HAI Institutas, Rūdininkų Gatvė 18, Vilnius (2026)

10/08/2026

KAIP MĄSTYTI APIE SAVE DI LAIKMETYJE?

Kviečiame į dokumentinio filmo „Orientyrai pokyčiams: psichologinė suaugystė“ peržiūrą, įvadinį pokalbį ir gyvą refleksiją.

Dirbtinis intelektas keičia ne tik mūsų darbą, bet ir tai, kaip mąstome, priimame sprendimus, suvokiame savo vaidmenį organizacijose, kuriame santykius su žmonėmis ir naudojamės technologijomis. Kai dalį mąstymo ir sprendimų patikime DI, dar svarbiau neprarasti gebėjimo patiems vertinti, pasirinkti ir prisiimti atsakomybę.

Kaip šių pokyčių akivaizdoje išsaugoti savo poziciją? Kaip atskirti, ko iš tiesų norime mes patys, o ką mums siūlo kiti žmonės, organizacijos ar technologijos?

Čia ypač svarbi tampa psichologinė suaugystė – gebėjimas turėti savo poziciją, savarankiškai priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus ir kurti lygiaverčius santykius neprarandant savęs.Tai ypač aktualu horizontaliose ir saviorganizacija grindžiamose organizacijose, kuriose nebeužtenka vykdyti nurodymus ar prisitaikyti – reikia savarankiškai orientuotis, bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

Prieš filmo peržiūrą aptarsime:
• kas yra psichologinė suaugystė;
• kodėl ji ypač svarbi DI laikmetyje;
• kaip stiprinti savarankišką mąstymą ir išsaugoti savo poziciją.

Filmas leis pamatyti, kaip psichologinė suaugystė formuojasi ne teorijoje, o konkrečiuose žmonių pasirinkimuose.
Režisieriaus Gintaro Šepučio dokumentinio filmo herojai – žmonės, atradę mėgstamą veiklą ir savo gyvenimo kryptį. Jie atvirai pasakoja apie pašaukimą, klaidas, abejones, atradimus ir bandymą išaugti iš juos ribojančių elgesio scenarijų.
Tai tikros istorijos apie žmones, kurie mokosi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir atrasti orientyrus savyje.

Po filmo vyks gyva refleksija ir pokalbis.
Tyrinėsime, kaip atpažinti svetimus tikslus, keisti pasikartojančius elgesio scenarijus, kurti lygiaverčius santykius neprarandant savo pozicijos ir permainų laikmetyje stiprinti vidinius orientyrus.
Pokalbį ves Rasa Baltė Balčiūnienė – verslo psichologė, mąstymo pokyčių konsultantė, radijo laidos „Ateities genas“ vedėja, verslo psichologijos straipsnių autorė portaluose „15min“ ir „Verslo žinios“.

RENGINIO INFORMACIJA:
Data ir laikas: Rugpjūčio 20 d. 18.00–20.00 val.
Vieta – „Amres Art“ galerija, Polocko g. 41, Vilnius
Organizatorius – HAI institutas

REGISTRACIJA:
Renginys nemokamas, su pakvietimais, norėdami dalyvauti užpildykite registracijos anketą: https://forms.gle/VDoFyS8mJgKg7dwz5

KONTAKTAI:
+37060395383, Vaiva
[email protected]
https://www.hai.institute/

17/07/2026

Kartais atrodo, kad profesinis kelias turėtų būti tiesus ir aiškus, tačiau aštuntasis „Academia Maesto“ programos „Pasimatuok profesiją gyvai“ susitikimas su Gabriele Rimkute Pamerkių miškuose priminė visai ką kita – prasmingiausi keliai dažnai išsišakoja, susikerta ir vėl susijungia netikėčiausiose vietose.

Academia Maesto susitikime kartu su archeologe, mokslų daktare, meno, istorijos ir mokslo komunikatore bei sertifikuota arboriste Gabriele Rimkute leidomės į pasivaikščiojimą po vietas, kuriose gimė ne tik svarbūs archeologiniai atradimai, bet ir daugelis jos profesinių idėjų.

Kelionę pradėjome prie įspūdingos, net septynių metrų aukščio Merkio vandens skalaujamos Baltulio atodangos. Čia Gabrielė papasakojo apie kartu su geologu prof. Gediminu Motuza, atliktus tyrimus ir netikėtą radinį – seniausią Dzūkijoje rastą šulinį bei vienintelį iki šiol Pietų Lietuvoje aptiktą tokio tipo medinį statinį. Šis atradimas ypatingas ne tik dėl savo amžiaus, bet ir todėl, kad buvo rastas vietovėje, kur archeologinių objektų iki tol nebuvo užfiksuota.

