Karalių pasaka - Valdorfo darželis

Tirpstant paskutiniam sniegui mūsų kieme ir miške – prisiminimas, už ką mes dėkingi šiai žiemai ❄️

Gamta mums dovanoja pačią geriausią erdvę augti, judėti ir pažinti. Mes ne tik vaikščiojome, bet ir čiuožėme, slydome bei klampojome per neįprastus paviršius.

🌬️ Kiekvienas žingsnis sniege – naujas atradimas
• Kūryba iš sniego - miško prieglobstyje kilo tvirtovės, o iš didelių sniego luitų vaikai patys sukūrė arkliukus.
• Gamtos stebėjimas - su nuostaba žvelgėme į užšalusią, sustingusią upę.
• Sniego virsmai - supratome, kad sniegas kasdien kitoks – vieną dieną kietas kaip ledas, kitą – purus ar šlapias ir sunkus.

🛷 Bendrystė ant kalniuko
Čiuožimas nuo kalniuko tapo ne tik pramoga, bet ir svarbia socialinių susitarimų pamoka:
• Kantrybės, nes reikia palaukti, kol trasa bus laisva, kad išvengtume susidūrimų.
• Pagarbos, nes nučiuožus būtina skubėti į šoną, užleidžiant vietą kitiems.
• Valios, nes kiek daug ryžto reikia vėl ir vėl užkopti į slidų kalniuką, kartais net keturiomis ar šliaužte!

✨ Pojūčių žodynas
Dabar žinome, kaip šaltis gelia ar kanda, kaip sniegas po kojomis girgžda, o tvoros nuo šalčio pyška. Stebėjome, kaip sniege žiba „raganos kauliai“, o pavargę tiesiog gulėjome sniege, žiūrėdami į medžių viršūnes ir gaudydami ant lūpų tirpstančias snaiges.

Išleistuvininkai Valdorfo darželyje jaučiasi ypatingai 🐚💚 Tai didžiukai, kurie jau rudenį keliaus į mokyklas. Jie paaugo, sustiprėjo ir jau yra pasiruošę rimtesnėms užduotims. Šiame etape vaikai išmoksta dalykų, kurie taps tvirtu pamatu ne tik mokyklai, bet ir visam tolimesniam gyvenimui.

🌿 Atsakomybė ir bendrystė. Būdami vyriausi, jie tampa mažųjų globėjais ir pagalbininkais ruošiantis valgyti. Reikia suskaičiuoti valgytojus, atnešti įrankius, išpilstyti arbatą. Tai – ne tiesiog buitis, tai socialinių įgūdžių ir dėmesio kitiems mokykla.

🌿 Valios ir susikaupimo ugdymas. Siuvant savo „kraičio“ maišelį ar statant medinį namelį, prireikia didžiulio susikaupimo. Šlifuojant pamatus, gręžiant skyles stulpeliams ir drožinėjant, vaikai mokosi ne tik amato, bet ir gebėjimo planuoti, palaukti bei priimti nesėkmę.

🌿 Nuo svajonės iki realybės. Namelio statymas yra simbolinė veikla, baigiantis pirmajam septynmečiui. Kiekvienas parenka savo mėgstamas spalvas, nusprendžia, kiek ir kokių daryti langų. Tariasi su auklėtoja, koks geriausiai būtų stogas, ir svajoja, kas jo namelyje apsigyvens. Suaugusiojo padedamas, vaikas išmoksta įsivaizduojamą vaizdą savo rankomis perkelti į realybę. Tai išties įspūdingas pasiekimas mažo žmogaus gyvenime.

Po medžio darbų būna daug drožlių, medžio dulkių. Visa tai reikia sutvarkyti, sušluoti. Ypač smagu tvarkytis dviese: vienas šluoja, kitas laiko samtuvėlį. Tokia paprasta veikla, bet būtent taip vaikai mokosi bendradarbiauti.

Namelio statymas – prasminga ir simboliška išleistuvininko veikla, baigiantis pirmam septynmečiui. Pasiekiama kūno branda, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, pasididžiavimas užbaigtu darbu. Ateina įkvėpimas galvoti apie naujas užduotis ir apie mokyklą.

🌿 Ieškote vietos, kur vaikas patirtų laimingą vaikystę? O jums būtų ramu kiekvieną rytą palikus mažylį? Kviečiame susipažinti su „Karalių pasaka“ 🪸

Popietėlėje kartu žaisime, minkysime vašką, pasinersime į pasaką.

Puiki proga pamatyti, kuo kasdien gyvena ir džiaugiasi čia augantys vaikai, o taip pat susipažinti su auklėtojomis ir Valdorfo pedagogika 🫖

Kaip sako mama Jovita: „Karalių pasaka“ yra mūsų ramybės atradimas. Ieškodami darželio neįsivaizdavome, kad galime atrasti tokį nuoširdų ir kupiną nepamatuojamo rūpestingumo pasaulį. Esame dėkingi už kiekvieną šypseną vaiko veide, už atvirą širdį ir palaikymą sunkios adaptacijos metu, už pagalbą auginant empatišką ir žingeidų žmogų".

Vasario 11 d. 17.00 val. Susitikimo trukmė 1-1,5 val.

Vietų skaičius ribotas, todėl svarbu užsiregistruoti trumpąja žinute +37060654118 iki vasario 10 d. parašant kiek dalyvių atvyks, kokie vardai ir kiek vaikui/-ams metų.

Renginio nuoroda - komentare.

Kiek sutinkate su šiomis mintimis? Kiek padėtų vaikams mokykloje mokytis, jei jau darželyje jie išmoktų klausytis? Kaip sekasi laikytis tokios auklėjimo krypties namuose?

Geras žydų POSAKIS: "Kalbėti duota prigimties, o klausytis – išminties".

