai mus skatina eiti savo keliu.

Tinklalaidę rasite:
Portale LRT.lt: https://shorturl.at/DQVkX
YouTube kanale „Marija Gimbutienė: Ateities pajauta“
https://youtu.be/xvikXpKlXSg

Tinklalaidės epizodai pasirodo kas antrą savaitę.

🔸𝐒𝐞𝐧𝐨𝐣𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐚 𝐈𝐈 #𝟒

Kaip mitai veikia šiuolaikinę visuomenę, jos pasirinkimus ir kolektyvinę vaizduotę? Apie tai kalba istorikas, archeologas, paveldo komunikacijos tyrinėtojas dr. 𝐑𝐢𝐦𝐯𝐲𝐝𝐚𝐬 𝐋𝐚𝐮ž𝐢𝐤𝐚𝐬.

Keletas tinklalaidėje išsakytų minčių:

✏️Praeitis veikia šių dienų pasaulyje per naratyvus - tokias savotiškai įrėminančias struktūras, kurių net galime nejausti, bet nesąmoningai naudojame kalbėdami apie dabartį ir praeitį. Tai yra vienokia ar kitokia ideologinė arba idėjinė struktūra. Vyksta savotiška naratyvų kova. Todėl, jeigu jau ieškome to tautinio mito, tai, greičiausiai, reikėtų kalbėti apie tautinius mitus - tuos, kurie būdingi dabartinei Lietuvos visuomenei. Jie būtų pakankamai įvairūs ir, ko gero, kiekvienas iš jų „aukso amžiaus“ amžiaus ieškotų skirtingose epochose.

✏️Demokratinėje visuomenėje nebūna vienos dominuojančios idėjos. Tai yra totalitarizmo bruožas. Daug idėjų yra gerai. Blogai yra tada, kai jos radikalizuojasi ir tampa agresyvios kitų idėjų arba kitų žmonių atžvilgiu. Kai tampa nebeįmanomas dialogas tarp dviejų skirtingų idėjų šalininkų. Bet tai, kad vienu metu turime daug idėjų, kad jos diskutuoja tarpusavyje, kad, kažkuriuo metu, iškyla vienos, paskui kitos – tai yra visiškai gerai, ir Senoji Europa - viena iš jų.

✏️Kalbant apie Senosios Europos idėją - apie tai, kad toje visuomenėje nebuvo hierarchinių struktūrų, nebuvo (arba buvo gerokai mažiau) konfliktų, - tai labai lengva tam laikotarpiui uždėti „aukso amžiaus“ etiketę. Nes įsivaizduokime šių dienų pasaulį ir visuomenę, kurioje nėra karo. Tiesiog, kaip reiškinio, nėra karo. (...) Aš, ko gero, būčiau vienas iš tų žmonių, kuris sakyčiau, kad, jeigu ieškome Lietuvos istorijoje aukso amžiaus, tai jis yra dabar.

0:00:00 – Pradžia
0:00:20 – Įžanga
0:01:34 – Apie istorijos mokymą Lietuvoje: „Mokyklinė istorija yra perkrauta faktais, vardais ir sąvokomis - mes skęstame informaciniame triukšme“.
0:02:59 – Apie Gimbutienės mokslinį svorį: „Svečioje šalyje aptikus archeologijos knygų lentynėję, joje rasime ir Gimbutienę“.
0:04:00 – Apie tautos mitą: „Nesu šalininkas tų, kurie teigia, kad tauta turi vieną mitą“.
0:04:45 – Apie santykį su praeitimi ir naratyvų kovą: „Praeitis visuomenėje egzistuoja mito forma“.
0:08:24 – Apie asmeninį santykį su Gimbutienės tyrimais: „Gimbutienė į tikrovę žiūrėjo iš paukščio skrydžio“.
0:11:00 – Apie tai, kaip praeitis veikia mūsų gyvenimus: „Prisiliesti prie praeities šiandienos visuomenėje galime per paveldo objektus ir žinias, kurias sukūrė mokslininkai“.
0:13:03 – Apie Gimbutienės tyrimus: „Stipriausia yra jos Kurganų teorija“.
0:14:01 – Apie komunikacinius efektus ir mokslinių idėjų paplitimo kontekstus: „Senosios Europos idėjos visuomenėje yra žinomos labiau nei Kurganų teorija“.
0:16:43 – Apie mokslinių idėjų gyvavimą visuomenėje: „Demokratinėje visuomenėje vienos idėjos nebūna. Senosios Europos idėja – viena iš jų“.
0:18:39 – Apie „aukso amžiaus“ sąvoką: „Tai metafora. Man aukso amžius Lietuvoje yra dabar“.

