VU CHGF Geografijos ir kraštotvarkos katedra

KVIETIMAS TEIKTI PRANEŠIMUS 📢

2026 m. spalio 8-9 d. paveldo bendruomenę kviečiame susitikti Kernavės archeologinėje vietovėje, kur Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija kartu su partneriais organizuoja tarptautinę konferenciją „PAVELDO VALDYMAS: TARP GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ“ 🛡️✨

Konferencija kviečia tyrėjus, kultūros paveldo specialistus ir paveldo bendruomenės narius dalintis įžvalgomis bei patirtimis, susijusiomis su kultūros paveldo apsauga, valdymu ir tvariu jo panaudojimu. Renginio metu bus nagrinėjami kultūros paveldo teisinio reglamentavimo ir valdymo klausimai, UNESCO Pasaulio paveldo vietovių valdymo patirtys, vietos bendruomenių ir suinteresuotų šalių įtraukties praktikos, taip pat paveldo ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksiškumas. Konferencijos programoje kviečiama pristatyti tyrimus ir praktines iniciatyvas, susijusias su tvaraus turizmo plėtra, paveldo pažinimo ir pritaikymo įvairioms auditorijoms galimybėmis, inovatyviems paveldo pristatymo sprendimams ir kitas. Konferencija siekia skatinti tarpdisciplininį dialogą ir dalijimąsi gerosiomis praktikomis, prisidedant prie tvaraus kultūros paveldo išsaugojimo, pažinimo ir atsakingo jo naudojimo ateities kartoms.

Mielai kviečiame susidomėjusius skaityti pranešimus konferencijoje!

❗Temas ir santraukas (iki 300 žodžių) kviečiame suskubti ir pateikti iki gegužės mėn. 18 d. ❗

👉 Išsamią informaciją, temas ir registracijos tvarką rasite čia:
https://www.kernave.lt/naujienos/paveldo-valdymas-tarp-gresmiu-ir-galimybiu/

📻 Apie gamtinį karkasą, jo svarbą miestams, Vilniaus kraštovaizdžio charakterį ir gamtines jo vertes, ekosistemų teikiamas paslaugas ir gamta pagrįstų sprendimų naudą, gamtinių upių pakrančių tvarkymą kalba geografai VU Chemijos ir geomokslų fakultetas VU CHGF Geografijos ir kraštotvarkos katedra docentai dr. Ričardas Skorupskas ir dr. Giedrė Godienė.

💬LRT radijo laidoje "Žmogus ir miestas" juos maloniam pokalbiui pakvietė miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.
👇Laidos įrašas - komentaruose

🇱🇹 PIRMĄKART LIETUVOJE ATLIKTAS PELKIŲ ATKŪRIMO VEIKLŲ VERTINIMAS, apžvelgiantis visus Lietuvoje vykdytus pelkių atkūrimo projektus, jų efektyvumą ir išmoktas pamokas ateičiai.

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas tyrimas skaičiais 📊:
• Atkūrimo darbai vykdyti ~41 pelkėje (~13 tūkst. ha).
• Nuo 2011 m. pelkių atkūrimo darbų daugėja, tačiau tempas vis dar per lėtas.
• Iki šiol atkurta tik apie 8 proc. saugomose teritorijose esančių pažeistų pelkių ir vos 3 proc. visų pažeistų pelkių Lietuvoje.

👥 Tyrimą atliko: dr. Leonas Jarašius, Elzė Buslavičiūtė, doc. dr. Laurynas Jukna, dr. Sendžikaitė, Nerijus Zableckis, Kristina Dapkūnienė.
📣Nuoroda į Studiją – komentaruose.

🔷Studija parengta įgyvendinant projektą LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

🇱🇹 PIRMOJI TOKIA STUDIJA LIETUVOJE: ATLIKTAS PELKIŲ ATKŪRIMO VEIKLŲ VERTINIMAS

Pelkių fondas atliko pelkių hidrologinio režimo atkūrimo veiklų, įgyvendintų Lietuvoje, vertinimą ir parengė studiją. Tai – pirmasis toks tyrimas, apžvelgiantis visus Lietuvoje vykdytus pelkių atkūrimo projektus, jų efektyvumą ir išmoktas pamokas ateičiai.

Tyrimas skaičiais 📊:
• Atkūrimo darbai vykdyti ~41 pelkėje (~13 tūkst. ha).
• Nuo 2011 m. pelkių atkūrimo darbų daugėja, tačiau tempas vis dar per lėtas.
• Iki šiol atkurta tik apie 8 proc. saugomose teritorijose esančių pažeistų pelkių ir vos 3 proc. visų pažeistų pelkių Lietuvoje.

⚠️ Iššūkiai išlieka
Nors vandens lygis daugelyje teritorijų pakilo, ne visur pasiekė natūralų lygį. Tam įtakos turėjo netinkami sprendimai, techniniai trūkumai ar klimato kaita.

🌱 Atsikūrimas – ilgas procesas
Tik apie ketvirtadalyje atkurtų teritorijų buveinių būklė gera. Tačiau tai nereiškia, kad atkūrimas nesėkmingas – pelkės atsikurti reikia dešimtmečių. Kai kuriose pelkėse procesą paspartintų nuolatinė priežiūra.

