07/09/2026
Karjera DI eroje: profesijos keisis, tačiau gebėjimas mąstyti, veikti ir pažinti save taps dar svarbesnis
Kaip rinktis profesiją pasaulyje, kuriame dalį šiandien įprastų darbų jau rytoj gali atlikti dirbtinis intelektas? Kokių žinių vis dar verta siekti? Ir kas žmogui lieka, kai technologijos išmoksta atlikti tai, ką ilgą laiką laikėme išskirtinai savo profesine kompetencija?
Rugsėjo 2 d. Vilniaus verslo kolegijoje vykusioje panelinėje diskusijoje „Išsilavinimas, profesija, karjera DI eroje“ į šiuos klausimus žvelgta iš labai skirtingų perspektyvų - švietimo, sporto, ekonomikos, projektų valdymo, verslo, pardavimų ir vadovavimo. Diskusija tapo įvadinės savaitės dalimi ir pakvietė naujus mokslo metus pradėti nuo klausimų, kurie vis labiau keičia tai, kaip mokomės, dirbame ir planuojame savo karjerą.
Diskusijoje dalyvavo dr. Arūnas Šileris - vertėjas ir skaitmeninių knygų bibliotekos „Vyturys“ vadovas, visuomenės veikėjas, daugiau nei du dešimtmečius dirbęs profesionaliu vertėju žodžiu; Inga Stasiulionytė - 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių dalyvė, buvusi profesionali ieties metikė, šiandien dirbanti su lyderyste ir aukšto meistriškumo ugdymu; dr. Viktorija Tauraitė - LINPRA verslo aplinkos projektų vadovė, dirbanti su verslo aplinkos analitika; Aušra Gaiveniene - sertifikuota projektų vadovė, verslo konsultantė, turinti daugiau nei 15 metų tarptautinių projektų ir verslo vystymo patirties ir Vytautas Siaurusaitis - verslininkas, verslo vystymo bei duomenų analitikos ekspertas, „Day Q Analytics“ vadovas. Diskusiją suorganizavo bei pravedė Vilniaus verslo kolegijos verslo katedros vadovė Dr. Erika Tauraitė-Kavai.
Nors diskusijos dalyvių profesiniai keliai labai skirtingi, jų pasisakymuose kartojosi viena mintis - DI eroje vis svarbiau gebėti keistis kartu su aplinka.
Kai keičiasi pasaulis, tenka keistis ir mums
Arūnas Šileris diskusijoje kalbėjo apie labai paprastą, bet kartais nemalonią realybę, jog aplinka neprivalo prisitaikyti prie mūsų. Kaip pavyzdį jis pasitelkė nekilnojamojo turto kainas. Jos gali augti nepriklausomai nuo to, ar mums tai patinka, ir galime ilgai vertinti, ar toks pokytis teisingas, tačiau galiausiai vis tiek turėsime spręsti, ką naujoje realybėje darome mes patys. Tą patį šiandien galima pasakyti ir apie darbo rinką.
A. Šileris daugiau nei dvidešimt metų dirbo vertėju žodžiu - profesijoje, kurioje ilgą laiką žmogaus gebėjimas realiu laiku suprasti vieną kalbą, jos prasmę ir perteikti ją kita buvo sunkiai pakeičiamas. Šiandien sparčiai tobulėjančios „speech-to-speech“ sistemos jau geba beveik realiu laiku išgirsti kalbą, ją išversti ir atkurti balsu.
Taip iškyla klausimas, kas nutinka žmogui, kai technologija pradeda atlikti darbą, su kuriuo jis ilgą laiką tapatino save?
A. Šilerio mintis studentams buvo ne kovoti su neišvengiamu pokyčiu, o ieškoti, kokią naują vertę žmogus gali sukurti šalia technologijos. Žmogaus gebėjimas mokytis, persiorientuoti ir savo kompetencijas panaudoti naujai išlieka visuomet.
DI gali sugeneruoti atsakymą, bet žmogui vis tiek reikės suprasti, ar jis teisingas
Apie išsilavinimo svarbą kalbėjusi Aušra Gaivenienė pabrėžė, kad DI atsiradimas nepanaikina poreikio turėti stiprius profesinius pagrindus. Priešingai, jie tampa atspirties tašku, leidžiančiu suprasti, ką DI iš tiesų sugeneravo.
Todėl studentams ji linkėjo neapsiriboti siaura specializacija, o pasinaudoti studijų metais atsiveriančiomis galimybėmis, kaupti kuo platesnį išsilavinimą, patirtį ir skirtingus gebėjimus. Kai informaciją galima gauti per kelias sekundes, kritinis mąstymas tampa dar svarbesnis už patį jos gavimą.
Kartu A. Gaivenienė priminė, kad karjera nėra vien nuolatinis galimybių kaupimas. Skirtingais gyvenimo etapais reikia mokėti nusistatyti prioritetus ir suprasti, kam šiuo metu verta skirti savo laiką ir energiją, o ko sąmoningai atsisakyti.
Panašią mintį iš ekonominės perspektyvos pratęsė Viktorija Tauraitė.
