Vilniaus universitetas / Vilnius University

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Goethe's instituto Vilniuje direktorė Anna Maria Strauss pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Ja siekiama stiprinti vokiečių kalbos mokytojų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą ir vokiečių kalbos mokymo plėtrą Lietuvoje.

„Vokietija ir istoriškai, ir dabar vaidina labai svarbų vaidmenį Lietuvoje. Todėl natūralu skatinti geresnį vokiečių kultūros ir kalbos pažinimą. Sutartis su Goethe institutu atveria VU studentams – būsimiems vokiečių kalbos mokytojams – naujas galimybes stiprinti savo profesines ir kalbines kompetencijas“, – sako VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Trumpas, bet intensyvus jausmas, kad dabartinė situacija jau kažkada buvo išgyventa, pažįstamas daugeliui žmonių. Déjà vu dažniausiai trunka vos kelias sekundes, tačiau per tą laiką spėja sutrikdyti įprastą laiko, atminties ir realybės pojūtį.

Nors populiariojoje kultūroje déjà vu neretai pristatomas kaip paslaptingas fenomenas, kognityviniai tyrimai leidžia jį demistifikuoti, pateikdami empiriškai pagrįstą, bet ne mažiau įdomų paaiškinimą. Kviečiame skaityti – nuorodą į straipsnį rasite komentaruose.

Antroji pensijų kaupimo pakopa jau ne vienerius metus išlieka diskusijas keliančia tema visuomenėje. Vieni ją vertina kaip svarbų instrumentą finansiniam saugumui ateityje užtikrinti, kiti kelia klausimus dėl pasirinkimo laisvės, sistemos veikimo principų ir gyventojų teisės disponuoti sukauptomis lėšomis.

Siekdami apžvelgti šią temą iš įvairių perspektyvų, kviečiame į Vilniaus universiteto Inovacijų klubo diskusiją „Mokslo sprendimai 360°. II pakopos dilema: kaupti ar atsiimti?“. Ši nuotolinė diskusija vyks birželio 10 d. 10.00 val. „Microsoft Teams“ aplinkoje. Daugiau informacijos ir registracija – nuorodoje komentaruose.

Artėjant mokslo metų pabaigai ir studentams ruošiantis diplomų teikimo ceremonijoms, kviečiame jų metu puoštis Vilniaus universiteto kepurėle.

VU kepurėlė yra simbolis, kuris atspindi VU akademinę dvasią, pagarbą žinioms ir bendruomeniškumą. XVI a. jėzuitų įkurtame universitete kepurėlė buvo vienas iš svarbiausių priklausymo akademinei bendruomenei ženklų – ji reiškė studento atsidavimą mokslui, žinių siekimą ir pagarbą universitetui. Būtent tai paskatino atgaivinti studentiškų kepurėlių tradiciją ir šiandien.

Mokslininkai ir verslininkai broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai skyrė 0,5 mln. eurų paramą Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondui.

Filantropinis įnašas papildys neapribotos paskirties kapitalą, kurio investicijų grąža skiriama talentingiems VU ankstyvosios karjeros mokslininkams finansuoti. Iš neapribotos kapitalo dalies investicijų grąžos nuo 2020 m. kasmet finansuojami pripažintos tarptautinės patirties turintys ankstyvosios karjeros mokslininkai.

–

Scientists and entrepreneurs, brothers Augustinas, Kristijonas, and Dominykas Vizbaras, have donated €0.5 million to the Vilnius University Endowment Fund.

This philanthropic contribution will increase the VU Foundation‘s unrestricted capital, whose investment returns are used to fund talented early-career researchers at VU. Since 2020, the VU Foundation has already funded 17 talented researchers from Lithuania and abroad in fields such as economics, politics, physics, philosophy, philology, and life sciences.

Vilniaus universiteto profesorė Ieva Plikusienė pelnė André Mischke Mokslo ir politikos premiją – ir tapo pirmąja lietuve, sulaukusia tokio tarptautinio pripažinimo.

Tai prestižinis apdovanojimas, kurį skiria Europos jaunoji akademija – nepriklausoma organizacija, vienijanti geriausius Europos tyrėjus ir siekianti stiprinti jaunųjų mokslininkų balsą formuojant mokslo politiką.

Kasmet ši premija skiriama tik vienam Europos mokslininkui už išskirtinius pasiekimus, indėlį į mokslą ir aktyvų dalyvavimą mokslo politikos procesuose. Kviečiame skaityti daugiau – nuorodą rasite komentaruose.

–

Vilnius University Professor Ieva Plikusienė has been awarded the André Mischke Prize for Science and Policy – becoming the first Lithuanian to receive this international recognition.

