HAI Institutas

Praėjusią savaitę surengėme renginį „Neuroestetika versle: kaip aplinka formuoja mąstymą ir sprendimų kokybę“.

Vienas stipriausių jo momentų buvo kviestinės lektorės, neuromokslininkės dr. Lauros Bojarskaitės, pranešimas apie tai, kaip aplinka tiesiogiai veikia mūsų smegenų darbą, sprendimų kokybę ir produktyvumą. Viena iš įžvalgų sukėlė nemažai nuostabos.

Ar kada susimąstėte: kiek jūsų biuras kainuoja smegenims? Kitaip tariant – kiek jūsų darbo aplinka kainuoja darbuotojų dėmesiui, klaidoms ir produktyvumui?

Tyrimai rodo, kad prastas apšvietimas, triukšmas ir vizualinis chaosas produktyvumą gali sumažinti ~10–30 %. Laura pasiūlė paskaičiuoti labai paprastai.

100 darbuotojų įmonė Lietuvoje. Vieno darbuotojo kaina ~3000 €/mėn. Metinė darbuotojo kaina ≈ 36 000 €. 100 darbuotojų = ~3,6 mln € per metus.

Jei darbo aplinka produktyvumą mažina vos:
→ 1 % = ~36 000 € nuostolis per metus
→ 10 % = ~360 000 € nuostolis per metus
→ 30 % = ~1 080 000 € nuostolis per metus

Milijonas eurų.

Vien dėl to, kad smegenims tenka kovoti su aplinka.

Pranešime suskambėjo stipri mintis: jūsų biuro architektūra nėra estetinis pasirinkimas. Tai – kognityvinė infrastruktūra. Kaip gera IT sistema užtikrina sklandžią informacijos tėkmę, taip neuroestetiškai sukurta aplinka padeda mintims sklandžiau judėti darbuotojų smegenyse.

Mus veikia netvarka, net jei sakome, kad prie jos pripratome. Mes gal jos nebematome, bet smegenys – mato.

Jos nuolat apdoroja vizualinį triukšmą ir atsitiktinius objektus regėjimo lauke. Ir tam eikvojami tie patys kognityviniai resursai, kurių reikia darbui.

Rezultatas:

↓ mažesnis susitelkimas
↓ produktyvumas
↑ klaidų tikimybė
↑ stresas ir kortizolio lygis

O kai aplinka tampa aiškesnė ir mažiau perkrauta, grįžta:

↑ susitelkimas
↑ informacijos apdorojimo kokybė
↑ produktyvumas

Darni, neuroestetiniais principais kuriama aplinka nėra išlaidos. Tai investicija, kuri atsiperka.

Rudenį HAI institutas skirs daugiau dėmesio neuroestetikos temai ir pristatys kompleksinius sprendimus organizacijoms.

Likite prisijungę!

Hai instituto ir TOBIS group bendras projektas „Academia Maesto“ tęsia programos „Pasimatuok profesiją gyvai“ pažintis su įkvepiančiais ir kuriančiais žmonėmis.

Šeštojo užsiėmimo metu dalyviai susitiko su verslininke ir įmonės „Mr. Clay" įkūrėja Raimonda Radvilavičiene, kuri dalijosi savo patirtimi apie verslo kūrimą, idėjų įgyvendinimą bei kelią į profesinę sėkmę.

Susipažinimas su įmonės veikla prasidėjo nuo vizito apgriuvusioje Alytaus keramikos plytinėje – vietoje, kur laikas tarsi sustojęs, tačiau kartu labai aiškiai matomas buvęs industrinis mastas. Ši erdvė tapo stipriu priminimu, kad net ir didelės sistemos, netekusios krypties, energijos ar prisitaikymo, gali sunykti. Tai buvo gyvas pavyzdys, kaip svarbu versle ne tik struktūra, bet ir žmonių užsidegimas, gebėjimas matyti galimybes ir veikti laiku.

