Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras

Gegužės 28 d. su kolegomis iš Dokumentinio paveldo tyrimų departamento lankėmės įspūdingame Dingusio Štetlo muziejuje Šeduvoje.

Esame labai dėkingi Edukacijų skyriaus vadovei dr. Jolanta Mickute už šiltą priėmimą ir išsamią, profesionalią ekskursiją.

Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyrius Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras

Šis įrašas skiriamas garsiam jidiš lingvistui Urieliui Vainraichui, kurio 100-ąsias gimimo metines minėsime rytoj.

Urielis Vainraichas gimė Vilniuje, 1926 m. gegužės 23 d., kalbininko, vieno iš YIVO įkūrėjų ir vadovų Makso Vainraicho ir mokytojos, Cemacho Šabado dukros Reginos šeimoje, turėjo jaunesnį brolį Gabrielių. Urielis, vaikystėje meiliai vadintas Eliku, augo ir brendo žydų intelektualų namuose Didžiojoje Pohuliankoje Nr. 14, bute, kuriame prasidėjo ir YIVO Instituto istorija. Kilus Antrajam pasauliniam karui jis kartu su tėvais buvo Danijoje, pakeliui į lingvistinį kongresą, į kurį buvo pakviestas M. Vainraichas. Į Vilnių tėvas ir sūnus nebegrįžo, jie išvyko į Ameriką, kur po daugiau nei metų pavyko atvykti ir Reginai Vainrach su jaunėliu sūnumi Gabiu.

Urielis Vainraichas pasekė tėvo pėdomis ir tapo žymiu lingvistu, Kolumbijos universiteto profesoriumi, prisidėjo prie YIVO veiklos Niujorke. Jis yra turbūt populiariausio 1949 m. pirmą kartą išleisto ir iki šių dienų naudojamo jidiš kalbos vadovėlio „College Yiddish“ bei reikšmingos monografijos apie kalbų ryšius ir sąveikas „Languages in Contact: Findings and Problems“ autorius. U. Vainraicho akademiniai tyrimai padarė didžiulę įtaką sociolingvistikai, jidiš kalbos gramatikai, dialektologijai ir bendrai jidiš kultūros puoselėjimui.

Dvidešimt metų U. Vainraichas rengė išsamų anglų-jidiš ir jidiš-anglų kalbų žodyną, deja, jis buvo išspausdintas praėjus metams po autoriaus mirties. Urielis mirė nuo vėžio sulaukęs vos 40 metų, tačiau jo akademinis palikimas didžiulis, o jo darbai padėjo pamatus jidiš kalbai įsitvirtinti Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų katedrose ir kalbotyros tyrimuose.

Urielio Vainraicho vardu pavadinti ir seniausi, nuo 1968 m. kasmet YIVO organizuojami jidiš kalbos ir kultūros vasaros kursai, kuriuose yra dalyvavęs ne vienas Judaikos tyrimų centro bendradarbis.

Ne tik lingvisto tėčio, bet ir dailės pamokas vedusios mamos įtaka matoma Urielio gyvenime. Judaikos kolekcijoje saugome vienuolikmečio Eliko piešinius.

Šį penktadienį (gegužės 22 d.) švenčiama Toros dovanojimo žydų tautai šventė, Šavuot. Apie išskirtinę, unikalią Toros vietą judaizme turbūt net neverta užsiminti. Kai Jeruzalėje buvo sugriauta Šventykla (apie 70 m.e.m.), Tora tapo esminiu Kūrėjui pašvęsto gyvenimo centru ir užuovėja.

Žmonės aukojo (ir aukoja) – kad ir po nedaug, – norėdami prisidėti prie Toros ritinio perrašymo. Ši praktika kyla iš micvos (įsako) užrašyti sau Torą. Ją galima realizuoti ne tik asmeniškai perrašant Torą (kas dažniausiai sunkiai įmanoma), bet tiesiog prisidedant prie Toros ritinio perrašymo, „įsigyjant“ jame bent raidę.

Ranka užrašyti Toros ritiniai turi išskirtinį sakralų statusą. Tai ant pergamento ant dviejų strypų susuktas Toros tekstas, kurį perrašo specialūs raštininkai. Dėklas, kuriame jis laikomas, būna ypač papuoštas ir laikomas sinagogoje išskirtinėje vietoje – aron kodeše („šventoje skrynioje“). Pats užrašymo darbas – sakrali praktika, reikalaujanti nepaprasto kruopštumo, atidumo ir pasišventimo. Kiekviena raidė turi būti užrašyta labai atidžiai ir tiksliai, negali trūkti nė vienos raidės (iš viso jų - 304 805), nes antraip rritinys tampa netinkamu.
Tradiciniuose žydų komentaruose (ypač mistiniuose) kiekviena Toros raidė suvokiama kaip nešanti dieviško pasaulio kūrimo užtaisą. Kartais pati žydų tautos visuma prilyginama Toros žodžių visumai.

Tarp Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugomų dokumentų yra ir tokių, kurie mena tokias praktikas egzistavus tarpukario Vilniuje. Nuotraukoje – lėšų rinkimo registracijos lape užrašyti aukotojų (ir moterų, ir vyrų) vardai su pavardėmis, bei miestai. Tai aukotojai iš Amerikos (nurodant Niujorką, Vašingtoną ir kt.). Atskiruose stulpeliuose sužymėtos jų „įsigytos“ užrašomo ritinio raidės, taip pat - iš kurio jos žodžio, kurios eilutės (pasuko), skyriaus (pereko) bei savaitinio skaitinio (parašos). Matome, kad kai kurie „įsigijo“ kelias raides iš skirtingų žodžių. Pažymėta ir tai, kieno vardu buvo skirta auka. Tai kyla iš tradicijos micvos ar gero darbo atlikimo nuopelną skiriant kitam asmeniui.