This prestigious award is presented by the Young Academy of Europe – an independent organisation bringing together leading European researchers and working to strengthen the voice of young scientists in shaping science policy.

Each year, the prize is awarded to just one European researcher for outstanding achievements, contribution to science, and active involvement in science policy processes. Read more via the link in the comments.

Šeštadienį Vilniaus universitete susirinko „VU Akademijos“ Vilniaus rajono moksleiviai – čia vyko jau ketvirtojo projekto semestro diplomų teikimo šventė. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vilniaus rajono savivaldybe.

Šį semestrą projekte dalyvavo moksleiviai iš Bezdonių Julijaus Slovackio, Egliškių šv. Jono Bosko, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos, Marijampolio Meilės Lukšienės, Mickūnų, Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko, Rudaminos „Ryto“ ir Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijų.

Projekto metu moksleiviai ieškojo inovatyvių sprendimų Vilniaus rajone kylantiems iššūkiams įveikti, taip pat susitiko su VU mokslininkais, dėstytojais ir alumnais, kurie pasidalino savo žiniomis ir patirtimi. Į veiklas įsitraukė VU Filosofijos fakultetas, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, VU Komunikacijos fakultetas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, VU Verslo mokykla ir STEAM Vilnius.

Karo mediko darbe svarbiausios yra pirmosios minutės po kario sužeidimo – akimirkos, kai aplink tvyro chaosas, panika ir pasimetimas. Todėl karo medikai nuolat mokosi veikti taip, kad net didžiausio streso sąlygomis sprendimus priimtų greitai, tiksliai ir užtikrintai.

Nors karo medicina dažnai siejama su frontu, pasirengimas vyksta nuolat. „Aiškios ribos tarp „taikos“ ir „karo“ medicinos beveik nėra. Kariuomenė visada ruošiasi karui, todėl karo medikai nuolat treniruojasi ir mokosi iš realių konfliktų patirties“, – sako karo medicinos gydytojas, VU Medicinos fakulteto dėstytojas Maksimas Dmitrijevas.

Kviečiame skaityti visą M. Dmitrijevo istoriją apie karo mediciną, pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir darbą, kuriame pirmosios minutės gali išgelbėti gyvybę – nuorodą rasite komentaruose.

–

In military medicine, the first few minutes after a soldier is injured are the most critical – moments when chaos, panic, and confusion often take hold. That is why military medics are continuously trained to ensure that, even under extreme stress, they can make decisions quickly, accurately, and confidently.

Although military medicine is often associated with the front line, preparing for war is a constant process. ‘There is very little distinction between ‘peacetime’ and ‘wartime’ medicine. The military is always preparing for war, which is why military medics are constantly training and learning from the experience of real conflicts,’ said Maksim Dmitrijev, military physician and lecturer at the Faculty of Medicine of VU.

We invite you to read Maksim Dmitrijev’s full story about military medicine, preparation for extreme situations and work in which the first minutes can save a life – you will find the link in the comments.

Žmogaus emocijos yra subjektyvios ir priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip šį sudėtingą reiškinį perteikti kompiuteriams. Vienas jų – VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas dr. Modestas Motiejauskas, sėkmingai apgynęs disertaciją ir sukūręs modelius, padedančius atpažinti vizualines emocijas.

Anot jo, tokie modeliai galėtų padėti geriau suprasti, kokias emocijas sukelia meno kūriniai, o rinkodaros specialistams – įvertinti prekės ženklo poveikį auditorijai.

Judėjimo negalia dr. M. Motiejauskui nesutrukdė baigti nei bakalauro, nei magistrantūros, nei doktorantūros studijų: „Mano studijos buvo visiškai įprastos, kaip ir visų kitų studentų. Paskaitos, pratybos, atsiskaitymai, egzaminai – visiems studentams žinomas kelias.“

Skaitykite daugiau – nuorodą rasite komentaruose.

Kaip energetikos iššūkius spręsti jungiant mokslą, ekonomiką ir technologijas?

Šiais metais startuos bandomasis tarpdisciplininis ir tarpinstitucinis modulių rinkinys „Rethinking Energy: Combining Research, Economics, and Technology“.

VU antro ir trečio kurso bakalauro studentai kviečiami prisijungti prie programos, kurioje kartu su šešių kitų Lietuvos universitetų studentais dirbs prie realių nacionalinio masto energetikos iššūkių, suformuluotų AB „Ignitis grupė“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Apie modulį daugiau sužinokite nuotoliniuose pristatymuose birželio 4 ir 11 d. Daugiau informacijos ir susitikimų nuorodos – komentaruose.