Šis apsilankymas paliko stiprų įspūdį, nes leido suprasti, kad verslas nėra statiškas – jis nuolat kinta, reikalauja sprendimų, drąsos ir gebėjimo pastebėti tai, kas kitiems dar nėra akivaizdu. Taip pat jis iškėlė vieną svarbiausių temų – gebėjimą „pamatyti“ galimybę net ten, kur kiti mato tik pabaigą.

Raimonda dosniai dalijosi savo patirtimi, atvirai pasakojo visą verslo kelią – nuo pradžių, kur netrūko kritimų, klaidų ir iššūkių, iki laikotarpio, kai kryptingas darbas atvedė į augimą, stabilumą ir naujų rinkų atradimą. Tai buvo istorija apie atkaklumą, gebėjimą nepasiduoti ir nuolatinį judėjimą pirmyn net sudėtingiausiais etapais.

Antroje susitikimo dalyje, Mr Clay studijoje Kaune, dalyviai turėjo galimybę realiai padirbėti su molio tinku, pajusti jo tekstūrą ir savybes, bei kūrybiškai prisiliesti prie darbo proceso. Tai buvo ne tik praktinė patirtis, bet ir galimybė geriau suprasti, kiek daug už kiekvieno rezultato slypi žinių, bandymų ir nuoseklaus darbo.
Ši patirtis leido pamatyti, kad verslo kelias retai būna tiesus – jame daug posūkių, stabtelėjimų ir naujų pradžių. Tačiau būtent tie etapai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nesėkmės, dažnai tampa pagrindu tolimesniam augimui.

Susitikimo metu taip pat aptarėme filmą “The Secretariat”(2010 m.), kuris, nors ir apie sportą, iš esmės kalba apie lyderystę ir sprendimų priėmimą neapibrėžtumo sąlygomis.

Diskusijoje išryškėjo idėja, kad versle dažnai tenka veikti turint nepilną informaciją – derinant racionalią analizę su intuicija ir drąsa. Filmas taip pat priminė ilgalaikės vizijos svarbą: tai, kas trumpuoju laikotarpiu atrodo rizikinga, ilgainiui gali sukurti išskirtinę vertę.

Svarbi dienos žinutė – kad sėkmė dažnai prasideda nuo gebėjimo pastebėti galimybę, drąsos imtis veiksmų ir nuoseklaus darbo, net kai rezultatai dar nėra matomi iš karto.

„ACADEMIA MAESTO“ PROJEKTO BENDRAKŪRĖJAI:
HAI Institutas ir TOBIS Group
Plačiau apie Academia Maesto programą „Pasimatuok profesiją gyvai": https://tinyurl.com/ymsnx4pm

Kaip aplinka veikia mūsų mąstymą, sprendimų kokybę ir net verslo rezultatus?

Kodėl vienose erdvėse priimame strategiškus sprendimus, o kitose greičiau pavargstame ir tampame impulsyvūs?

Gegužės 27 d. į galeriją „Amres Art“ kviečiame vadovus, organizacijų lyderius ir sprendimų priėmėjus į renginį apie neuroestetiką versle.

Ypatinga renginio viešnia – neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, kuri pranešime „𝐀𝐩𝐥𝐢𝐧𝐤𝐚, 𝐤𝐮𝐫𝐢 𝐬𝐩𝐫𝐞𝐧𝐝ž𝐢𝐚 𝐮ž 𝐣𝐮𝐬: 𝐤𝐚𝐢𝐩 𝐞𝐫𝐝𝐯ė 𝐟𝐨𝐫𝐦𝐮𝐨𝐣𝐚 𝐬𝐦𝐞𝐠𝐞𝐧𝐢𝐬 𝐢𝐫 𝐯𝐞𝐫𝐬𝐥𝐨 𝐫𝐞𝐳𝐮𝐥𝐭𝐚𝐭𝐮𝐬“ atskleis, kaip fizinė ir sensorinė aplinka tiesiogiai veikia dėmesį, emocijas, streso lygį bei mūsų gebėjimą priimti kokybiškus sprendimus.

