Vilniaus dailės akademijos leidykla

NAUJIENA! Leonardas Mekionis „(ne)manifestai ir kasdienybė meniniuose gestuose“

„(ne)manifestai ir kasdienybė meniniuose gestuose – tai meninė knyga, kurioje tyrinėju kasdienybės ir meninių praktikų sankirtos galimybes. Knyga susideda iš keturių dalių. Pirmoje – kasdienybės fenomeno apžvalga, kurioje, remdamasis sociologų ir filosofų tekstais, bandau plačiau apžvelgti kasdienybės filosofiją ir jos tyrimus. Antrame skyriuje pateikiu savo dienoraščių fragmentus – siekiu praplėsti tyrimo ribas: įtraukdamas skaitytoją į savo asmenines patirtis stengiuosi atsakyti, kaip meniniai gestai gali vykti net ir pačiose primityviausiose rutiniškose situacijose. Trečia dalis perkelia skaitytoją į videoperformansą. Čia, buitinėje aplinkoje, perskaitau (ne)manifestą, paremtą kasdienybės filosofija ir jos tyrimais, kurį kartu paneigiu. Na ir ketvirta, paskutinė dalis – tai vizualus tyrimas. Čia, naudodamas nuorodas į garsių menininkų kūrinius, gretinu juos su atsitiktiniais kasdieniais vaizdais, kartu keldamas klausimą, kaip kitaip galima permąstyti ar suvokti simbolį bei kasdienybės reiškinį savaime.“- L. Mekionis

NAUJIENA! Culture and Creativity: Intersections of Art, Design and Management (AAAV No. 120) / Kultūra ir kūrybiškumas: meno, dizaino ir vadybos sąveika (AAAV Nr. 120)

Editors / Sudarytojos: Dr. Virginija Jurėnienė, Ugnė Pavlovaitė

Elektroninę žurnalo versiją rasite čia: https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/25

The present issue of Acta Academiae Artium Vilnensis, titled Culture and Creativity: Intersections of Art, Design and Management, addresses key issues in cultural and arts management, marketing and policy, project development, cultural heritage, cultural and creative tourism, digital arts management, and other areas central to the twenty-first-century cultural and art management and marketing.

------

Acta Academiae Artium Vilnensis mokslinio žurnalo numeris „Kultūra ir kūrybiškumas: meno, dizaino ir vadybos sąveika“ yra skirtas aptarti kultūros ir meno vadybos, rinkodaros, kultūros ir meno politikos, projektinės veiklos, kultūros paveldo ir kultūrinio (kūrybinio) turizmo, skaitmeninio meno vadybos ir kitas reikšmingas XXI a. kultūros ir meno vadybos bei rinkodaros problemas.

NAUJIENA! „Rasos Janulevičiūtės ekslibrisų katalogas“.

Sudarytoja, teksto ir ekslibrisų autorė – Rasa Janulevičiūtė

Knygoje publikuojami Rasos Janulevičiūtės ekslibrisai institucijoms ir asmenims. Didžioji jų dalis kurta specialiai Lietuvoje ir užsienyje rengtiems tarptautiniams ekslibrisų konkursams. Įvadinis katalogo straipsnis skirtas asmeninės kūrybos kontekstui, asmeniškam požiūriui į ekslibriso sritį. Glaustai aptarta modernaus ekslibriso plėtotė Lietuvoje: panagrinėti kai kurie šio žanro istorijos ir šių dienų aktualijų dalykai. Ir istorinei apžvalgai, ir asmeninei refleksijai asociatyviai pasirinkta „lango“ metafora.

Recenzentės – dr. Jolita Liškevičienė, doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė
Redaktorė ir rodyklės sudarytoja – Ona Balkevičienė
Dizainerė – Rasa Janulevičiūtė
Į anglų kalbą vertė vertimų biuras „e-vertimai“
Knygos leidybą rėmė Vilniaus dailės akademijos Meno ir mokslo projektų fondas

NAUJIENA! „Rasos Janulevičiūtės ekslibrisų katalogas“.

Sudarytoja, teksto ir ekslibrisų autorė – Rasa Janulevičiūtė

Knygoje publikuojami Rasos Janulevičiūtės ekslibrisai institucijoms ir asmenims. Didžioji jų dalis kurta specialiai Lietuvoje ir užsienyje rengtiems tarptautiniams ekslibrisų konkursams. Įvadinis katalogo straipsnis skirtas asmeninės kūrybos kontekstui, asmeniškam požiūriui į ekslibriso sritį. Glaustai aptarta modernaus ekslibriso plėtotė Lietuvoje: panagrinėti kai kurie šio žanro istorijos ir šių dienų aktualijų dalykai. Ir istorinei apžvalgai, ir asmeninei refleksijai asociatyviai pasirinkta „lango“ metafora.