Tinklalaidę rasite:
Portale LRT.lt: https://shorturl.at/ubsUu
YouTube kanale „Marija Gimbutienė: Ateities pajauta“: https://youtu.be/APktX3ni9h8

Tinklalaidės epizodai pasirodo kas antrą savaitę.

🔸𝐒𝐞𝐧𝐨𝐣𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐚 𝐈𝐈 #𝟑

Kodėl Gimbutienė buvo mokslo stereotipus laužanti vizionierė ir ką šiandien reiškia jos drąsa mąstyti plačiai? Apie tai kalba archeologė dr. 𝐀𝐠𝐧ė Č𝐢𝐯𝐢𝐥𝐲𝐭ė.

Keletas pašnekovės išsakytų minčių:

✏️Geneologiniai tyrimai, stroncio izotopas ir kiti šiuolaikiniai metodai patvirtina Marijos Gimbutienės kurganų teoriją, t. y. indoeuropiečių migraciją iš stepių regiono link Vidurio ir Šiaurės Europos. Čia Gimbutienė buvo tikra vizionierė archeologijos moksle.

✏️Gimbutienė išdrįso sukurti atskirą Senosios Europos civilizaciją. Tas istorijos modeliavimas buvo labai drąsus, todėl ji ne tik kaip archeologė, archeomitologė turėtų būti žinoma, bet ir kaip savotiška revoliucionierė istorikė, stereotipų laužytoja.

✏️Tai, kad Senoji Europa buvo taiki, kategoriškai teigti negalime. Tame senosios civilizacijos laikotarpyje randami akmeniniai, titnaginiai kirviai, buožės, kuriais buvo galima praskelti galvą arba nužudyti. Tai buvo patys tikriausi ginklai. Žmogus nuo pat savo egzistencijos pradžios buvo konkurencingas ir karingas – nieko čia nepakeisi.

✏️Gimbutienė sugebėjo meistriškai įpinti į savo Senosios Europos civilizacijos modelio viziją dalykus, kurie tais laikais archeologijoje nebuvo visiškai priimtini. Tai – mitologija, kurią ji puikiai išmanė. Gimbutienė cituoja ne tik baltų regiono palikimą, ji cituoja ir graikų mitologiją. Ir labai tiksliai įtaiko citatas į tas vietas, kur jai reikia įrodyti. Šis palikimas papildo archeologinius duomenis visapusiškai.

Tinklalaidę rasite:
Portale LRT.lt: https://shorturl.at/8NivJ
YouTube kanale „Marija Gimbutienė: Ateities pajauta“: https://youtu.be/QtChaXKMsrM

Tinklalaidės epizodai pasirodo kas antrą savaitę.

🔸𝐒𝐞𝐧𝐨𝐣𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐚 𝐈𝐈 #𝟐

Ar Senosios Europos idėjos gali tapti atspirties tašku kuriant ateities kultūrą ir vertybių sistemą? Apie tai kalba filosofas dr. 𝐍𝐚𝐠𝐥𝐢𝐬 𝐊𝐚𝐫𝐝𝐞𝐥𝐢𝐬.

Kelios mintys iš šio epizodo:

✏️Marija Gimbutienė prisideda prie mūsų pastangų mąstyti apie žmonijos ateitį. Žmonija dabar yra kryžkelėje: patiria vertybinę krizę, dvasinį pasimetimą, ekologinę krizę – visų šitų dalykų, kurie, kaip tik, Gimbutienės atrastoje Senosios Europos kultūroje susisieja ir gali tapti atspirties tašku mums patiems mąstant apie savo likimą.

