Lietuvos kultūros tyrimų institutas

LKTI DOKTORANTŲ SEMINARAI

Informuojame, kad gegužės 12 d. 17 val. vyks aštuonioliktasis LKTI ir VDU doktorantų seminaras.

Prelegentė: LKTI Šiuolaikinės filosofijos skyriaus doktorantė Justina Šumilova.

Pranešimą komentuos: prof. dr. Naglis Kardelis.

Pranešimo pavadinimas: „Maurice’o Blanchot romanas „Thomas l’Obscur“: kriptų psichoanalizės perspektyva“

Pranešimo santrauka: Maurice’as Blanchot yra XX a. prancūzų filosofas, literatūros kritikas ir rašytojas. Jo filosofija netelpa nei į struktūralizmo, nei į poststruktūralizmo rėmus. Vis dėlto, Maurice‘o Blanchot filosofijoje dažnai pasirodanti tema, subjekto nesatis, kuri yra dažna tema struktūralizmo ir poststruktūralizmo kontekste, verčia klausti, kaip Blanchot konceptualizavo subjekto problematiką. Blanchot darbuose, ypatingai filosofiniame romane Thomas l’Obscur, subjektas pasirodo kaip nepasiekiamas ir paslėptas. Tad kyla klausimas, kaip galima kalbėti apie subjekto nesatį?

Šis seminaras siekia aptarti subjekto nesaties klausimą Maurice’o Blanchot romane „Thomas l’Obscur“ remiantis N. Abrahamo ir M. Torok kriptų psichoanalizės teorija. Darbe nėra nagrinėjama N. Abrahamo ir M. Torok kartų traumos teorija. Pagrindinis tikslas – atlikti kriptoniminę analizę, kuria bus siekiama iššifruoti nesaties apraiškas pagrindinio veikėjo, Tomo, ego topografijoje. Taip pat bus remiamasi E. Levino filosofija kalbant apie beasmeniškumo siaubą Tomo topografijoje.

Abrahamas ir M. Torok sukūrė kriptų analizės teoriją, pagal kurią šerdis – neįsisavintas psichinis turinys, kuris pasireiškia kaip paslaptis arba trauma, o apvalkalas – apsauginė struktūra, kuri saugo šią šerdį. Apvalkalas veikia kaip gynybinis mechanizmas, kuris slepia šerdį, kad ji nebūtų įsisąmoninta. N. Abrahamas ir M. Torok taip pat išskyrė introjekcijos ir inkorporacijos sampratas, kurios žymi skirtingus procesus. Introjekcija – tai instinktų, jausmų ir troškimų įvaldymo procesas, kai susidorojama su objekto praradimu.

Tuo tarpu inkorporacija reiškia mirusio objekto ir kriptos įsitvirtinimą ego topografijoje – tada introjekcija užblokuojama ir neįvyksta. Negyvas objektas tampa kapu, kurio nėra įmanoma gedėti. Negyvų objektų gali būti daug, ir jie ardo ego vientisumą. Taip objektas tampa paslaptimi, arba kripta, o subjektas saugo paslaptį savyje. Inkorporacija veda į priklausomybę nuo mirusio objekto, nes objektas pradeda valdyti subjekto impulsus, ką N. Abrahamas ir M. Torok įvardija kaip endokriptinę identifikaciją, palaikančią ego topografijos status quo iliuziją.

Katė, kuri pradeda kalbėti žmonių kalba romane, gali būti interpretuojama kaip Tomo gyvūniškumo apraiška, kurio jis negali introjektuoti. Remiantis J. Derrida, žodis „gyvūnas“ turi paslaptingą savybę, kuri pasirodo esanti nesuskaičiuojamų gyvūnų, kaip gyvų būtybių laidojimo vieta ir paslaptis. Taip „gyvūnas“ tampa užšifruotas ir reprezentuojamas žmonijos istorijoje ir filosofinėje tradicijoje. Maža katė tampa paslėpta paslaptimi, simbolizuojanti Tomo gyvūniškos būsenos praradimą. Tomas, su savo nagais, kaip gyvūnas, kasa kapą, kai katė pradeda kalbėti, kas gali būti interpretuojama kaip mėginimas palaidoti save ir savo gyvūniškumą tam, kad jis galėtų pasijusti gyvas. Tačiau toks veiksmas lieka neįmanomas, nes Tomas, M. Blanchot žodžiais tariant, yra „neteisėtas mirusysis“.

Po Anos mirties, negalėdamas susidoroti su jos netektimi, Tomas patiria subjekto destabilizaciją ir fragmentaciją: atsiranda du Tomai. Jis yra suskaidytas į kalbantį Tomą ir „neišreiškiamą“ Tomą. Inkorporuoto objekto (Anos) egzistavimas Tomo viduje neleidžia subjektui tapti nepriklausomu nuo objekto. Tomas negali atrasti savo antrininko, kuris gali būti tik pajaučiamas, bet vis tiek išlieka nesantis. Tomui savižudybė nėra įmanoma, nes jis nėra nei gyvas, nei miręs.

Tomas yra il y a būsenoje, kur mirtis tampa neįmanoma ir atsiveria mirties dviprasmiškumas: Tomas svyruoja tarp mirties kaip galimybės ir tarp mirties kaip neįmanomybės. Tomas pasiekia Levino aprašytą il y a būseną, kuri sukelia siaubą, nes ji sunaikina bet kokią galimybę valdyti save. Beasmeniškumo siaubas rodo, kad nėra savęs, o tai, kas pasirodo, yra subjekto nesatis. Tomas nesugeba atgauti savo ego, integruoti savo susiskaldymo ir kriptų. Tomas patenka į trečiojo asmens plotmę, kuri yra žymima pasyvumo ir subjekto nesaties.

