Psichologijos akademija

16/09/2026

KODĖL KARTAIS KOMANDAI REIKIA MAŽIAU SUSITIKIMŲ?

Susitikimai padeda koordinuoti darbus, spręsti problemas ir palaikyti komandos pulsą. Ar gali būti per daug susirinkimų?

Tyrimai rodo, kad dažni susitikimai didina nuovargį, fragmentuoja darbo dieną ir mažina laiką, kurį darbuotojai gali skirti susikaupimo reikalaujančioms užduotims. Perėjimas nuo vieno susitikimo prie kito taip pat turi savo kainą – susitikimams reikia ruoštis, o po pertraukimo - iš naujo grįžti į dienos darbus ir vėl sutelkti dėmesį.

Kai susitikimu pranešama tai, ką būtų galima išspręsti el. laišku, dviejų žmonių susitikimu ar trumpa žinute – jie tampa kliuviniu, o ne pagalba.

Efektyviai veikianti komanda jaučia, kas reikalauja išsamaus komandinio aptarimo, o kur išteklius galima panaudoti veiksmingiau, nekeliant sumaišties.

15/09/2026

Primemame - Psichologijos akademija studijos, keičiančios gyvenimą.

Daininkė Jurga dalinasi, kaip tai darome suteikdami žmonėms galią…kurti ;)

14/09/2026

Antrakursių užsiėmimai Psichologijos akademijoje prasideda nuo kūrybiškumo sesijos. Ką atspindi ir jų apranga :)

14/09/2026

KAI ŽMOGUS DARBE SLEPIA DALĮ SAVĘS, NUKENČIA IR ORGANIZACIJA

Diplomatija, supratimas apie etiketą darbinėje aplinkoje yra svarbu, tačiau neturi reikšti, kad žmogus darbo vietoje stebi kiekvieną savo veiksmą ir nuolat save riboja. Visų pirma, jau atrankos metu darbuotojas bei organizacija susipažįsta ir turėtų abipusiai nuspręsti, kad abiems pusėms atmosfera yra tinkama.

Jei žmogus dirbdamas netiesiogiai (arba tiesiogiai) pajaučia, kad jo pažiūros, gyvenimo aplinkybės, socialinė tapatybė ar tiesiog asmenybės dalis yra nepriimtini, jis gali bandyti tai slėpti.. Taip sukyla papildomas stresas ir išnaudojami psichologiniai resursai stabdant save, bandant nuslėpti tam tikrus faktus ar informaciją.. Resursai, kurie galėtų būti naudojami kurti, atlikti užduotis ar kitaip prisidėti prie organizacijos gerovės, yra skiriami savęs ribojimui.

Štai kodėl organizacijos kultūra ir klimatas yra itin svarbūs – tai veikia ne tik darbuotojų pasitenkinimą, bet ir verslo sėkmę.

10/09/2026

Sportas medicinos akimis

Puikus pokalbis tarp dviejų Psichologijos alumnu (tiesa, vienas (-a) tęsia studijas antrojoje PA studijų pakopoje) ir praktikanto (-ės). Spėkite, kuris yra kuris :)

Gero klausimo!

Nekalbėsime apie tai, kokius pratimus pasirinkti ar kaip susidėlioti treniruotę. Į žmogaus judėjimą pažvelgsime visai kitu kampu – gydytojo akimis.Ir, žinoma...

10/09/2026

KODĖL VIENI DARBUOTOJAI GAUNA VIS ĮDOMESNES UŽDUOTIS, O KITI LIEKA PARAŠTĖSE?

Taip, visi negali imtis „įdomių“ užduočių, nes kasdieniai darbai yra svarbūs ir reikalingi. Tačiau kartais nutinka taip, kad vienas ar keli asmenys gauna visus iššūkius, visas progas pademonstruoti savo įgūdžius ir gebėjimus, o kiti tuo tarpu lieka nepastebėti.. nes neturi tokios progos?

Vadovo ir darbuotojo santykis gali lemti, kam vadovas skirs įdomią, išskirtinę užduotį ir duos progą „sužibėti“ ar tiesiog pakeisti rutiną. Tačiau taip gali susiformuoti ratas: darbuotojui, kuriuo labiau pasitikima, duodamos sudėtingesnės užduotys. Jis gauna daugiau progų parodyti gebėjimus, mokosi ir tampa dar labiau matomas. Tuo metu kitam lieka rutininiai darbai ir mažiau progų įrodyti, savo galimybes.

Vertinant žmogaus potencialą verta žiūrėti ne tik į tai, ką jis jau parodė, bet ir į tai, kokias galimybes parodyti jam apskritai suteikėme ir kokias dar galėtume suteikti. Tai svarbios galimybės, kurių neturėtų lemti tarpasmeniniai ryšiai.

