Kredito Unija Neris

🎥 Vienas patarimas per minutę:

Dažniausia klaida taupant?

- Laukti „geresnio momento"

Daugelis galvoja:
👉 kai daugiau uždirbsiu,
👉 kai sumažės kainos,
👉 kai liks daugiau pinigų mėnesio gale.

Tačiau praktikoje taupymas dažniausiai prasideda ne nuo didelių sumų, o nuo įpročio.

Net ir nedidelė suma kiekvieną mėnesį ilgainiui sukuria finansinį rezervą, kuris suteikia daugiau ramybės kasdienybėje.

Kartais svarbiausia ne kiek sutaupote šiandien, o tai, kad apskritai pradedate.

📞 „Laba diena, čia banko saugumo skyrius…“
📦 „Jūsų siunta sulaikyta....“
💸 „Kažkas bando pasisavinti jūsų pinigus...“
🚨 „Jūsų sūnus pateko į bėdą....“
💸 „Ar žinote, kad investuojant į...“

Tokie skambučiai ir žinutės šiandien tnutinka vis dažniau. Sukčiai kuria vis įtikinamesnes istorijas, spaudžia reaguoti greitai ir dažniausiai bando sukelti baimę ar stresą.

Dažniausios sukčiavimo schemos:

• skambučiai „iš banko“ dėl neva įtartinų operacijų;
• SMS žinutės apie siuntas, baudas ar prisijungimus;
• nuorodos į netikras svetaines;
• prašymai atskleisti Smart-ID ar kortelės duomenis;
• investavimo „galimybės“, žadančios greitą pelną.

Didelė dalis skambinančių kalba rusų kalba, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai prieš pokalbį paleidžiamas lietuviškas įrašas, perspėjantis apie konsultantą, kuris kalbės rusiškai - tarsi siekiant sukelti daugiau pasitikėjimo.

Svarbu prisiminti:

🔒stenkitės reaguoti ramiai ir mąstyti, duokite sau laiko. Gyvybę gelbsti Greitoji pagalba ir medikai, pinigų pervedimas čia niekaip nepagelbės, kad ir kaip greitai bus atliktas.
🔒 neatskleiskite prisijungimo kodų;
🔒 neskubėkite spausti nuorodų;
🔒pasitikrinkite kur investuojate, kas tai per platformos, ar jos „tikros“, ar iš viso egzistuoja ir kas apie jas rašoma viešoje erdvėje;
🔒 jei kyla abejonė - nutraukite pokalbį ir pasitarkite su artimaisiais ar savo finansų įstaiga.

Kartais geriausia apsauga - tiesiog kelios papildomos minutės nurimti ir situaciją pamatyti iš šalies 🛡️

Pasidalinkite šiuo įrašu su tais, kuriems tai gali būti aktualu ❤️

3 klaidos, kurias žmonės daro su pinigais 👇

1️⃣ Laiko visus pinigus einamojoje sąskaitoje
Atrodo saugu. Bet kai kainos kyla, pinigų vertė – mažėja. Paprastai tariant, jie „nedirba“.

2️⃣ Priima sprendimus iš baimės
„Geriau nieko nedarysiu, nes nesaugu.“
Tačiau neveikimas irgi yra sprendimas – ir dažnai kainuoja.

3️⃣ Neturi finansinės pagalvės
Net ir nedidelės nenumatytos išlaidos gali sukelti stresą ar priversti skolintis.

✔️ Ką verta daryti kitaip?
– Turėti aiškų planą
– Dalį pinigų laikyti lengvai prieinamus
– Dalį – „įdarbinti“, kad jie augtų

Finansinis saugumas prasideda nuo gerų sprendimų.

💬 Jei svarstote, kaip geriau pasirūpinti savo santaupomis – pasikalbėkime.

Ką daryti su santaupomis 2026 metais? 🤔

Pastaruoju metu daugelis užduoda tą patį klausimą:
laikyti, investuoti ar… tiesiog nieko nedaryti?

Tiesa paprasta – vieno atsakymo nėra. Bet yra keli principai,
kurie šiandien veikia geriausiai 👇

1️⃣ Nelaikyk visų pinigų vienoje vietoje.
Vien tik einamojoje sąskaitoje laikomos santaupos ilgainiui praranda vertę.

2️⃣ Turėk „finansinę pagalvę“
Bent 3–6 mėnesių išlaidų suma turėtų būti lengvai pasiekiama nenumatytiems atvejams.

3️⃣ Leisk daliai pinigų „dirbti“
Net ir saugūs sprendimai gali generuoti grąžą – svarbu pasirinkti tai, kas atitinka Tavo poreikius ir rizikos toleranciją.

4️⃣ Venk kraštutinumų
Nei viską laikyti „po pagalve“, nei viską investuoti – balansas yra raktas.

✔️ 2026 metais svarbiausia priimti apgalvotus sprendimus.
Finansinis saugumas prasideda nuo paprastų žingsnių.

💬 Jei norite aiškiai suprasti, kas geriausia Tau – pasikalbėkime.

Gegužės 1-oji yra kur kas daugiau nei tik laisvadienis.