🛰️ Svarbus žingsnis – inovacijos
Pirmą kartą Lietuvoje taikyti nuotoliniai vandens lygio modeliavimo metodai, leidžiantys efektyviau stebėti pelkių būklę.

📉 Silpnoji vieta – duomenys
Tyrimas atskleidė, kad vis dar trūksta nuoseklios, centralizuotos stebėsenos – duomenys fragmentuoti ir ne visada tikslūs.

💬 „Stebėsenai stiprinti būtina sistemingai ir centralizuotai kaupti duomenis“, – pabrėžia dr. Leonas Jarašius.

👥 Tyrimą atliko: dr. Leonas Jarašius, Elzė Buslavičiūtė, dr. Laurynas Jukna, dr. Jūratė Sendžikaitė, Nerijus Zableckis, Kristina Dapkūnienė.

📣Studijos rezultatai pristatyti nuotoliniame seminare „Pelkių hidrologinio režimo atkūrimo veiklų, įgyvendintų Lietuvoje, vertinimas“.

🔗Seminaro įrašai, nuoroda į studiją ir daugiau – straipsnyje komentaruose.

Studija parengta įgyvendinant projektą LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

Foto Mika
LIFE Programme

🌍2026 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Agromiškininkystės sprendimai – nauda ūkiui ir gamtai“ pranešimus skaitė VU CHGF GI Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai geografai
👆prof. dr. Jonas Volungevičius ir doc. dr. Ričardas Skorupskas.

Renginyje dalyvavo LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir kiti politikai, Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas, Ilzenbergo dvaro, kuriame atlikti tiriamieji ir praktiniai agroželdinių įveisimo darbai, atstovas Martynas Laukevičius, nevyriausybinių organizacijų nariai, susidomėję piliečiai.

Renginio organizatoriai: ir LRS narys A. Radvilavičius.

2026 m. balandžio 16 d. pradėjo darbą Žemės ūkio ministerijos suburta Agromiškininkystės darbo grupė, kurios nariai yra ir minėtieji mokslininkai geografai. Šios darbo grupės tikslas - kurti palankią agrimiškininkystei teisinę aplinką Lietuvoje.

👉Projektas ,,Agromiškininkystės sprendimai: nauji klimato herojai“ (angl. „AgroForestry Solutions: New Climate Heroes“) pradėtas įgyvendinti 2023-ųjų metų pabaigoje. Jį vykdo VšĮ ,,Žaliosios politikos institutas“ kartu su Vilniaus universiteto geografais. Jis skirtas populiarinti agromiškininkystės metodą tarp ūkininkų, taip pat sukurti palankią jo įgyvendinimui teisinę bazę, kompensavimo mechanizmus ūkinininkams Lietuvoje.

🤎💚 Agrarinė miškininkystė suprantama kaip medžių ir jų grupių auginimas žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos juridinio statuso. Agrarinės miškininkystės ūkis tokiu laikomas tada, kai jame auginami ne mažiau negu 2 rūšių biologiškai susiję augalai (arba augalai ir gyvuliai), bent viena iš augalų rūšių – krūmai arba medžiai.

👏👏👏Sveikiname pieštinių žemėlapių konkurso "Nepažintas miestas" 2026 m. laureatus!!! 🌍

🌳🌲🌳VU Chemijos ir geomokslų fakultetas VU CHGF Geografijos ir kraštotvarkos katedra docentas dr. Ričardas Skorupskas dalyvavo 2026 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, skirtame Miškų įstatymo keitimo projekto svarstymui, nagrinėjant numatomą šio projekto poveikį.

👏Kraštovaizdžio geografas R. Skorupskas atliko ekologų, miškininkų, botanikų, klimatologų, hidrologų ir kitų su miškais susijusių mokslo sričių mokslininkų apklausą apie plynųjų miško kirtimų poveikį ir posėdyje pristatė apibendrintus jos rezultatus.

👨‍🏫 Plyni kirtimai kenkia ekosistemai. Mokslininkai nurodė tokius poveikius kaip galimybės atkurti buveines praradimas dėl suardytų miško struktūrų ir išnaikintų retų rūšių, suardyta miško sistemos medžiagų apytaka ir pajėgumai kaupti maistinius elementus medyne ir dirvožemyje, didėjanti išsausėjimo ir gaisrų rizika, gerėjančios sąlygos plisti kenkėjams ir kt..

👉 Plynieji kirtimai kenkia kitoms miško funkcijoms. Bent 30 % miškų turi būti tvarkomi be išplyninančių kirtimų. Nepasiekę šio skaičiaus, neturėsime tvarios miškininkystės.

Lietuvos geografų draugija / Lithuanian Geographical Society

🤝2026 m. balandžio 13 d. geografijos bakalauro III kurso studentams paskaitą tema "Macroeconomic Shifts and Their Influence on the Albanian Population Trends" skaitė profesorius Sokol Axhemi iš Albanijos, Tiranos universiteto Geografijos katedros. 🇱🇹 🇦🇱

Būk pasveikinta, Geografija!