Tavo saviugdai

Kurkite darnius santykius, kuriuose pagarba vienas kitam augtų su metais!
Stalo žaidimą lavinantį poros santykius galite įsigyti užsukus į 👉 www.kaiptaptidama.lt/damos-ir-dzentelmeno-harmoningi-santykiai

Susipykus kartais viena akimirka ir tu jau aukos vaidmenį.

Nuskriausta - (as) , nelaiminga - (as) ir ne mylima - (as).

Norisi kaltinti kažką, žinoma, pirmiausia save, poto aplink visus kitus.

Panika. Baimė. Gėda.

Pirmiausia prieš save, poto prieš kitus kas matė tave tokia.

Sekundė ir tu jau rami. Giliai kvėpuoju ir girdi kaip plaka tavo širdis.

Nutyla aplinka. Mintys greitai sukasi tavo galvoje.

Kas su manimi ne taip? Kodėl aš tapau auka?

Kas čia ką tik buvo? Silpnumo akimirka? Palūžimas? Panikos ataka? Iš kur tas nerimas? Iš kur pas mane aukos vaidmuo.

Ieškai atsakymu, domiesi, kas tai....

Tačiau vieno nesupranti atsakymai yra su tavimi.

Ir jei sąmoningai pagavai savo mintis tokioje būsenoje. Sveikinu tai pirmas žingsnis link pasveikimo ir savęs pažinimo. Tai tiesus kelias link tavo vidinės ramybės.

Sąmoningumo lavinimas padeda nusirimanti. Nepamiršk tai.

Atleidimas, tai procesas, kuriuo siekiama sugrąžinti sugriautų santykių pusiausvyrą, atgauti emocinę ramybę, savivertę ir orumo jausmą.
Rasti naują bei deramą santykį su skriaudiku, išmokti pamokas, kelti naujus tikslus ir judėti toliau.

Atleidimas grąžina praeitį į jai skirtą vietą ir leidžia ramiai kurti šviesią ateitį.

Vis dėlto kai kurie žmonės niekada neatleidžia ir nepamiršta, jie visam laikui lieka nuskriaustieji. Konkrečioje situacijoje tapę aukomis tokie žmonės tiesiog susigyvena su savo žaizda.

Tai neišvengiamai paveikia ir ateities santykius, ir suvokimą, kuo aš save laikau, todėl žaizda gali niekada neužgyti.

Turime atleisti ir prisiminti tik tai, ką būtina prisiminti. Išmokti skriaudos pateiktas pamokas: kad išlikome, kad atradome kažką nauja, kad tapome kantresni, kažką darome geriau.