Konkrečiai šio (bet ne tik) ritinio rašymo iniciatyvos ėmėsi XX amžiaus ketvirtą dešimtmetį tarpukariu Vilniuje veikęs Vaad ha-Ješivot („Ješivų taryba“), kuriam kelis dešimtmečius vadovavo rabinas Chaimas Ozeris Grodzenskis. Ritinys buvo skirtas kito žymaus rabino, Izraelio Meiro haKoheno (žinomo kaip Chafec Chaimas), mirusio 1933 metais, atminimui. O lėšų rinkimu rūpinosi tam uždaviniui sutelkta „Toros ritinio rašymo taryba“

Šiandien pradėjome švęsti Judaikos tyrimų centro 9-ąjį gimtadienį.

Šia proga kolegos Mangirdo Bumblausko vedami leidomės jo parengtu kultūriniu maršrutu, skirtu YIVO istorijai.
Pradėjome buvusiuose Knygų rūmuose (Šv. Jurgio bažnyčioje ir Senosios regulos karmelitų vienuolyne), kur sovietmečiu buvo slepiami ir saugomi po Holokausto išlikę Vilniaus žydų bibliotekų knygos, rankraščiai ir dokumentai, tarp jų ir YIVO kolekcijos fragmentai.

Knygų rūmuose slypi mūsų Centro užuomazgos – 1989 m. darbą ten pradėjo Judaikos darbo grupė, vadovaujama Esfiros Bramson-Alpernienės. 1992 m. Knygų rūmai buvo prijungti prie Nacionalinės bibliotekos. Tose patalpose Judaikos grupė dirbo iki 2016 m. persikraustymo į pagrindinį Nacionalinės bibliotekos pastatą (Gedimino pr. 51), kur 2017 m. gegužę buvo atidarytas Judaikos tyrimų centras.

Kokias vietas aplankėme dar? Sužinosite peržiūrėję Mangirdo parengtą maršrutą čia: https://bit.ly/4dVAsQG

Šv. Jurgio bažnyčioje dabar galima aplankyti menininkės Eglės Ridikaitės parodą „Nuėmimai“.

Dalinamės vakar vykusio renginio „Sinajaus kalno aidai. Pažintis su Tora“ akimirkomis. Renginyje turėjome progą pamatyti tris Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomus Toros ritinius. Apie jų istoriją, Toros reikšmę ir šio sakralinio objekto vaidmenį žydų bendruomenei pasakojo Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. Kartu su ja skaitėme ir aptarėme dvi ištraukas iš Biblijos ir jų įvairių epochų komentatorių interpretacijas.

📷 Vygaudas Juozaitis

Gegužės 14–17 d. Bukarešte vyko Paideia – Europos žydų studijų instituto Švedijoje - alumnų konferencija. Paideia yra akademinis institutas, siekiantis puoselėti ir stiprinti žydų gyvenimą bei kultūrą Europoje. Instituto edukacinės programos rengia bendruomenių lyderius, akademikus, kultūros darbuotojus ir socialinius aktyvistus žydų studijų srityje.

2023 m. vasarą Paideia alumnų konferencija vyko Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, nuo tada šias dvi institucijas sieja partnerystės ryšiai.

Judaikos tyrimų centro bendradarbė ir Paideia alumnė Aistė Puidokaitė konferencijoje pristatė pranešimą tema „From Palestine to Vilna: Migration Aspirations in Interwar Jewish Youth Writings from YIVO Archives“, paremta ir Judaikos kolekcijos dokumentais.

Su pranešime aptartu tyrimu bus galima susipažinti Judaikos tyrimų centro tinklaraštyje.

Birželio 9-11 dienomis Kaune vyks tarptautinė konferencija "Žydų gyvenimas Baltijos šalyse, 1917-1945". Ją organizuoja Vašingtono Holokausto muziejus ir Vytauto Didžiojo universitetas, tarp konferencijos partnerių - ir Lietuvos nacionalinė biblioteka. Konferencijos organizaciniame komitete ir jos darbe dalyvauja Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.

Dalijamės konferencijos programa. Pirmame komentare - klausytojų registracijos į konferenciją forma.

International Conference: Jewish Life in the Baltic States, 1917-1945 - United States Holocaust Memorial Museum The Jack, Joseph and Morton Mandel Center for Advanced Holocaust Studies at the United States Holocaust Memorial Museum (USHMM), Vytautas Magnus University, and Sugihara Diplomats for Life Foundation are pleased to invite applications for an international conference entitled "Jewish Life in the Balt...

Jeruzalės vardas ypač svarbus Vilniaus gyventojams. Juk be to, kad žydų bendruomenės dėka mūsų miestas vadintas "Lietuvos Jeruzale", čia istoriškai buvo ir tebėra net sava, ne žydų apgyventa "Jeruzalė". Su Jeruzalės diena!

Nuotraukoje - Jeruzalės panorama iš Armon ha-Natsiv promenados. Laros Lempertienės asmeninio archyvo nuotrauka.