Tai tema, apie kurią šiandien kalba pažangiausios organizacijos pasaulyje – nes konkurencinį pranašumą kuria ne tik strategijos ar technologijos, bet ir aplinka, kurioje gimsta sprendimai.

Ar jūsų organizacija pasiruošusi ateities sprendimų kultūrai?

📍 Gegužės 27 d. | 14:00–17:30
📍 Amres Art Gallery, Polocko g. 41, Vilnius

Kaina 100 Eur+PVM
Registruotis į renginį: https://forms.gle/9DLJPqw2ZzZYZno18

🔹Per artimiausius 5 metus neuroestetika taps strateginiu pranašumu. Ar jūsų organizacija tam pasiruošusi?

Kviečiame vadovus, sprendimų priėmėjus ir organizacijų lyderius į renginį, kuriame nagrinėsime globaliame verslo kontekste vis paminimą, tačiau dar ne iki galo suprastą reiškinį – neuroestetiką.

Šiandien organizacijos investuoja į strategijas, technologijas ir efektyvumą, tačiau vis dar per mažai dėmesio skiria tam, kaip iš tikrųjų gimsta sprendimai. Naujausi neuromokslo tyrimai rodo, kad sprendimų kokybę lemia ne tik informacija, bet ir aplinka, estetika bei sensorinė patirtis, veikianti mūsų emocijas, dėmesį ir pasitikėjimą.

Kitaip tariant – jei norime geresnių sprendimų, reikėtų optimizuoti ne tik duomenis, bet ir kontekstą, kuriame tie sprendimai priimami. Smegenys sprendimus priima ne izoliuotai, o reaguodamos į visą aplinką.

Renginyje šią temą, iš skirtingų perspektyvų, nagrinės:

🔹Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė
🔹Verslo psichogogė Rasa Baltė Balčiūnienė
🔹„Estetikos someljė“ kūrybos vadovė, žurnalistė Ieva Rekštytė-Matuliauskė

Plačiau apie renginį: https://shorturl.at/ySoZu

RENGINIO INFORMACIJA
Data ir laikas: gegužės 27 d., 14.00-17.30
Vieta: Polocko g. 41, Vilnius (Amres Art galerija)
Renginio organizatorius: „HAI institutas“

Kaina 100 Eur+PVM
PIRKTI BILIETĄ: https://shorturl.at/uLYiP
REGISTRACIJA: https://forms.gle/9DLJPqw2ZzZYZno18

KONTAKTAI
[email protected]
+370 615 57984

Penktajame Academia Maesto programos „Pasimatuok profesiją gyvai” susitikime leidomės į patirtį, kurioje susijungė kūryba, pojūčiai ir gilesnis santykio su tikrumu pažinimas. Šį kartą ėjome į „Desertų klubą“ – erdvę, kur desertas nėra tik galutinis rezultatas, o nuolat kintantis procesas, gimstantis iš idėjos, intuicijos ir disciplinos.

Čia ne tik klausėmės – darėme. Kepėme pyragus, bandėme, klydome, stebėjome ir iš naujo supratome kūrybos procesą. Dirbdami su produktais matėme, kaip svarbu pagarba ingredientui, jo kilmei ir pilnam panaudojimui. Net paprasčiausi dalykai atsiskleidė kitaip, kai leidome sau ne tik vykdyti, bet ir jausti procesą. Supratome, kad kūryboje ne visada reikia aiškaus plano – kartais svarbiau pradėti ir leisti rezultatui atsirasti.

