04/09/2026
Šitas dvi nuotraukas skiria ne tik metai. Jas skiria ir dvi kitokios Vikos. 🧐
pirmoji Vika, kuri nepasitiki savimi, nori visiems patikti, o dar geriau įtikti su savo kuriama muzika. Vika kuri abėjoja savimi ir dar iki galo nežino ką ji veikia toje scenoje ar dėl ko yra tame muzikiniame kelyje. Net jos išvaizda išduoda, kad “pamatykit, išgirskit mane!”.
Antroji Vika jau labiau subrendusi, išsigryninusi ir radusi savo muzikinį braižą. Ji atsipalaidavusi ir žinanti ką nori daryti su savo balsu muzikiniame pasaulyje. Ši Vika jau senai nebesvarsto, “o ką pagalvos kiti”?
Toms abiems Vikoms yra vietos ant scenos
Ir turbūt abi jos man šiandien primena – šitas kelias nėra tiesus greitkelis.
Ir aišku, kad tai nėra ir lengvas kelias. Tai užsispyrimo ir kantrybės reikalaujantis pasirinkimas. Kai kartais reikia eiti pirmyn, kartais sustoti, o kartais grįžti atgal ir pradėti iš naujo. Bet gal nereikia taip bijoti tų grįžimų, pauzių ir laukimo kas bus toliau?
Nes žiūrėdama į šias dvi nuotraukas suprantu, kad ta pirmoji Vika niekur nedingo. Ji tiesiog užaugino antrąją.
O dabar labiausiai norisi sau palinkėti pasitikėti procesu ir džiaugtis sukurtais momentais. Visa kita ateis kartu.
Ramiai. Savo tempu. Savo bliuzo ritmu. 🎶 nuotraukų autorius Vytas Laukaitis