Recenzentės – dr. Jolita Liškevičienė, doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė
Redaktorė ir rodyklės sudarytoja – Ona Balkevičienė
Dizainerė – Rasa Janulevičiūtė
Į anglų kalbą vertė vertimų biuras „e-vertimai“
Knygos leidybą rėmė Vilniaus dailės akademijos Meno ir mokslo projektų fondas

NAUJIENA! Viduramžių kultūros tyrimai, interpretacijos, tęsiniai (AAAV Nr. 119) / Medieval Culture Studies, Interpretations and Continuations (AAAV No. 119)

Sudarytoja prof. dr. Giedrė Mickūnaitė

Elektroninę žurnalo versiją rasite čia: https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/24

Europos šiaurėje Viduramžiai žymi pradžią nacionalinių istorijų, kuriose pirmą kartą paminėti etnonimai, vietovardžiai, asmenvardžiai, aprašyti įvykiai ir suformuoti pasakojimai, susiję su gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu, moderniais laikais k***o pamatus valstybių istorijoms. Šių procesų išdava yra ir vadinamoji „kunigaikščių Lietuva“, pastaraisiais šimtmečiais maitinusi istorinę vaizduotę, didaktiką, iš dalies ir istorijos politiką. Tik XX a. pabaigoje šiuos prieštaravimų nepripažįstančius ir veikiausiai nepažįstančius didžiuosius pasakojimus imta skaidyti, į mokslo apyvartą įtraukiant kasdienį gyvenimą fiksavusius šaltinius, medžiaginės kultūros tyrimų duomenis, bet visų pirma keliant klausimus ir pasitelkiant tarpdalykines tyrimų prieigas. Taip dabartinė medievistika Viduramžių Europoje atrado miestietišką gyvenseną, moteriškąjį maldingumą, nuolatinį nepriteklių ir proginį perteklių, inžinerinę mintį, kenčiantį kūną ir kultūriškai ugdomą žvilgsnį. Permąstoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) praeitis tapo paskata peržiūrėti dailės istorijos pasakojimą, visų pirma jį praplečiant ir papildant pastarųjų dešimtmečių tyrimais. Prieš dešimtmetį VDA Dailėtyros institute, aptariant LDK dailės ir architektūros tyrimų būklę, buvo sumanyta parengti naują Lietuvos dailės istoriją, kuri turėjo prasidėti nuo tomo, skirto krikščioniškiems LDK Viduramžiams. Optimistinį sumanymą skatino palyginti trumpas, XIV a. pabaiga – XVI a. pradžia apribotas laikotarpis, negausiai išlikę objektai, gausėjantys archeologinių ir natūros tyrimų duomenys. Tuokart apsispręsta aptarti medžiaginės kultūros šakas ir taip padėti pamatus tyrimų sintezei. Dešimtmetį brandintas sumanymas ne tik pateikė naujas tyrimų apžvalgas, bet ir išryškino spragas, netolygumus ir tyrėjų stoką probleminę dailės istorijos sintezę paversdamas ne konkrečiu planu, o ateities lūkesčiu.

---------------

In Northern Europe, the Middle Ages marked the emergence of national histories: ethnonyms, place, and personal names were recorded for the first time, events were described, and narratives tied to the natural and cultural landscape began to take shape. These developments laid the foundations for the historical identities of modern states. One of the results of this process is the notion of “ducal Lithuania,” a construct that has nourished historical imagination, didactics, and, to some extent, historical politics over the past few centuries. Only towards the end of the twentieth century did these master narratives—rejecting all contradictions and most likely remaining unbothered by them—begin to be broken down into smaller ones, introducing into scholarly circulation sources that captured everyday life, along with data from material culture studies. Most importantly, new questions were foregrounded and interdisciplinary approaches were fostered. As a result, contemporary medieval studies revealed in Medieval Europe an urban lifestyle, forms of female piety, experiences of constant deprivation and occasional excess, the workings of engineering thought, the fragility of the human body, and a culturally cultivated gaze. Reconsidering the past of the Grand Duchy of Lithuania has, in turn, encouraged a revision of the art-historical narrative, expanding and enriching it with research produced in recent decades. A decade ago, during discussions on the state of research into the art and architecture of the Grand Duchy of Lithuania at the Institute of Art Studies of the Vilnius Academy of Arts, the decision was made to prepare a new history of Lithuanian art. The project was to begin with a volume dedicated to the Christian Middle Ages of the Grand Duchy of Lithuania. This optimistic ambition was supported by the relatively narrow chronological scope—from the late fourteenth to the early sixteenth century—the limited number of surviving objects, and the growing body of archaeological and scientific data. At the time, it was agreed that the various branches of material culture should be addressed in order to establish a foundation for a future synthesis of research. Over the decade in which this idea matured, it not only produced new scholarly surveys but also revealed significant gaps, disparities, and a shortage of researchers. As a result, the envisioned synthetic history of art has become less a concrete plan than an aspiration for the future.