Susitikimo metu turėjome galimybę gyvai patirti ir tai, kas kuria tikrą meistrystę – Asta Petrušienė dalinosi savo žiniomis, patirtimi ir požiūriu į kūrybą. Tai buvo gyvas žinių perdavimas, leidęs ne tik išgirsti, bet ir pajusti, kaip gimsta sprendimai, kaip formuojasi skonis ir kaip auga profesionalumas.
Patyrėme, kad nežinojimas gali būti stiprybė – kai nesame prisirišę prie vieno rezultato, atsiranda erdvė atradimams, netikėtumui ir tikrai kūrybai.

Svarbi šio susitikimo dalis buvo „Amres Art” galerijoje vykusi tikrumo degustacija „Atpažinti tikrumą“. Į ją įsitraukėme ne tik protu, bet ir kūnu. Bandėme, uostėme, lietėme, stebėjome – įdarbinome visus penkis pojūčius. Tai buvo ne tik degustacija, bet ir gilesnė refleksija apie tai, kaip šiandien suvokiame pasaulį.
Judėdami tarp gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų, susidūrėme su klausimu – ar vis dar gebame atpažinti, kas yra tikra? Šiandien, kai technologijos ir dirbtinis intelektas vis dažniau pakeičia kasdienes patirtis, riba tarp natūralaus ir dirbtinio tampa beveik nematoma. Pastebėjome, kaip lengvai pasikliaujame racionalia informacija, bet vis rečiau pasitelkiame savo pojūčius.

Degustacijos metu sustojome. Žiūrėjome į paprastus dalykus kitaip, bandėme juos pajusti, įvertinti ir suprasti. Kėlėme sau klausimus – ar tai, ką jaučiame, yra tikra? Ar mūsų pojūčiai vis dar patikimi? Kaip dažnai kasdienybėje susiduriame su imitacija, net to nepastebėdami?

Ši patirtis leido ne tik geriau pažinti maistą, bet ir save. Supratome, kad tikrumas nėra savaime suprantamas – jį reikia lavinti, ugdyti ir sąmoningai išgyventi.
Išėjome su daugiau nei tik naujais skoniais ar įgūdžiais. Išėjome su klausimais, su didesniu jautrumu aplinkai ir su priminimu, kad kūryba, kaip ir tikrumas, prasideda nuo gebėjimo jausti.

„ACADEMIA MAESTO“ PROJEKTO BENDRAKŪRĖJAI:
HAI Institutas ir TOBIS Group
Plačiau apie Academia Maesto programą „Pasimatuok profesiją gyvai": https://tinyurl.com/2z59sy38

„Galvoti, kad jeigu turėsiu kontrolę, turėsiu ir galią, yra iliuzija. Paradoksas tas, kad, atsisakius kontrolės, vadovo galia organizacijoje ne mažėja, o didėja. Galia nėra kontrolė. Galia reiškia, kad procesai organizacijoje vyksta net ir tada, kai vadovo nėra šalia“, - sako Lina Maskoliūnė.

▪️Kas yra vidinė galia ir kuo ji skiriasi nuo siekio kontroliuoti?
▪️Kaip organizacijoje randasi galios centrai?
▪️Kaip atpažinti tikrą ir imitacinį galios perskirstymą?
▪️Kodėl galios perskirstymas tampa vienu didžiausių iššūkių organizacijose?

Laidų ciklo „Orientyrai pokyčiams“ 12-ajame epizode verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė kalbina Liną Maskoliūnę, „gyvųjų“ organizacijų ir pokyčių fasilitatorę, verslo praktikę.

