06/05/2026
LKTI DOKTORANTŲ SEMINARAI
Informuojame, kad gegužės 12 d. 17 val. vyks aštuonioliktasis LKTI ir VDU doktorantų seminaras.
Prelegentė: LKTI Šiuolaikinės filosofijos skyriaus doktorantė Justina Šumilova.
Pranešimą komentuos: prof. dr. Naglis Kardelis.
Pranešimo pavadinimas: „Maurice’o Blanchot romanas „Thomas l’Obscur“: kriptų psichoanalizės perspektyva“
Pranešimo santrauka: Maurice’as Blanchot yra XX a. prancūzų filosofas, literatūros kritikas ir rašytojas. Jo filosofija netelpa nei į struktūralizmo, nei į poststruktūralizmo rėmus. Vis dėlto, Maurice‘o Blanchot filosofijoje dažnai pasirodanti tema, subjekto nesatis, kuri yra dažna tema struktūralizmo ir poststruktūralizmo kontekste, verčia klausti, kaip Blanchot konceptualizavo subjekto problematiką. Blanchot darbuose, ypatingai filosofiniame romane Thomas l’Obscur, subjektas pasirodo kaip nepasiekiamas ir paslėptas. Tad kyla klausimas, kaip galima kalbėti apie subjekto nesatį?
Šis seminaras siekia aptarti subjekto nesaties klausimą Maurice’o Blanchot romane „Thomas l’Obscur“ remiantis N. Abrahamo ir M. Torok kriptų psichoanalizės teorija. Darbe nėra nagrinėjama N. Abrahamo ir M. Torok kartų traumos teorija. Pagrindinis tikslas – atlikti kriptoniminę analizę, kuria bus siekiama iššifruoti nesaties apraiškas pagrindinio veikėjo, Tomo, ego topografijoje. Taip pat bus remiamasi E. Levino filosofija kalbant apie beasmeniškumo siaubą Tomo topografijoje.
Abrahamas ir M. Torok sukūrė kriptų analizės teoriją, pagal kurią šerdis – neįsisavintas psichinis turinys, kuris pasireiškia kaip paslaptis arba trauma, o apvalkalas – apsauginė struktūra, kuri saugo šią šerdį. Apvalkalas veikia kaip gynybinis mechanizmas, kuris slepia šerdį, kad ji nebūtų įsisąmoninta. N. Abrahamas ir M. Torok taip pat išskyrė introjekcijos ir inkorporacijos sampratas, kurios žymi skirtingus procesus. Introjekcija – tai instinktų, jausmų ir troškimų įvaldymo procesas, kai susidorojama su objekto praradimu.
Tuo tarpu inkorporacija reiškia mirusio objekto ir kriptos įsitvirtinimą ego topografijoje – tada introjekcija užblokuojama ir neįvyksta. Negyvas objektas tampa kapu, kurio nėra įmanoma gedėti. Negyvų objektų gali būti daug, ir jie ardo ego vientisumą. Taip objektas tampa paslaptimi, arba kripta, o subjektas saugo paslaptį savyje. Inkorporacija veda į priklausomybę nuo mirusio objekto, nes objektas pradeda valdyti subjekto impulsus, ką N. Abrahamas ir M. Torok įvardija kaip endokriptinę identifikaciją, palaikančią ego topografijos status quo iliuziją.
Katė, kuri pradeda kalbėti žmonių kalba romane, gali būti interpretuojama kaip Tomo gyvūniškumo apraiška, kurio jis negali introjektuoti. Remiantis J. Derrida, žodis „gyvūnas“ turi paslaptingą savybę, kuri pasirodo esanti nesuskaičiuojamų gyvūnų, kaip gyvų būtybių laidojimo vieta ir paslaptis. Taip „gyvūnas“ tampa užšifruotas ir reprezentuojamas žmonijos istorijoje ir filosofinėje tradicijoje. Maža katė tampa paslėpta paslaptimi, simbolizuojanti Tomo gyvūniškos būsenos praradimą. Tomas, su savo nagais, kaip gyvūnas, kasa kapą, kai katė pradeda kalbėti, kas gali būti interpretuojama kaip mėginimas palaidoti save ir savo gyvūniškumą tam, kad jis galėtų pasijusti gyvas. Tačiau toks veiksmas lieka neįmanomas, nes Tomas, M. Blanchot žodžiais tariant, yra „neteisėtas mirusysis“.
Po Anos mirties, negalėdamas susidoroti su jos netektimi, Tomas patiria subjekto destabilizaciją ir fragmentaciją: atsiranda du Tomai. Jis yra suskaidytas į kalbantį Tomą ir „neišreiškiamą“ Tomą. Inkorporuoto objekto (Anos) egzistavimas Tomo viduje neleidžia subjektui tapti nepriklausomu nuo objekto. Tomas negali atrasti savo antrininko, kuris gali būti tik pajaučiamas, bet vis tiek išlieka nesantis. Tomui savižudybė nėra įmanoma, nes jis nėra nei gyvas, nei miręs.
Tomas yra il y a būsenoje, kur mirtis tampa neįmanoma ir atsiveria mirties dviprasmiškumas: Tomas svyruoja tarp mirties kaip galimybės ir tarp mirties kaip neįmanomybės. Tomas pasiekia Levino aprašytą il y a būseną, kuri sukelia siaubą, nes ji sunaikina bet kokią galimybę valdyti save. Beasmeniškumo siaubas rodo, kad nėra savęs, o tai, kas pasirodo, yra subjekto nesatis. Tomas nesugeba atgauti savo ego, integruoti savo susiskaldymo ir kriptų. Tomas patenka į trečiojo asmens plotmę, kuri yra žymima pasyvumo ir subjekto nesaties.
Seminaro vieta: Lietuvos kultūros tyrimų instituto 216 salėje (Saltoniškių g. 58).
Seminaro data ir laikas: 2026 m. gegužės 12 d. 17 val.
Nuotrauka asociatyvinė.