Skaičiai rodo, kad DI Lietuvos versle jau nebėra tolima ateitis. 2025 m. bent vieną DI technologiją naudojo apie 21,3 proc. Lietuvos įmonių, turinčių bent 10 darbuotojų, o ES vidurkis siekė apie 20 proc. Per metus Lietuvos rodiklis išaugo net 12,5 procentinio punkto. Dažniausiai Europos įmonės DI jau naudoja rašytinės kalbos analizei, vaizdų, garso ir vaizdo įrašų generavimui bei rašytinės ar sakytinės kalbos kūrimui.
V. Tauraitės teigimu, dabartinė studentų karta patenka tiesiai į šio lūžio centrą. Ji ne tik naudosis jau egzistuojančiais DI įrankiais, jai teks dirbti aplinkoje, kurioje keisis patys darbo procesai, organizacijų struktūros ir tai, ką apskritai vadiname profesine kompetencija.
Todėl technologijų išmanymą turi lydėti kritinis mąstymas ir gebėjimas turėti savo poziciją, savotišką vidinį stuburą, leidžiantį išlikti savimi net tada, kai technologijos aplink mus keičiasi ypač greitai.
Žinių turėjimas ir elgesys yra du skirtingi dalykai
Ingos Stasiulionytės karjeros istorija parodė kitą svarbią diskusijos pusę, jog profesinis kelias nebūtinai prasideda nuo aiškaus plano.
Jos pačios kelias prasidėjo sporte. Galimybės vykti į užsienį atsirado dar nemokant kalbos, o sporto šaka, kuriai vėliau atstovavo olimpinėse žaidynėse, iš pradžių taip pat nebuvo kruopščiai suplanuotas gyvenimo projektas.
Vėliau atsirado studijos ir verslas Jaunystėje jos noras tapti vadove kilo iš gana paprasto įsivaizdavimo, kadangi atrodė, kad būtent vadovai uždirba daugiausia.Tačiau pradėjus gilintis į verslą, daug įdomesnis tapo klausimas, kaip veikia žmogus.
Studijų vertė jai taip pat buvo ne vien diplomas. Tai buvo žmonės, profesoriai, pažintys ir aplinka, kurioje galima pamatyti daugiau skirtingų gyvenimo kelių.
Šiandien, dirbdama lyderystės ir aukšto meistriškumo srityje, I. Stasiulionytė atkreipė dėmesį į svarbų DI eros paradoksą: žinojimas ir elgesys nėra tas pats. DI gali labai greitai paaiškinti, kaip turėtume elgtis, kaip vadovauti, kaip komunikuoti ar priimti sprendimą. Tačiau jis negali už žmogų atlikti sunkiausios dalies - išbūti nepatogume ir iš tiesų taip pasielgti.
Tai ypač svarbu kalbant apie vadovavimą. Norinčius tapti vadovais I. Stasiulionytė kvietė pirmiausia savęs paklausti: ar man iš tiesų įdomus žmogus? Vadovavimas nėra vien procesų, užduočių ar KPI valdymas. Tai gebėjimas suprasti žmonių reakcijas, emocijas ir elgesį. Čia, pasak olimpietės, daug ko gali išmokyti ir sportas, kadangi jis leidžia praktiškai pažinti savo kūną, pastebėti jo ryšį su emocijomis, stresu bei gebėjimu priimti sprendimus.
Kuo aukščiau kyli, tuo mažiau vadovauji produktui ir daugiau žmonėms
Apie vadovavimą iš verslo perspektyvos kalbėjo ir Vytautas Siaurusaitis.
Savo karjeros pradžioje gavęs didelių atsakomybių jis pastebėjo vieną jaunystės pranašumą -kai turi mažiau ankstesnių nesėkmių patirties, dažnai turi ir mažiau baimės. Vėliau drąsa niekur nedingsta, tačiau tampa labiau pamatuota: sprendimus pradedi skaičiuoti, vertinti rizikas ir jų pasekmes.
Tačiau, pasak V. Siaurusaičio, viena vadovavimo taisyklė išlieka nepriklausomai nuo veiklos srities. Kuo aukštesnis vadovavimo lygis, tuo mažiau svarbu, ar vadovauji vieną, ar kitą produktą kuriančiai organizacijai. Vis daugiau darbo tampa darbu su struktūra, žmonėmis ir jų psichologija, todėl studentus jis skatino eksperimentuoti ir per skirtingas patirtis atrasti tai, kas juos iš tiesų motyvuoja. Neužtenka pasirinkti perspektyvią sritį vien todėl, kad joje šiandien daug galimybių. Reikia norėti savo srityje tapti labai geru, o tam pirmiausia reikia suprasti, kas tave patį domina.
Dar viena kompetencija, kurios DI nepanaikina, tai gebėjimas komunikuoti su skirtingais žmonėmis. Efektyvi komunikacija nėra kalbėjimas taip, kaip patogu tau pačiam. Tai gebėjimas informaciją perteikti taip, kad ją galėtų priimti kitas žmogus.
Taigi, šalia profesinių žinių vis didesnę vertę ateityje turės tai, ko neįmanoma įgyti vien perskaičius DI sugeneruotą atsakymą: kritinis mąstymas, gebėjimas priimti sprendimus, drąsa išbandyti, savęs pažinimas, gebėjimas dirbti su žmonėmis ir pasirengimas nuolat mokytis iš naujo. Technologija gali padėti greičiau rasti atsakymą, tačiau klausimą, kur norime su tuo atsakymu eiti, vis dar turėsime užduoti patys.