Pasakojimas apie šulinio konstrukciją, jame aptiktus radinius, meistro ženklu pažymėtą puodo fragmentą, medinių lentelių liekanas ir perkaitusius akmenis leido bent trumpam pasijusti archeologinio tyrimo dalyviais. Tačiau didžiausią įspūdį paliko ne pats radinys, o tai, kaip Gabrielė geba archeologiją paversti gyva istorija – ne eksponatais muziejaus vitrinoje, o žmonių gyvenimais, sprendimais ir kasdienybe.

Vėliau ir patys galėjome patirti atradėjo džiaugsmą. Dzūkijos smėlyje ieškojome titnago nuoskaldų, keramikos fragmentų, menančių XVI amžių, mokėmės atpažinti žmogaus veiklos pėdsakus kraštovaizdyje. Kiekvienas rastas fragmentas tapo mažu tiltu į praeitį, o Gabrielės pasakojimai suteikė jiems prasmę ir kontekstą.

Susitikimo metu klausėmės ne tik apie archeologinius tyrimus, bet ir apie jos pačios gyvenimo kelią. Apie tai, kaip viena svajonė gali išauginti kitą, kaip skirtingos veiklos nebūtinai konkuruoja tarpusavyje, o priešingai – praturtina viena kitą. Archeologija, medžių priežiūra, mokslo ir meno komunikacija Gabrielės gyvenime susipina į vieną pasakojimą apie smalsumą, nuolatinį mokymąsi ir drąsą neapsiriboti viena tapatybe.

Diskusijas užbaigėme Merkio pakrantėje – vietoje, kur žmonės rinkdavosi, gyveno ir bendravo jau akmens amžiuje. Sėdint prie upės tapo aišku, kad svarbiausia šio susitikimo tema buvo ne profesijos, o gebėjimas išlikti atviram pasauliui. Gabrielės istorija parodė, kad ateities profesija nebūtinai yra viena profesija. Galbūt tai gebėjimas kurti prasmingus ryšius tarp skirtingų sričių, patirčių ir žmonių, pinant iš jų savitą, nuolat augančią gyvenimo kasą.

„ACADEMIA MAESTO“ PROJEKTO BENDRAKŪRĖJAI:
HAI Institutas ir TOBIS Group
Plačiau apie Academia Maesto programą „Pasimatuok profesiją gyvai": https://tinyurl.com/ymsnx4pm
Video skamba senos lietuvių liaudies dainos „Dolijute Dolija“ elektroninė versija „Dolijute” - Manfredas Remix

29/06/2026

Septintasis „Academia Maesto“ programos „Pasimatuok profesiją gyvai“ susitikimas Druskininkuose tapo dar viena gyva patirtimi, leidusia pažinti verslo inžineriją, strateginį valdymą, politiką ir lyderystę ne iš vadovėlių, o iš žmonių, kurie visa tai kuria kiekvieną dieną.

Susitikimą pradėjome Viečiūnų bendruomenės namuose, kur po tradiciniu šiaudiniu sodu oficialiai gimė pirmojo „Academia Maesto“ ciklo baigiamojo Forumo programa. Šis renginys ypatingas tuo, kad jį nuo idėjos iki visiško įgyvendinimo kuria patys programos dalyviai – jaunimas. Kartu išgryninome svarbiausias temas, renginio struktūrą bei sutarėme, kad jaunimo kuriamam renginiui būtinas gyvas procesas, netikėtumo elementai ir erdvė, kurioje gimsta tikros idėjos.

Antroji dienos stotelė – UAB „Stikloporas“ gamykla, kurioje iš arti pamatėme įspūdingą, visą parą vykstantį gamybos procesą. Čia stiklo duženos ir antrinės žaliavos virsta aukštos pridėtinės vertės, ekologišku ir inovatyviu produktu – porėtojo stiklo granulėmis, kurios šiandien sėkmingai eksportuojamos į daugelį pasaulio šalių.

Gamyklos vadovas Valdas Bernatavičius – jaunas, ambicingas profesionalas – pasidalijo savo profesiniu keliu. Jis pasirinko darbą unikalioje gamyboje, kur nebuvo iš anksto paruoštų atsakymų – viską teko atrasti, kurti ir išbandyti patiems: nuo mokslinių eksperimentų iki kasdien patikimai veikiančių technologinių procesų.