https://youtu.be/v1jl2H9ikdE

0:00:00 – Pradžia
0:01:11 – Apie pokytį ir galią: „Transformacija yra esminis pokytis organizacijose, o galia – vienas svarbiausių jos elementų“.
0:02:29 – Apie kontrolę kaip galią: „Tai yra iliuzija“.
0:03:58 – Kada vadovo galia didėja? „Paradoksas tas, kad, atsisakius kontrolės, vadovo galia organizacijoje didėja“.
0:04:13 – Apie galios sąvoką: „Painiojame teisę priimti sprendimus su vidine galia, kuri leidžia sumanymui judėti į priekį“.
0:05:45 – Apie galios centrus organizacijose: „Jų visada yra, kartais - neidentifikuotų“.
0:06:31 – Apie vadovo saviugdą: „Galia kyla iš vidinės būsenos, todėl darbas su savimi yra svarbiausias“.
0:07:35 – Kaip atpažinti, ar galios perskirstymas organizacijose nėra imitacija? „Reikia klausytis žmonių ir girdėti koks žodynas yra naudojamas“.
0:12:12 – Kaip verslo kūrėjas perduoda galią įpėdiniui? Asmeninė L. M. patirtis.
0:18:04 – Esminiai pokalbio akcentai.
Laida transliuojama per Žinių radiją.

„Savininkiškumo jausmas reiškia susitapatinimą. Galime tapatintis su prekės ženklu, organizacijos kultūra, valstybe... Tik susitapatinus, o ne paliepus iš šalies, įvyksta tikrasis pokytis, nes darbas tampa prasmingas“, - sako Algirdas Orantas.

▪️Kaip darbuotojas tampa pokyčio ambasadoriumi?
▪️Ar iš vidaus kylantys pokyčiai yra tvaresni?
▪️Kaip atsiranda „aukos“ idėja ir kuo ji yra pavojinga?

Laidų ciklo „Orientyrai pokyčiams“ 11-ajame epizode „Kaip randasi savininkiškumo jausmas?“ verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė kalbina Algirdą Orantą, agentūros „The Critical“ partnerį ir vadovą, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos pirmininką, Lietuvos dizaino asociacijos tarybos narį.

https://youtu.be/Q7_XgLU0VR8

0:00:00 – Pradžia
0:01:26 – Kaip randasi pokytis? „Vieni pokyčiai yra liepiamosios nuosakos, kiti - kylantys iš vidaus“.
0:02:37 – Kaip atpažinti, ar pokytis organizacijoje nėra primestas iš šalies? „Tai galima suprasti iš mikrodetalių“.
0:03:59 – Apie „aukos kainą“ ir jos pavojus: „Kai turi vidinį susivokimą, esi pasiryžęs kažką aukoti“.
0:05:01 – Apie sėkmingus ir nesėkmingus pokyčius - A. O. praktiniai pavyzdžiai.
0:07:32 – Apie savininkiškumo jausmą: „Kai darbuotojas susitapatina su organizacija, bet koks darbas tampa prasmingas“.
0:09:23 – Apie užduočių delegavimo lygmenis: „Tik vienas iš jų skatina savininkiškumo jausmą“.
0:10:55 – Kaip skatinti vidinį pokytį: „Svarbiausi įrankiai – skaidrumas ir edukacija“.
0:14:04 – Apie vadovų kaltės jausmą dėl nesėkmingo pokyčio - A. O. praktinis pavyzdys.
0:17:07 – Kaip atskleisti organizacijos tapatybę: „Stengiamės įtraukti kuo daugiausuinteresuotų dalyvių (angl. stakeholders).
0:19:03 – Apie nacionalinę strategiją „Lietuva 2050“: „Svarbu, kad ji taptų šalies gyventojų patirtimi“.
Laida transliuojama per Žinių radiją.

Ketvirtasis Academia Maesto programos „Pasimatuok profesiją gyvai" susitikimas Panevėžyje paliko daugiasluoksnį įspūdį. Tai buvo patyrimas, kuriame jaunimas mokėsi ne klausydamas, o matydamas, liesdamas, kalbėdamasis ir būdamas viduje to, kas iš tikrųjų vyksta versle, mene ir kūryboje.