Viršelyje / Cover: Laukžemės Madona. Lietuvos nacionalinis muziejus. Henriko Sakalausko nuotrauka, 2025

ŠIANDIEN! Knygos tiražas sparčiai tirpsta! O mes nepaliaujamai girdime pagyras tiek knygai, tiek autoriui, tiek pristatymams!

Renginio laikas ir vieta: Kovo 4 d. (trečiadienis), 17.15 val., Telšių Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

📖Kovo 4 d., trečiadienį, 17.15 val. kviečiame į knygos „Mykolo Brenšteino kelionės pėsčiomis po Žemaitiją 1896 metų vasarą dienoraštis“ pristatymą.

📖Žemaitijos praeities pažinimui svarbus kelionės dienoraštis, saugomas Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, iki šiol buvęs žinomas siauram istorikų ir menotyrininkų ratui. Dabar pateikiamas Lietuvos skaitytojams, išverstas į lietuvių kalbą, su gausiais ir išsamiais komentarais, iliustruotas 19 a. pabaigos nuotraukomis, paveikslų reprodukcijomis ir žemėlapiais.

NAUJIENA! Tiesiai į knygų mugės stendą atkeliavo Marijos Griniuk knyga „Tarpkultūrinė žinių kaita. Kuruojant lietuvių ir samių performanso ir politiškai įkrautą meną“

Prie leidinio taip pat prisidėjo samių tyrėjai ir kuratoriai: Gunvor Guttorm, Laila Susanna Kuhmunen, Berit Kristine Andersen Guvsám, Sandra Márjá West ir Ánndaris Rimpi.

Knygoje pristatoma metodika, skirta kuratorystei ir edukacijai samių ir lietuvių meno kontekste. Pagrindinis tyrimo klausimas: kaip kuratoriai gali pristatyti vizualųjį, gyvąjį meną ir performansus, kurių temos susijusios su dekolonizacija ir postkolonijine atmintimi, tarptautinei auditorijai taip kuriamus lietuvių ir samių menininkų, kad ji gautų nuoseklų šių kūrinių suvokimą? Tyrimas struktūruotas pagal septynias potemes, kiekviena jų nagrinėjama atskiruose straipsniuose. Taikant menu grįstą veiksmo tyrimo metodologiją (art-based action research) su integruotais tyrimo ciklais, darbas remiasi tarpusavyje susijusiomis performanso pedagogikos ir kuravimo teorijomis.

Kviečiame skaityti autorės tekstą apie naują leidinį: https://www.bernardinai.lt/knyga-apie-lietuviu-ir-samiu-performanso-mena-vilniaus-knygu-mugeje-autores-refleksija/

NAUJIENA. Raminta Jurėnaitė „Requiem svajonei / Requiem for a Dream. Jonas Jurcikas 1986-2020“

Ši monografija-albumas skirta anksti iš gyvenimo išėjusiam išskirtinio talento tapytojui Jonui Jurcikui (1986–2020). Nors menininkas paliko nedaug kūrinių, jų kokybė, originalumas ir radikalumas daro šį palikimą išskirtinai reikšmingą. Menininko tapyba įkrauta energija, kurios neužteko jo paties gyvenimui.

Knygoje dailėtyrininkė Raminta Jurėnaitė analizuoja Jono Jurciko patirtas inspiracijas iš šiuolaikinio meno pasaulio kūrėjų. Dėmesys taip pat skiriamas tapytojo kartos bendrakeleivių kūrybos ir išlikimo strategijų kontekstui. Svarbiausių didžiulių ir mažesnių tapybos darbų albumą papildo išsamus kūrinių katalogas bei kolegų ir artimųjų prisiminimai.