Apie tikrąją rizikos valdymo ir lyderystės galią pasakojo UAB „Tobis Group“ valdybos pirmininkas Gintautas Radvilavičius. Kritiniu gamyklos augimo etapu reikėjo apsispręsti dėl tolesnės gamybos krypties. Tuomet laboratorijoje dirbusios jaunos specialistės padarė tai, kas pagal tuomet vyravusią teoriją buvo laikoma neįmanoma – sukūrė baltąjį stikloporą. Kartais didžiausi proveržiai gimsta tada, kai dar nežinome, kad kažko „neįmanoma“ padaryti. Baltasis stikloporas (granuliuotas putstiklis) atvėrė visiškai naujas rinkas, kurios sėkmingai plečiasi ir šiandien. Tai buvo puikus priminimas, kad inovacijos prasideda ne nuo technologijų, o nuo žmonių, kurie nebijo mąstyti kitaip.

Druskininkų savivaldybėje vyko susitikimas su meru Ričardu Malinausku. Atvirai diskutavome apie politiką, atsakomybę, lyderystę ir gyvenimo pasirinkimus. Meras dalijosi, kaip subūrus stiprią komandą, priimant drąsius, ekonomiškai pagrįstus ir strategiškai apgalvotus sprendimus buvo kuriamas šiandieninis Druskininkų veidas – modernus, gyvas ir tarptautiniu mastu atpažįstamas kurortas.
Tyrinėdami šią profesiją dar kartą įsitikinome, kad miesto vadovo darbas yra itin daugiasluoksnis – kiekvienas sprendimas daro įtaką visai bendruomenei, miesto raidai ir žmonių gyvenimo kokybei.

Septintąjį „Academia Maesto“ susitikimą užbaigėme medžių sodinimu.
Druskininkų slėnyje, prie ežero, kartu su meru ir savivaldybės komanda pasodinome vienuolika sakurų, kurias miestui padovanojo UAB „Tobis Group“ ir UAB „Femina Bona“. Tai tapo gyvu „Academia Maesto“ projekto įprasminimu ir simboliniu palikimu miestui.
Sakura šiame projekte tampa augimo, kūrybos ir gyvo žinojimo metafora. Ji primena, kad tiek žmogaus, tiek bendruomenės branda vyksta palaipsniui – per patirtį, santykį, atsakomybę ir nuoseklų vidinį darbą. Kaip medis auga iš šaknų į kamieną, iš kamieno – į lają, o galiausiai pražysta žiedais, taip ir žmogus bei bendruomenė auga per patirtį, bendrystę ir dalijimąsi.

Ši diena dar kartą priminė, kad profesiją galima ne tik pažinti, bet ir išgyventi. Kad lyderystė prasideda nuo smalsumo, inovacijos – nuo drąsos ieškoti sprendimų, o dideli pokyčiai visuomet prasideda nuo žmonių, kurie pasirenka veikti.

„ACADEMIA MAESTO“ PROJEKTO BENDRAKŪRĖJAI:
HAI Institutas ir TOBIS Group
Plačiau apie Academia Maesto programą „Pasimatuok profesiją gyvai": https://tinyurl.com/ymsnx4pm

04/06/2026

Praėjusią savaitę surengėme renginį „Neuroestetika versle: kaip aplinka formuoja mąstymą ir sprendimų kokybę“.

Vienas stipriausių jo momentų buvo kviestinės lektorės, neuromokslininkės dr. Lauros Bojarskaitės, pranešimas apie tai, kaip aplinka tiesiogiai veikia mūsų smegenų darbą, sprendimų kokybę ir produktyvumą. Viena iš įžvalgų sukėlė nemažai nuostabos.

Ar kada susimąstėte: kiek jūsų biuras kainuoja smegenims? Kitaip tariant – kiek jūsų darbo aplinka kainuoja darbuotojų dėmesiui, klaidoms ir produktyvumui?

Tyrimai rodo, kad prastas apšvietimas, triukšmas ir vizualinis chaosas produktyvumą gali sumažinti ~10–30 %. Laura pasiūlė paskaičiuoti labai paprastai.

100 darbuotojų įmonė Lietuvoje. Vieno darbuotojo kaina ~3000 €/mėn. Metinė darbuotojo kaina ≈ 36 000 €. 100 darbuotojų = ~3,6 mln € per metus.

Jei darbo aplinka produktyvumą mažina vos:
→ 1 % = ~36 000 € nuostolis per metus
→ 10 % = ~360 000 € nuostolis per metus
→ 30 % = ~1 080 000 € nuostolis per metus

Milijonas eurų.

Vien dėl to, kad smegenims tenka kovoti su aplinka.

Pranešime suskambėjo stipri mintis: jūsų biuro architektūra nėra estetinis pasirinkimas. Tai – kognityvinė infrastruktūra. Kaip gera IT sistema užtikrina sklandžią informacijos tėkmę, taip neuroestetiškai sukurta aplinka padeda mintims sklandžiau judėti darbuotojų smegenyse.