Nuo pirmų žingsnių „IOCO Packing“ erdvėse atsivėrė realus organizacijos gyvenimas – čia aiškiai pajutome, kad svarbiausia ne tik diplomas, bet ir mąstymas, atsakomybė bei gebėjimas augti. Stebėjome visą procesą – nuo kliento užklausos iki produkto išvežimo. Įspūdinga, kaip „šveicariško laikrodžio“ tikslumu veikianti gamyba nesustoja – dirba 24/7, o visose srityse jaučiamas nuoseklus ir atsakingas požiūris. Sužinojome, kad maisto produktai turi savo „drabužį“ – pakuotę, o už jos slypi sprendimai, kuriantys vertę, mažinantys nuostolius ir užtikrinantys kokybę. Vadovo pasakojimas dar kartą patvirtino – lyderystė gimsta iš kryptingo veikimo.

Visai kitokią, bet ne mažiau gilią patirtį išsinešėme iš „Glass Remis“. Čia menas atsiskleidė ne kaip objektas, o kaip gyvas procesas – tarp ugnies, formos, žmogaus ir idėjos. Jaunimas pamatė, kad meno, kaip produkto, tikroji vertė gimsta ten, kur susijungia skirtingos kompetencijos, pojūčiai ir patirtys. Gyvai įsitikinome, kad Lietuvoje kuriami stiklo meno kūriniai keliauja po visą pasaulį ir yra vertinami skirtingose kultūrose. Tai leido aiškiai suprasti – menas yra universali kalba, kuriai nereikia vertimo, bet kuri kuria ryšį, emociją ir vertę visur, nepriklausomai nuo geografijos. Tai buvo susitikimas su estetika, kuri ne tik matoma, bet ir jaučiama.

Dieną užbaigė patirtis „Romantic“ erdvėje – vietoje, kur istorijos ir šiuolaikinio požiūrio sąveika kuria subtilią, bet labai aiškią vertę. Čia dar kartą tapo akivaizdu, kaip svarbu ne tik tai, ką darai, bet ir kaip tai pateiki.

Visa diena buvo lydima gyvų diskusijų, klausimų ir refleksijų. Filmo „Bagerio Vanso legenda“ analizė tapo dar vienu sluoksniu – apie vidinį balsą, savo kelią ir gebėjimą veikti tiksliai, kai esi ryšyje su savimi ir aplinka.

Po skirtingų patirčių išryškėjo aiški įžvalga: nors veiklos sritys skiriasi, jas jungia tie patys pagrindai – atsakomybė, kokybė, bendradarbiavimas ir žmonių įsitraukimas.

„ACADEMIA MAESTO“ PROJEKTO BENDRAKŪRĖJAI:
HAI Institutas ir TOBIS Group
Plačiau apie Academia Maesto programą „Pasimatuok profesiją gyvai": https://tinyurl.com/2z59sy38

Versle, kilus nepasitenkinimui rezultatais, dažnai priimami greiti, trumpalaikiai sprendimai. Bet pokytis neįvyksta. „Net apie 70 proc. pokyčių žlunga, nes pasirenkamas netinkamas jų įgyvendinimo būdas: ne visuomet užtenka pakoreguoti žmonių veiksmus, kartais tenka keisti verslo modelį ar net imtis mąstymo reformos, - sako Gintaras Vilda.

▪️Kaip atpažinti, kokio pokyčio reikia organizacijai?
▪️Kuo skiriasi pokyčiai, permainos ir reformos?
▪️Kokių reikia sąlygų, kad reforma įvyktų?
▪️Kodėl dalis įmonių renkasi trumparegiškus sprendimus?

