Eglės Giedrienės mokykla Moterims IR Merginoms „Moteriškumo Perlas"

💞Mums svarbūs artimi draugiški santykiai, visi mes, vienaip ar kitaip, ieškome draugystės, tačiau dažnai darome vieną klaidą. Šiuose santykiuose pasirenkame būti tik duodančiuoju ir todėl kitam žmogui galiausiai tampa nebeįdomu priimti visa tai iš mūsų, nes visko tiesiog per daug arba netenkina vienpusis santykis. Būna ir atvirkščiai - kitas žmogus siekia iš mūsų tik imti.

💞Draugystė - tai tokie santykiai, kuomet mes su dėkingumu priimame ir su džiaugsmu atiduodame! Tai beprocentinė konversija: priimame su dėkingumu - atiduodame su džiaugsmu ir jusdami laimę.

💞Ir labai svarbu ne tik kalbėti, bet ir klausyti, ką kitas nori bei gali mums pasakyti!

💞Draugiški santykiai - tai abipusiai santykiai. Ir mes turime ne tik padėti kitam ar, atvirkščiai, tik imti iš kito, mes būtinai turime daryti ir viena, ir kita!

Vertė mokyklos Moteriškumo Perlas mokinė Liusė redagavo Rasa

Vedų panteone už ego atsako Šiva. Jis yra ego simbolis, todėl žmonės meldžiasi Šivai, prašydami padėti atsikratyti ego. Žmonės leidžiasi į piligrimines keliones į Kailašą ( tai kalnas Himalajuose). Manoma, kad žmogus, apėjęs aplink Kailašą, bus palaimintas ir atsikratys savojo ego, egoizmo ir visų, su tuo susijusių problemų.

Ar kas matėte Šivos atvaizdą? Jį nuolat lydi labai įdomus atributas - gyvatės. Visą Viešpaties Šivos kūną apsivijusios gyvatės. Kas tai per gyvatės? Tai nuodai, kurie kaupiasi mumyse dėl ego. Tai ego veiklos pasekmės, besikaupiančios problemų pavidalu žmogaus sąmonėje. Iš esmės Šiva įkūnija griovimą. Jis atsakingas už griovimo procesus. Kitaip tariant, visas griovimas, visas naikinimas, visi destruktyvūs procesai, nesvarbu ar tai savidestrukcija, pasaulinio masto, ar pavieniai konfliktai, visi karai, visa tai vienaip ar kitaip kyla iš šio nekalto proceso.

Vertė mokyklos ,,Moteriškumo Perlas'' mokinė Liusė redagavo Rasa

Visa žinojimo, visų šventraščių kulminacija atsiskleidžia santykiuose, kuriuose atsidavusysis visa savo širdimi atsiduoda Krišnai, o Krišna, atsakydamas į tai, visa savo širdimi atsiduoda Savo atsidavusiajam. Tai visa ko esmė. Kokios taisyklės, nurodymai, filosofiniai paaiškinimai ten bebūtų išdėstyti, visa tiesos esmė glūdi istorijose, kuriose Viešpats paklūsta Savo atsidavusiųjų meilei, o atsidavusieji paklūsta Viešpaties meilei. Būtent tai Šrila Prabhupada siekė duoti mums. Bet kas gi mes tokie, kad suprastume tiesos esmę? Tačiau jei mūsų širdis paprasta ir mes turime tikėjimą, padėsiantį tai priimti, ir jei, kaip Maharadžas yra pasakęs, mes atrasime didelę palaimą klausydamiesi istorijų apie didžius Viešpaties bhaktus, apie tai, kaip jie myli Dievą ir kaip Jis myli juos, tiesiog ugdydami šį skonį, skonį vertinti kito vaišnavo meilę, būtent taip mūsų širdyje atsivers durys, vedančios į tai, kad patys gautume tokią meilę. Tai yra svarbiausia. Šrila Prabhupada yra pasakęs: Jei mumyse nėra pavydo, jei mūsų širdis paprasta ir mes gebame vertinti kitų atsidavimą bei palaiminimus, kuriuos Krišna duoda kitiems, ir vertinti tai, kaip Krišną nugali Jo bhaktų meilė ir kaip bhaktus nugali Krišnos meilė, o visa tai didžiąja dalimi įgyjame per klausymą, tuomet mes taip pat tampame kvalifikuoti.
J.Š Radhanatha Svamis
Vertė ir redagavo mokyklos ,,Moteriškumo Perlas" mokinė Rasa