✏️Tyrinėdami ir interpretuodami simboliką, paliktą artefaktuose, galime suvokti, kad Senosios Europos gyventojai plėtojo labai aukštos kultūros dvasinę tradiciją. (…) Jie gyveno taikoje su savimi, su gamta, su aplinka. Nebuvo jokių dominavimo ekscesų, kaip dabar, patriarchalinėje kultūroje, kuri jau yra patyrusi visišką fiasko.

✏️Mes turime mobilizuoti savo dvasinį, vertybinį potencialą. Mes galime kurti ateities Europą ant Senosios Europos pagrindų: nekopijuoti akmens amžiaus praktikos tiesiogiai, bet pasiimti tai, kas mums atrodo labai prasminga, labai vertinga. Ir nepriešpriešinti Senosios Europos civilizacijos kitoms kultūroms – graikų-romėnų antikai arba krikščionybei. Tiesiog iš visų jų bandyti paimti tai, kas geriausia, ir perinterpretuoti jau šiuolaikinio žmogaus sąlygomis.

Tinklalaidę rasite:
Portale LRT.lt: https://shorturl.at/szX2t
YouTube kanale „Marija Gimbutienė: Ateities pajauta“: https://youtu.be/eRNvInDypKs
Tinklalaidės epizodai pasirodys kas antrą savaitę.

„𝐌𝐚𝐫𝐢𝐣𝐚 𝐆𝐢𝐦𝐛𝐮𝐭𝐢𝐞𝐧ė: 𝐚𝐭𝐞𝐢𝐭𝐢𝐞𝐬 𝐩𝐚𝐣𝐚𝐮𝐭𝐚“ – dokumentinis filmas, kviečiantis į gilią ir prasmingą kelionę per vienos iškiliausių pasaulio mokslo asmenybių – archeomitologės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės – gyvenimą bei darbus, tęsia savo tarptautinę kelionę.

Filmas oficialiai įtrauktas į 2026 metų „𝐁𝐨𝐬𝐭𝐨𝐧 𝐁𝐚𝐥𝐭𝐢𝐜 𝐅𝐢𝐥𝐦 𝐅𝐞𝐬𝐭𝐢𝐯𝐚𝐥“ virtualią programą ir nuo kovo 2 d. pasiekia žiūrovus visame pasaulyje.

Tai dokumentika, prisodrinta intelektualios refleksijos ir kultūrinės gelmės – kelionė į praeitį, kuri įkvepia permąstyti mūsų tapatybę, šaknis ir ateities viziją.

🔔Nepraleiskite progos pamatyti ir pasidalinkite su užsienio bičiuliais, besidominčiais archeologija, kultūrine tapatybe bei Senosios Europos paveldu.
https://www.bostonbalticfilm.org/films2026/marijagimbutiene

📢 Dalijamės naujiena! Jau galite išvysti jūsų pamėgtos dokumentinės tinklalaidės tęsinį - „𝐒𝐞𝐧𝐨𝐣𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐚“ 𝐈𝐈 𝐝𝐚𝐥𝐢𝐬. Tinklalaidės idėjos autorė, prodiuserė Rasa Baltė Balčiūnienė ir režisierius Gintaras Šeputis pristato 6 naujus epizodus, kuriuose žinomi Lietuvos mokslininkai kalba apie archeomitologės Marijos Gimbutienės atradimų ir idėjų reikšmę šiandien, apie mūsų kultūrinę tapatybę ir vertybinio, dvasinio tautos bei žmonijos atsinaujinimo būtinybę.

#1 epizode „Tapatybės ir savasties archeologija“ literatūrologė dr. 𝐕𝐢𝐤𝐭𝐨𝐫𝐢𝐣𝐚 𝐃𝐚𝐮𝐣𝐨𝐭𝐲𝐭ė kalba apie tai, kaip asmeninė ir kultūrinė atmintis formuoja mūsų tapatybę ir kodėl Senosios Europos klausimas tebėra gyvas šiandien?

Kelios ištraukos iš pirmojo tinklalaidės epizodo:

✏️Identiteto, savivokos, savasties klausimas žmogui turėtų iškilti savaime, kadangi tai priklauso prie kiekvieno asmens turinio. O tas klausimas yra toks: „Kas aš esu?“. Randame šiuos klausimus antikos tekstuose, randame krikščionybės tekstuose, randame net menininkų drobėse išrašytus...