Seminaro vieta: Lietuvos kultūros tyrimų instituto 216 salėje (Saltoniškių g. 58).

Seminaro data ir laikas: 2026 m. gegužės 12 d. 17 val.

Nuotrauka asociatyvinė.

Atnaujinta programa / Update

NAUJAS LEIDINYS

Pasirodė naujausias žurnalo „Meno istorijos studijos“ numeris.

Meno istorijos studijos. Art History Studies. Nr. 18: Lietuvos religinės dailės kontekstai
Sudarytoja: Dalia Vasiliūnienė
Kaina 15,- €

2025 • LKTI • minkšti viršeliai • 14,8 × 21 cm • 176 p. • Iliustracijos • Santraukos • ISBN 977-278-3619-00-7, ISSN 2783-6193

Šis žurnalo „Meno istorijos studijos“ numeris skirtas Lietuvos religinės dailės kontekstams. Konteksto sąvoka gana talpi. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ teigiama, kad kontekstas (lot. contextus – surištas) – tai „tam tikros teksto dalies reikšminė aplinka“. Dailėtyros srityje kontekstą suvokiame kaip tam tikro objekto, šiuo atveju – Lietuvos bažnyčių dailės paveldo, sociokultūrinę, istorinę, politinę, ekonominę ar geografinę aplinką, veikusią (ir tebeveikiančią) patį objektą. Ji visuomet egzistuoja greta kūrėjo ir žiūrovo, todėl veikia ir formuoja kūrinio esmę ar požiūrį į jį.

Detaliau apie numerį:
https://www.lkti.lt/meno-istorijos-studijos-art-history-studies-nr-18-lietuvos-religines-dailes-kontekstai/

Gegužės 7-8 d. kviečiame į tarptatutinį simpoziumą "Posthumanizmas ir šiuolaikinio meno praktikos", kuris vyks LMTA.

PARODA

Šių metų balandžio 26 d. Butano karalystės sostinėje Timpu, Butano Karališkojoje tekstilės akademijoje, buvo atidaryta tekstilės meno paroda "TEXTILE SCRIPTS". Parodoje savo kūrybą pristato keturios Lietuvos menininkės – Laima Oržekauskienė-Ore, Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė, Lina Jonikė ir Gerda Liudvinavičiūtė. Parodos kuratorė doc. dr. Odeta Žukauskienė (LKTI, VDA).

Parodos atidarymą savo apsilankymu pagerbė Karalienė motina, Jos Didenybė Gyalyum Sangay Choden Wangchuck, tai pat parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos ambasadorė Indijoje Diana Mickevičienė ir kiti garbingi svečiai.

Balandžio16–23 d. šią parodą buvo galima aplankyti Nepalo sostinėje Katmandu – Šiuolaikinio meno centre Artudio.

Prie parodų parengimo, organizavimo ir koordinavimo prisidėjo Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Finansiškai projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Parodos anotacija:

"The exhibition approaches textile as a sensual language—one with its own grammar, rhythm, and breath—capable of shaping narratives through cloth. Here, textile is not only a medium, but a mode of thinking and relating through acts of making. Materials themselves emerge as nonhuman agents, activating situations that we inhabit, move through, and become entangled within.

Working across diverse techniques, the artists reveal the inherently polyphonic nature of textile. Their works carry deep strata of Lithuanian cultural memory, mythic imagination, and enduring relationships with the natural world, while also engaging with the textures of everyday life and embodied experience.

Curated by Odeta Žukauskienė, the exhibition unfolds through four textile micro-narratives—dialogic, spatial, and gestural. Together, these works open speculative and sensory frameworks for understanding the tactile relations that bind us, traversing the physical and the spiritual, the human and the more-than-human."

Paroda veiks iki šių metų gegužės 5 d.

Butano nacionalio transliuotojo parengtas reportažas apie parodą: https://www.facebook.com/reel/2380398725824405

Butano nacionalinio dienraščio Kuensel parengtas reportažas apie parodą: facebook.com/reel/2109336723189685/

KONFERENCIJA

Kviečiame dalyvauti mokslo istorijai ir filosofijai skirtoje kasmetinėje nacionalinėje konferencijoje Scientia et historia 2026.

Mokslo filosofijos sekcija vyks gegužės 7 d. Lietuvos kultūros tyrimų instituto Konferencijų salėje (kab. 219), Vilniuje, o Mokslo istorijos – gegužės 8 d. Kauno technologijos universiteto Didžiojoje auloje.

❗ Mokslo filosofijos sekcijos veikloje bus galima dalyvauti ir nuotoliu: MS Teams platformoje
https://teams.microsoft.com/meet/310909849632719?p=gneJoCHuAeHHam6gCM

Konferencija skirta moderniosios fizikos ir fizikinės chemijos, dėstytos lietuvių kalba pradininko, visuomenės ir politinio veikėjo profesoriaus Vinco Čepinskio (1871–1940) 155 gimimo metinių atminimui. Taip pat bus minimos dar kelios garbios sukaktys: 125 m. – akademiko, mokslo istoriko, matematikos ir astronomijos profesoriaus Pauliaus Slavėno (1901–1991); 200 m. – 1863 m. sukilimo vieno iš vadų bei matematinės statistikos srities mokslininko Zigmanto Sierakausko (1826–1863); 255 m. – pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminijos kūrėjo, bibliofilo, vienuolio, kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849).

Konferenciją rengia: Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius.

Informacija apie konferenciją LKTI tinklapyje: https://www.lkti.lt/2026-m-geguzes-7-8-d/