Laidų ciklo „Orientyrai pokyčiams“ 10-ajame epizode „Kaip išvengti trumparegiškų sprendimų?“verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė kalbina „Gamybos inovacijų slėnio“ įkūrėją ir vadovą 𝐆𝐢𝐧𝐭𝐚𝐫ą 𝐕𝐢𝐥𝐝ą.

https://youtu.be/8qAN_1ZCqcI

0:00:00 – Pradžia
0:01:06 – Apie skirtingą pokyčių gylį: „Šiandieninėje visuomenėje žodis „pokytis“ generalizuoja visų tipų pasikeitimus“.
0:03:36 – Kokio pokyčio reikia organizacijai? „Pirmas veiksmas - išsiaiškinti, kur slypi tikroji blogų rezultatų problema“.
0:07:38 – Kaip buvo kuriamas „Gamybos inovacijų slėnis“? „Tai buvo rimta reforma: reikėjo transformuoti mąstymą ir permąstyti įmonės kultūros elementus“.
0:13:03 – Kodėl įmonės renkasi trumpalaikius sprendimus? „Statistika rodo, kad apie 70 proc. pokyčių žlunga, nes pasirenkami netinkami jų įgyvendinimo būdai“.
0:15:32 – Praktinis G. V. pavyzdys: „Reformavome Lietuvos inovacijų ekosistemą“.
0:19:51 – Apie sąlygas pokyčiams įvykti: „Jokios permainos ir reformos neįmanomos be 3 pagrindinių dalykų – mąstymo, kultūros ir elgsenos“.
Laida transliuojama per Žinių radiją.

„Laikmetis, kuriame gyvename, turi beprotiškai daug galimybių ir daug neaiškumo, kur jos mus nuves. Nebėra žmonių, kurie viską gali. Baigėsi tas herojų metas. Šiandien kalbame apie gebėjimą įvairiems matymams sugyventi, kurti, išbūti įtampoje. Ir fasilitavimas padeda tai daryti – susijungti į bendrystę, kuri leistų padaryti tai, ko negali vienas žmogus. Atėjome į tašką, kai strateginė klaida yra galvoti, kad viską padarysiu pats“, - sako Eglė Daunienė.

▪️Kuo fasilitavimas naudingas pokyčių procese?
▪️Kaip pokalbį grupėje pakeisti kokybišku dialogu?
▪️Kuo fasilitavimas skiriasi nuo moderavimo?
▪️Kada vadovo ir fasilitatoriaus tandemas būna sėkmingas?

Laidų ciklo „Orientyrai pokyčiams“ 9-ajame epizode „Kam vadovui reikalingas fasilitavimas?“ verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė kalbina „Sociokratijos centro“ steigėją, „OVC Consulting“ konsultantę, Vilniaus universiteto dėstytoją 𝐄𝐠𝐥ę 𝐃𝐚𝐮𝐧𝐢𝐞𝐧ę.

https://youtu.be/Dx6IsqL9i1o

0:00:00 – Pradžia
0:00:43 – Apie fasilitavimo esmę: „Tai pastanga vesti žmonių grupę bendrumo link“.
0:02:31 – Kokius instrumentus naudoja fasilitatorius? „Fasilitatorius žino, kokį metodą panaudojus, grupė gali pereiti prie dialogo“.
0:04:06 – Kuo skiriasi fasilitavimas nuo moderavimo? „Fasilitatorius, kitaip nei moderatorius, rūpinasi, kad grupė judėtų kartu“.
0:06:03 – Apie fasilitavimo svarbą darant pokytį: „Fasilitavimas padeda susijungti į bendrystę, kuri leidžia padaryti tai, ko negali vienas žmogus“.
0:08:52 – Kodėl sunku prikalbinti organizacijas išbandyti fasilitavimą? „Mūsų kultūroje yra vertinamas greitis“.
0:10:34 – Ko baiminasi vadovai? „Po fasilitavimo žmonės jaučiasi daugiau galintys, ir vadovai nebežino, kaip užtikrinti kontrolę“.
0:12:03 – Apie atsakomybę ir psichologinę suaugystę: „Galėti fasilituoti reiškia psichologinę brandą“.
0:16:39 – Apie vadovo ir fasilitatoriaus sėkmingą tandemą: „Kai pasidalini vaidmenis, randasi išradingi sprendimai“.
Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.