Dabar kiekvienas iš mūsų, kur mes bebūtume, gali kažkuo prisidėti prie to, kad karas greičiau pasibaigtų. Mes suprantame filosofiją, išmanome ją ir ji nepriekaištinga. Šrila Prabhupada savo knygose keletą kartų rašė, jog karas panašiai, kaip miško gaisras, prasideda savaime!  Kad ir kokios išorinės priežastys bebūtų, visuomet yra ir vidinės. Indijos džiunglėse miško gaisrus sukelia bambukų stiebų trintis. O tarp žmonių trintį sukelia neapykanta, nepasitenkinimas, mūsų širdyje sukauptas pyktis. Ir jei mes norime pasipriešinti šiam karui, šiai siaubingai nelaimei, pirmiausia ir svarbiausia, ką turi padaryti kiekvienas iš mūsų, - vienaip ar kitaip nugalėti pyktį ir neapykantą savo širdyje.

Juk pasaulį išgelbės ne pyktis ar neapykanta. Ne jie sunaikins blogį pasaulyje. Tai gali tik meilė. Tik meilė gali įveikti visus šiuos siaubingus nusikaltimus, kurie šiame pasaulyje vyksta kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę. Ir blogiausia, ką dabar galime padaryti kaip atsidavusieji, - tai pamiršti šias pamatines mūsų filosofijos tiesas ir nusileisti iki lygio tų, kurie savo širdyje augina neapykantą, kad ir kuo ją pateisintų. Kasdien gaunu žinių iš Ukrainos atsidavusiųjų ir kasdien mano širdis apsipila krauju. Aš kasdien meldžiuosi už tai, kad visi atsidavusieji būtų saugūs... ir ne tik atsidavusieji!... meldžiu, kad kančia aplenktų nekaltus žmones.

Ir tuo pat metu nereikėtų leisti neapykantai įsitvirtinti mūsų širdy ir valdyti mus - mūsų žodžius, poelgius ir mintis. Tai išties nelengva. Aš labai gerai tai suprantu.

Bhakti Vigjana Gosvamis ( 2022.03.02 - Kreipimasis į Ukrainos atsidavusius)

Vertė mokyklos ,,Moteriškumo Perlas" mokinė Liusė redagavo Rasa

Mūsų visuomenė panaši į sergantį kūną, todėl gydytojas pagal esamus simptomus turi nustatyti diagnozę.
Kokia šios ligos priežastis? Šiuo metu dauguma tautų susiskaldžiusios ir, nepaisant visuotinių pastangų pasiekti taiką, vis dar egzistuoja prievarta, neapykanta, destrukcija.

Materialus pasaulis pagal savo prigimtį yra chaoso ir kančių buveinė, nes jis laikinas. Visagalis laikas sunaikina viską. Vos gimus, nuo pat pirmos akimirkos, kiekvienas širdies dūžis trumpina mūsų gyvenimą. Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi pabaigą. Dėl šio pasaulio laikinumo, čia neįmanoma nei tikra laimė, nei tikra ramybė.

Jei norime tapti laimingi ir ramūs, būtina nustatyti tikrąją problemą, kuri slypi tame, kad tapatinamės su savo kūnu. Bet mes nesame šis kūnas, mes - amžinos sielos, kupinos žinojimo ir palaimos!

Mes niekada nepakeisime šio pasaulio tvarkos. Žinoma, mes turime kiek įmanydami siekti taikos, klestėjimo ir laimės. Tačiau iš tiesų šis pasaulis nepaklūsta mūsų  kontrolei, mums tereikia išmokti harmoningai jame gyventi.

Yra keturi principai, padedantys atrasti ramybę chaoso metu. Tai asketiškumas, švara, gailestingumas ir teisingumas! Svarbu kaip mes ugdome savo meilę Dievui, laikydamiesi šių keturių principų. Laikantis šių principų mums pavyks suvokti amžiną, palaimingą sielos prigimtį bei amžinus mūsų santykius su Aukščiausiuoju Kūrėju. Ir tuomet gebėsime pajausti ramybę bei harmoniją bet kokiomis aplinkybėmis, o taip pat išlikti geranoriškais ir prisidėti prie visuomenės gerovės.

Vertė mokyklos ,,Moteriškumo Perlas" mokinė Liusė redagavo Rasa