Ši diena pradėta minėti XIX a. pabaigoje, kai darbininkai visame pasaulyje pradėjo kovoti už 8 valandų darbo dieną.

Šiandien tai atrodo savaime suprantama, tačiau anuomet tai buvo drąsus ir reikšmingas pokytis, pakeitęs darbo kultūrą visam laikui.

Lietuvai ši diena turi dar vieną ypatingą reikšmę – 2004 m. gegužės 1-ąją tapome Europos Sąjungos dalimi. Tai atvėrė naujas galimybes žmonėms, verslui ir bendruomenėms augti kartu su Europa.

Ši diena primena, kad pokyčiai prasideda nuo žmonių idėjų, drąsos ir bendrų sprendimų.

Sveikinimai!

https://neriesunija.lt/uncategorized/informacija-apie-mokejimus-geguzes-1-diena/

Informacija apie mokėjimus gegužės 1 dieną Informacija dėl pervedimų vykdymo 2026 m. gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena).

💰 Ar tavo pinigai tiesiog „miega“ sąskaitoje?

2026 realybė trumpai 👇
- Palūkanos mažėja
- Bet indėliai vis dar viena saugiausių vietų pinigams
- Ir gali duoti ~2–3,2% grąžą

👉 Esmė paprasta:
Indėlis = ne „uždirbti daug“, o „neprarasti + šiek tiek uždirbti“

🧠 Mini check:
✔️ palyginai bankų pasiūlymus?
✔️ pasirinkai tinkamą terminą?
✔️ patikrinai draudimo sąlygas?

💡 Tai startas prieš investavimą.

Tavo pinigai dabar dirba ar ilsisi? 👀

Užsuk pokalbiui į "Neries" biurą Vilniuje, Jogailos g. 4 arba parašyk mums [email protected]

Kai eini į finansų įstaigą su savo planais dėl finansavimo, vis dar įsijungia „prašytojo režimas“? 🤔
Lyg eitum į banką nešinas ne savo planais, o savo baimėmis.

Bet šitas požiūris – pasenęs.

Šiuolaikinėje finansų realybėje paskola yra:
Produktas.
Paslauga.
Sandoris 💼

Ir kaip bet kuriame sandoryje – abi pusės turi interesą.
Bankas nori uždirbti. Tu nori įgyvendinti savo tikslą.

Laikas keisti požiūrį:
Tu ne „gauni paskolą“,
Tu renkiesi finansavimo partnerį.

Skirtumas subtilus, bet keičia viską.

Kai pradedi žiūrėti į tai kaip į pasirinkimą, atsiranda drąsa klausti:
– Kodėl tokios palūkanos?
– O ką siūlo kiti?
– O jei derėtumėmės? 💬

Atsiranda Tavo vidine laikysena.
Finansinis raštingumas yra ne tik skaičiai, bet ir Tavo pozicija.

Nesijausk skolingas dar nepasiskolinęs
Būk tas, kuris žino savo vertę ir renkasi tai, kas jam geriausia ✨

Užsuk pokalbiui į mūsų biurą Vilniuje, Jogailos g. 4, arba parašyk mums,- [email protected].

Ar esi girdėjęs apie „raudonos mašinytės sindromą“? 🚗

Kai Estijoje 2021 m. žmonėms buvo leista pasiimti II pakopos pensijų pinigus, į ekonomiką iš karto „įkrito“ milijardai.

Ir kas nutiko?

Per visą laiką nuo reformos įvedimo, maždaug ketvirtadalis pinigus išsiėmusių gyventojų juos skyre vartojimui – įsigijo elektronikos ir buitinės technikos prietaisus, drabužius, juvelyriką. Tai reiškia, kad nemaža dalis žmonių pensijų santaupas vertino kaip trumpalaikį finansinį šaltinį, o ne ilgalaikę investiciją į savo ateitį. Tokie sprendimai gali lemti finansinį neapibrėžtumą senatvėje, ypač jei nėra kitų stabilių pajamų.

Dar svarbiau: dalis žmonių vėliau realiai prarado potencialią grąžą, kuri per laiką būtų augusi pensijų fonduose.

Ir čia yra esmė.

Šitie pinigai niekada nebuvo „laisvi“.
Jie buvo skirti ateities saugumui.

Todėl prieš priimdamas sprendimą, sustok:
– Ar tai investicija į mano ateitį?
– Ar tik dar vienas pirkinys, kuris nuvertės?

Nes pasiimti pinigus nėra klaida,- didesnė klaida juos išleisti taip, lyg jie nieko nekainavo.

Tavo ateitis nėra „raudona mašinytė“.

Ji daug brangesnė.

Gamtoje jau viskas gyva🌿☀️

Saulės spinduliai maudo žolę ir aplinka pasidengia žalia spalva.

Akys dar markstosi nuo neįprastos šviesos,

o širdy ištirpo paskutiniai sniego likučiai ir norisi apsikabinti.

Tegul šios Velykos atneša lengvumo į kasdienybę, įkvepia naujai pradžiai ir primena, kaip gera pabūti kartu su artimiausiais 💛

Įkvepiančių Šv. Velykų linkime Jums! 🐣✨

Kredito unijos "Neris" kolektyvas ∿∿∿