Ar sutinkate?

07/09/2026

„Psichologijos akademijos 2026-2028 studijos startavo. Valio!!!“🎓

07/09/2026

Kodėl grįžtamasis ryšys nepadeda tobulėti?

Apie grįžtamojo ryšio svarbą žino beveik visi – tiek dirbantys su žmonėmis, tiek besidomintys psichologija ir žmonių tarpusavio santykiais. Organizacijose vadovai dažnai susiduria su problema – grįžtamasis ryšys suteikiamas, bet jis nepadeda darbuotojams tobulėti, o kartais net priešingai – po pokalbio rezultatai suprastėja. Kaip to išvengti?

1. Grįžtamąjį ryšį suteikti apie žmogaus pastangas, darbą ir ką reikėtų keisti. Dažna klaida, kai vertinamas tarsi pats žmogus – tingus, pasyvus, tau trūksta lyderystės, imkis daugiau iniciatyvos ir pan. Tokie vertinimai gali žmogų priversti pasijusti nemaloniai ir gynybiškai, o svarbiausia – jis nesuteikia informacijos apie tai, ką ir kaip žmogui reikėtų keisti, kad patobulėtų.

2. Įvertinti darbuotojo ir jam grįžtamąjį ryšį teikiančio asmens santykį. Jei darbuotojo santykis su GR teikiančiu kolega suvokiamas kaip grėsmingas, nepatikimas ar nesąžiningas, grįžtamasis ryšys bus išklausytas ir atmestas. Viduje tas žmogus neatsižvelgs į išgirstą informaciją ir nebus linkęs keisti savo elgesio vien dėl to, kad santykis su tai išsakiusiu asmenimi yra neigiamas.

3. Teikti konkretų grįžtamąjį ryšį. Abstrakti ir miglota informacija, nors skamba prasmingai ir įkvepiančiai, tokiuose pokalbiuose netinka. Pasakymas „imkis daugiau iniciatyvos“ ar „reikia stipresnės komunikacijos“ iš tiesų neduoda nei gairių, nei tikslių žingsnių veiksmams. Tad darbuotojas lieka supratęs, kad reikėtų ką nors keisti, bet nežino ką – taip gali pasijusti įstrigęs ir nesiimti jokių veiksmų.

Straipsnyje „A 25-Year Review of Research on Feedback in Organizations“ galite rasti ir daugiau naudingos informacijos apie grįžtamąjį ryšį (dalis jos pateikta šiame įraše). O jei ieškote praktinių įrankių, juos galite rasti kartu su Žmogaus studijų centru!

03/09/2026

GALVOJE ŪŽIA MINTYS? PRAKTIŠKI PATARIMAI, KURIE PADĖS NURAMINTI PROTĄ

Kai į galvą plūsta nepabaigti darbai, rytojaus užduotys, šeimos planai.. visko gali būti per daug. Tuomet kyla nuovargis net nepradėjus užduočių įgyvendinti, pavargstame nuo nematomo darbų krūvio (angl. mental load).

Lengviau atsipalaiduoti ir nurimti tada, kai mintys – išrašytos, suskaidytos ir paverstos planu, o ne „plaukioja“ galvoje. Neužrašytos, jos nuolat įdarbina smegenis, nes neužbaigtos užduotys yra įsimenamos ir jas vis prisimename, gali kilti nerimas..

Žurnale „Psichologija tau“ pateikiami keli patarimai, kaip greičiau ištuštinti galvą:
1. 5 minutes rašyti (kompiuteryje, telefone ar ant lapo) viską, kas ateina į galvą – nieko nefiltruoti.
2. Prie kiekvieno punkto pasižymėti, ką padarysiu šiandien, ką suplanuosiu kitai konkrečiai dienai, o kas nėra svarbu, nebūtina šiuo metu.

Tai veikia, nes smegenys nustoja saugoti šią informaciją – ji patikimai užfiksuota kitur. Tačiau užfiksavus, svarbu susidaryti tinkamą planą. Straipsnyje rekomenduojama vengti per ilgo darbų sąrašo, nestruktūrizuotų kategorijų ir automatizuoti procesus, kiek tai įmanoma.

Taip pat, straipsnyje pateikiama ir daugiau patarimų, taisyklių kurios leidžia lengviau planuoti ir išsilaisvinti iš psichinio krūvio keliamo nuovargio. Jeigu jums įdomu, straipsnį „Perkrauta galva: kodėl planavimas kartais sekina labiau nei darbai“ galite rasti žurnalo „Psichologija TAU“ 2026 m. (3) gegužės – birželio mėn. numeryje. Žurnalą įsigyti galite čia: https://www.psichologijatau.lt/preke/psichologija-tau-2026-kovas-ir-balandis/