Kai grįžta mokinys namo ir skundžiasi mamai, kad ta mokytoja labai griežta, nes nieko mums pamokoje neleidžia, sūnus greitai nuraminamas „Nebijok! Tokios ilgai neužsilaiko!“. Tėvai dažnai vaikams porina, kad tas ar anas mokytojas negeba valdyti klasės. Bet kartą susimąsčiau, ar tik mokytojas turi valdyti balaganą, ar čia tik mokytojo „biznis“? Dažniausiai mokytojai sulaukia pretenzijų dėl nesusitvarkymo klasėje iš tėvų, kurie vaikui sako „Tokios ilgai neužsilaiko“, „Negeba sudominti“, „Nemoka aiškinti“, „Šita per griežta“, „Šita per švelni“. O kiekvienas vaikas šeimoje turėtų girdėti vieną ir ta patį pamokymą: „Vaikeli, kai mokytojas kalba – mokiniai tyli ir klausosi.“ Ir tai yra absoliuti taisyklė. Ir nesvarbu, ar tau mokytojas patinka, ar ne, griežtas jis ar minkštas, švelnesnis ar aštresnis, tavo pareiga yra sekti mokytojo nurodymus. Ir čia dedamas taškas. O pasvaičiojimai apie vaiko laisves, teises, saviraišką, nuomonės išreiškimą ar krykštavimą klasėje turi turėti savo vietą ir savo laiką. Bet šiandien žodis „Pagarba“ yra kažkas apie 90-tuosius. Nes šiuolaikinėje kultūroje svarbiausias esu AŠ, o kiti yra NIEKAS.

Sako, - lietuviai temperamentingi. Jokie mes čia ne šiaurės ispanai. Ispanų triukšmas ateina iš temperamentingų genų, o mūsų – iš palaidos balos. Viena mokytoja dalinosi neregėtu įspūdžiu Vokietijos mokykloje, kurioje dešimtys mokinių valgykloje valgo tyloje ir niekas nieko nedrausmina. Nes ten viskas aišku nuo mažų dienų. Žinome, kad vokiečiams taisyklės aukščiau Dievo. Bet jie įrodo, kad tyla įmanoma. Ir ji vaikams patinka. Matome, kad daug mokinių nuolatos ieško ramaus mokyklos kampo atvėsinti savo ausis.

Tėvai ir mokytojai dažnai griebias už galvos, kad šiandien vaikai „be ausų“ – negirdi, nesiklauso. Jie pertraukia kalbėtoją taip, kaip „skipina“ Jutūbo šortus ar Tik Tok vaizdelius. Tėvai ir patys vaikai skundžiasi, kad mokykloje jie pavargsta nuo netinkamų programų, nuo nuobodulio, nes mokymasis jiems mat nekelia linksmumo. Trūksta „fun“. Bet daugiausiai jie pavargsta nuo savo paties triukšmo, nuo savo blaškymosi – nuo neįgyto įgūdžio klausytis, suprasti ir laikytis mokinio taisyklių bei išgyventi "neFun" akimirkas. Ir tai nėra tik įgimti dėmesio sutrikimai, bet dažniausiai dėmesio stoka dėl netinkamos gyvensenos ir bendravimo kultūros šeimoje. Dėl to, kad ten nėra tokio žodžio - „RIBOS“. Tokie mokiniai paprasčiausiai sau daug leidžia.

Vienoje šeštokų klasėje matydama, kad pasakojamoji dalis apie jausmus jiems yra „aukštoji matematika“, pasiūliau pažaisti žaidimą. Tas reikalas juos pradžiugino, bet netrukus aplankė beviltiškumas supratus savo nepajėgumą išklausyti dviejų sakinių žaidimo instrukcijos. O jeigu nėr kantrybės instrukcijai, tai juo labiau nėr kantrybės ir žaidimui, kur prireiks išlaukti, sekti eilę, stebėti kitą ir laikytis kitų žaidimo taisyklių. Bet kuris žaidimas reikalauja savireguliacijos, t.y. vidinio susiklausymo.

Klausymasis – tai atsparumas, susilaikymas, empatija, pagarba, ištvermė, emocijų ir impulsų valdymas. Tai išmintis. Tai auginama šeimoje savybė. Nuo mažų dienų.

Keli patarimai stiprinant vaikų dėmesingumą :
👂Neleiskite vaikams pertraukti suaugusįjį. Skatinkite šiek tiek palaukti eilės tarti savo žodį.
👂Ekranuose užkirskite kelią vaizdelių „skipinimui“ nuo ankstyvo amžiaus. Dėmesio raidai - tai superžalinga!
👂Skatinkite užbaigti veiklas, žaidimus iki galo.
👂Kartais paprašykite vaiko pakartoti, ką išgirdo (kai pateikiate svarbius nurodymus).
👂Nuo ankstyvo amžiaus diekite supratimą, kad klausymasis yra pagarba, o nesiklausymas, kai į jį kreipiamasi – nepagarba.
👂Kai kalbate vaikui, žvelkite jam į akis, prisilietimu "inkaruokite" svarbias mintis. Venkite bendrauti su vaikais patys žiūrėdami į ekranus.
👂Rutina ir režimas namuose stiprina savikontrolę, o tai savo ruožtu – dėmesingumą.
👂Išvaduokite vaikus nuo smegenų rūko, kurį sukelia cukrus, glitimas, miltai.
👂Sekite pasakas prieš miegą. Struktūruotos istorijos atsipalaidavus „organizuoja ir surūšiuoja vaiko mintis“, stiprina dėmesį ir minčių tvarką galvoje.
👂Diekite taisyklę: „Kai mokytojas kalba – mokiniai tyli ir klausosi“. Išlygų čia nėra.