✏️Gili patirtis Marijai Gimbutienei, dar visai jaunai, atsivėrusi Dzūkijoje, kur rinko tautosaką: ji matė seną moterį, pjaunančią kalnelyje avižas ir dainuojančią. (...) Ką ji matė? Lietuviškąjį kultūrinės tapatybės pavidalą.

✏️Visa Deivės civilizacija yra persmelkta šventumo, sakralumo jausmo. Visas pirminis simbolių raštas, su kuriuo mes susitinkame savo senose lovatėse, audiniuose, drožiniuose, kryžių raštuose, yra tas pats, kuris kalba apie gyvybę, gyvenimą, žemę, saulę - visko buvimą, pratęsimą, pakartojimą.

Tinklalaidę rasite:
Portale LRT.lt: https://shorturl.at/lcHqN
YouTube kanale „Marija Gimbutienė: Ateities pajauta“ https://youtu.be/Goq1PaOe7jE
Tinklalaidės epizodai pasirodys kas antrą savaitę.

„Esame truputėlį pažeistos tapatybės visuomenė. Mumyse per kelis šimtmečius yra suformuotas tarsi kaimo tapatybės pagrindas. Buvome skatinami kitų ištrinti iš savęs miesto kultūrą, esame beveik ją ištrynę. O juk Lietuvoje gyvenančio žmogaus tapatybė - ir viena, ir kita - yra vienodai vertinga. Ta vertė susikuria per jas abi - ne tik per etnografiją, kaimo kultūrą, tarsi nepriimant, susvetimėjant su miesto kultūra ir istorija.

Mano idėja – per šiuolaikiškai perpasakojamas istorijas sulipdyti mūsų tapatybę atgal, patraukti dėmesį į tą laiką, kai miesto kultūra, neskaitant šio laikotarpio, buvo išgyvenusi savo aukso amžių ir sukūrė labai daug palikimo. Mieste kiekviena palangė, kiekviena rankena, kiekvienas laiptas kažką pasakoja...

Galima pasakoti be galo daug ir skirtingai, bet man norėjosi pasirinkti istoriją, kuri yra mums visiems labiausiai žinoma, ir pradėti nuo jos: nuo XVI amžiaus, nuo Barboros ir Augusto legendos, ir paskui, per visą giminę, per įdomiausias jų istorijas, papasakoti ir miesto istoriją, šalies istoriją.“

(Julija Janus, dizainerė, vietokūros specialistė, parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ kuratorė).

Ištrauka iš tinklalaidės „Estetikos stalas“. Visas pokalbis: https://www.gilu.media/tinklalaides/

📸 Kristinos Petrikonytės

Mieli kauniečiai,

Kviečiame į dokumentinio filmo „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ peržiūrą sausio 27 d. 15 val., kurią organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Renginyje dalyvaus filmo režisieriai Gintaras Šeputis ir Rasa Baltė-Balčiūnienė.

Filme pristatoma M. Gimbutienės kelionė nuo asmenybės formavimosi metų Lietuvoje iki aktyvios akademinės veiklos pabrėžiant jos gilų ryšį su folkloru ir novatoriškus Senosios Europos kultūrų, deivių ir mitų tyrimus. Filme gausu pačios M. Gimbutienės išsakytų minčių ir įvairių sričių mokslininkų, rašytojų, intelektualų apmąstymų, kuriuose asmeniniai atradimai susipina su mokslinėmis įžvalgomis atskleisdami jos ilgalaikę įtaką senųjų civilizacijų tyrimams ir jos unikalų požiūrį į gyvenimo, gamtos ir dvasingumo sąsajas.

Renginio informacija:

Data: Sausio 27 d., 15 val.

Vieta: Vytauto Didžiojo universitetas, senato salė, S. Daukanto g. 28, Kaunas

Būtina registracija: https://tinyurl.com/4m6yxd5m

Daugiau informacijos: https://www.gilu.media/produktas/senoji-europa/dokumentiniai-filmai/Marija-Gimbutiene-ateities-pajauta-2023/