Švietimas 4.0

Nepaisant didžiulės specialistų paklausos, inžinerinės studijos stokoja populiarumo. Mokslo metams artėjant į pabaigą ši problema darosi vis aštresnė ir skatina visas suinteresuotas šalis – verslo, švietimo įstaigų ir valdžios atstovus – ieškoti jos sprendimo būdų. Tuo tikslu akademinės bendruomenės ir pramonės įmonių atstovus Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) Mechanikos fakultetas sukvietė į susitikimą, kurio dalyviai pritarė, jog inžinerinių bei technologinių specialybių populiarinimas ir prestižo kėlimas turėtų tapti visų suinteresuotų šalių prioritetu.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas - VGTU

Europa planuoja dideles investicijas į skaitmeninius įgūdžius!

, , , , : We propose to use the next for the digital future of Europe 🎯.

€9,2 billion dedicated to the programme as the key tool for a more digital Europe http://bit.ly/2Ln56CD

Kaip barmenas su filosofijos diplomu padėjo technologijų įmonei sudaryti 200 mln. sandorį, arba kodėl svarbu orientuotis ne tik į STEM ugdymą, bet į įgūdžių ir išsilavinimo įvairovę!

Why tech needs the humanities If you want to build a team of innovative problem-solvers, you should value the humanities just as much as the sciences, says entrepreneur Eric Berridge. He shares why tech companies should look beyond STEM graduates for new hires -- and how people with backgrounds in the arts and humanities can bri...

Ar gali dirbtinis intelektas pakeisti žmogų tokiame kūrybiškumo reikalaujančiame darbe kaip žurnalistika? BBC, Reuters, The New York Times praktiniai pavyzdžiai rodo, kad.. TAIP!
Dirbtinis intelektas ir jo privalumai gali panaudoti atlikti kasdieniškus rutininius darbus, tokius kaip informacijos rinkimas (Reuters News Tracer), ar padėti atsekti "fake news" pranešimus .

Automated Insights - TechEmergence Automated Insights is the creator of Wordsmith, the world’s first public natural language generation platform. Wordsmith allows users to generate human-sounding narratives from data, making it easy to produce millions of personalized reports, articles and narratives in the time it takes to write j...

Medicinos robotikos specialistas, implantuojamų organų dizaineris, kosmoso kelionių gidas, simuliacinių sistemų inžinierius, genetikos konsultantas - ar švietimo teikėjai jau turi galvoti apie naujų studijų/mokymo programų kūrimą? Pažvelkime į ateitį!

A Peek Into The Future With 10 Jobs Of 2050 Prepare yourself for the future by getting a job that lasts the years.

Europos šalys ieško atsakymo į klausimą: kaip mes ruošiamės ateityje dirbti darbo vietose, kurios iki šiol nėra aiškios, ir kokios mūsų strategijos ugdyti gebėjimus, kurių poreikio dar niekas nežino? pasiūlyta efektyvi kombinacija, kuri padėtų šalių švietimo sistemoms efektyviai ruoštis visai netolimos ateities gebėjimų iššūkiams: STEM dalykų mokymo stiprinimas + bendrųjų kompetencijų, tokių kaip kūrybiškumas ar inovatyvumas, ugdymas.

Europos technologijų platformos MANUFUTURE ateities vizija išskirtinį prioritetą teikia švietimui: „Žmonės, kurie įgyvendins pokyčius, yra mums svarbiausi“.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai padės pereiti prie naujovių ir pažangių gamybos strategijų, o tai yra svarbiausias pasaulinio gamybos konkurencingumo variklis.
Kokių gebėjimų reikės ateities gamyklose? Visų pirma tikimasi, kad darbuotojai turės skaitmeninių technologijų įgūdžius, skaičiavimo, analitinio mąstymo kompetencijas, išmanys mašinų ergonomiką ir gamybos metodikas. Greta to ne mažiau svarbu ir bendrieji įgūdžiai, tokie kaip
• gebėjimas orientuotis sudėtingose situacijose
• iniciatyvumas
• problemų sprendimas
• sprendimų priėmimas ir lyderystė
• gebėjimas dirbti komandoje
• verslumas
• bendravimas keliomis kalbomis
• dalijimasis žiniomis ir mokymasis socialinėje aplinkoje

Mokslinė fantastika, ar visai netolima realybė?
PricewaterhouseCoopers ataskaitoje prognozuojama - netolimoje ateityje darbdavių ir darbuotojų požiūris į kompetencijas ir gebėjimus keisis - svarbu bus ne universitetų diplomai, o išskirtiniai gebėjimai ir kompetencijos. Todėl jau šiandien kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar esamos karjeros turi pradėti galvoti apie tai, kokie jo turimi gebėjimai leis konkuruoti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Europos paradoksas - reiškinys, kuriuo įvardijama ryški Europos šalių problema - nors ir turi itin didelį mokslinės produkcijos kiekį, tačiau vis dar nepakankamai vysto inovacijų kultūrą, kuri leistų idėjas lengvai paversti naujais produktais ir paslaugomis. Dėl to ES vis dar stipriai atsilieka nuo JAV, Japonijos, Kinijos, bei kitų inovatyviausių pasaulio valstybių. Norėdama išspręsti šią problemą, ES siekia tapti žinių ekonomika, kurios dėmesio centre būtų plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė.Europos Sąjungos strategija – sukurti inovacijoms palankią aplinką, kurioje geras idėjas būtų lengviau paversti produktais ir paslaugomis, taip skatinant ekonomikos augimą
ir darbo vietų kūrimą. Daugiau informacijos - http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index.cfm