Gražiai ir rūpestingai Aušros Lisauskienės apipavidalintas leidinys nukelia meno mylėtojus į magišką Jono Jurciko vaizdinių kosmosą.

--------------------------------

Sudarytoja / Compiled by
Prof. dr. Raminta Jurėnaitė
/
Dizainas / Designer
Aušra Lisauskienė
/
Atsakingoji redaktorė / Senior Editor
Ieva Koncytė
/
Kalbos redaktorė / Lithuanian language editor
Jurgita Jasiūnienė
/
Vertėjas / Translator
Darius Sužiedėlis
/
Fotografai / Photographers
Vidmantas Ilčiukas, Kęstutis Stoškus, Augustinas Žukovas
/
Knygoje panaudota Jono Jurciko, Virginijos Kruopytės-Jurcikienės,
Konstantino Gaitanži asmeninio archyvo medžiaga /
Materials from the personal archives of Jonas Jurcikas,
Virginija Kroupytė-Jurcikienė, and Konstantinas Gaitanži

NAUJIENA! The Art–Labour Relationship in Contemporary Art (Vol. 118) / Meno ir darbo santykis šiuolaikiniame mene (Nr. 118)

Editors / Sudarytojai: Lina Michelkevičė ir Edgaras Gerasimovičius

Elektroninę žurnalo versiją rasite čia: https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/23

This issue of Acta Academiae Artium Vilnensis is dedicated to exploring the concept of the artistic labour in contemporary art. Its premise emerged from observing the transformations in this field over recent decades—changes that began with the fall of the Iron Curtain and the restoration of democratic systems in Central and Eastern Europe.

Yet this publication extends beyond the geographical and historical boundaries of Central and Eastern Europe. The presented case studies invite us to consider artistic labour across time and space—its past and present, as well as its possible futures in a globalized art world shaped by market forces and the accelerating impact of AI technologies. These transformations compel us to reconsider the social role of the artist amid ongoing political, social, and ecological crises.

--------------------------------------------

Šis Acta Academiae Artium Vilnensis leidinio numeris skirtas menininko darbo sampratai šiuolaikiniame mene. Jo sumanymas kilo stebint pastarųjų dešimtmečių meninio darbo pokyčius, kurie prasidėjo plyšus Geležinei uždangai ir atkūrus demokratijas Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

Vis dėlto leidinys peržengia Vidurio ir Rytų Europos ribas. Konkrečių atvejų analizės skatina žvelgti plačiau (ne tik geografiškai, bet ir laike) į meninio darbo praeitį bei dabartį, taip pat ir į ateitį globalios rinkos valdomame pasaulyje, kuriame sparčiai plėtojamos DI technologijos keičia daugelį metų galiojusias kūrybinio darbo sampratas. O tai savo ruožtu reikalauja permąstyti socialinį menininko vaidmenį politinių, socialinių ir ekologinių krizių laikais.

Cover / Viršelyje: Paweł Althamer, statuette of Fryderyk (left), and Edward Dwurnik, commissioned portrait (right), Sposób na życie, exhibition view, 2002, courtesy of Łaźnia Center for Contemporary Art

DŽIAUGIAMĖS IR SVEIKINAME! Net trys mūsų leidyklos knygos pateko į Lietuvos dailės istorikų draugijos geriausių publikacijų sąrašą! Tai – įvertinimas už reikšmingus Lietuvos dailėtyros ir architektūros istorijos tyrimus bei autorių pasiekimus.

📚 2025 m. fundamentinių tyrimų publikacijos:
🥇 I vieta – Tojana Račiūnaitė „Etmono atvaizdai: Jono Karolio Chodkevičiaus (savi)reprezentacijos“ (VDA leidykla, 2025)
🥉 III vieta – Ieva Pleikienė „Rimtautas Vincentas Gibavičius: įkvėptasis (ne)pakirptais sparnais“ (VDA leidykla, 2025)

📖 2025 m. taikomieji mokslo leidiniai:
🥇 I vieta – „Antano Tamošaičio lietuvių liaudies meno kolekcija: XVIII a. pabaiga – XX a. I pusė“ (sud. Miglė Lebednykaitė, tekstų autorės Miglė Lebednykaitė, Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Monika Gineikienė, VDA leidykla, 2025)

Didžiuojamės savo autoriais ir komanda!