Mus veikia netvarka, net jei sakome, kad prie jos pripratome. Mes gal jos nebematome, bet smegenys – mato.

Jos nuolat apdoroja vizualinį triukšmą ir atsitiktinius objektus regėjimo lauke. Ir tam eikvojami tie patys kognityviniai resursai, kurių reikia darbui.

Rezultatas:

↓ mažesnis susitelkimas
↓ produktyvumas
↑ klaidų tikimybė
↑ stresas ir kortizolio lygis

O kai aplinka tampa aiškesnė ir mažiau perkrauta, grįžta:

↑ susitelkimas
↑ informacijos apdorojimo kokybė
↑ produktyvumas

Darni, neuroestetiniais principais kuriama aplinka nėra išlaidos. Tai investicija, kuri atsiperka.

Rudenį HAI institutas skirs daugiau dėmesio neuroestetikos temai ir pristatys kompleksinius sprendimus organizacijoms.

Likite prisijungę!

28/05/2026

Hai instituto ir TOBIS group bendras projektas „Academia Maesto“ tęsia programos „Pasimatuok profesiją gyvai“ pažintis su įkvepiančiais ir kuriančiais žmonėmis.

Šeštojo užsiėmimo metu dalyviai susitiko su verslininke ir įmonės „Mr. Clay" įkūrėja Raimonda Radvilavičiene, kuri dalijosi savo patirtimi apie verslo kūrimą, idėjų įgyvendinimą bei kelią į profesinę sėkmę.

Susipažinimas su įmonės veikla prasidėjo nuo vizito apgriuvusioje Alytaus keramikos plytinėje – vietoje, kur laikas tarsi sustojęs, tačiau kartu labai aiškiai matomas buvęs industrinis mastas. Ši erdvė tapo stipriu priminimu, kad net ir didelės sistemos, netekusios krypties, energijos ar prisitaikymo, gali sunykti. Tai buvo gyvas pavyzdys, kaip svarbu versle ne tik struktūra, bet ir žmonių užsidegimas, gebėjimas matyti galimybes ir veikti laiku.

Šis apsilankymas paliko stiprų įspūdį, nes leido suprasti, kad verslas nėra statiškas – jis nuolat kinta, reikalauja sprendimų, drąsos ir gebėjimo pastebėti tai, kas kitiems dar nėra akivaizdu. Taip pat jis iškėlė vieną svarbiausių temų – gebėjimą „pamatyti“ galimybę net ten, kur kiti mato tik pabaigą.

Raimonda dosniai dalijosi savo patirtimi, atvirai pasakojo visą verslo kelią – nuo pradžių, kur netrūko kritimų, klaidų ir iššūkių, iki laikotarpio, kai kryptingas darbas atvedė į augimą, stabilumą ir naujų rinkų atradimą. Tai buvo istorija apie atkaklumą, gebėjimą nepasiduoti ir nuolatinį judėjimą pirmyn net sudėtingiausiais etapais.

Antroje susitikimo dalyje, Mr Clay studijoje Kaune, dalyviai turėjo galimybę realiai padirbėti su molio tinku, pajusti jo tekstūrą ir savybes, bei kūrybiškai prisiliesti prie darbo proceso. Tai buvo ne tik praktinė patirtis, bet ir galimybė geriau suprasti, kiek daug už kiekvieno rezultato slypi žinių, bandymų ir nuoseklaus darbo.
Ši patirtis leido pamatyti, kad verslo kelias retai būna tiesus – jame daug posūkių, stabtelėjimų ir naujų pradžių. Tačiau būtent tie etapai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nesėkmės, dažnai tampa pagrindu tolimesniam augimui.

Susitikimo metu taip pat aptarėme filmą “The Secretariat”(2010 m.), kuris, nors ir apie sportą, iš esmės kalba apie lyderystę ir sprendimų priėmimą neapibrėžtumo sąlygomis.

Diskusijoje išryškėjo idėja, kad versle dažnai tenka veikti turint nepilną informaciją – derinant racionalią analizę su intuicija ir drąsa. Filmas taip pat priminė ilgalaikės vizijos svarbą: tai, kas trumpuoju laikotarpiu atrodo rizikinga, ilgainiui gali sukurti išskirtinę vertę.

Svarbi dienos žinutė – kad sėkmė dažnai prasideda nuo gebėjimo pastebėti galimybę, drąsos imtis veiksmų ir nuoseklaus darbo, net kai rezultatai dar nėra matomi iš karto.

„ACADEMIA MAESTO“ PROJEKTO BENDRAKŪRĖJAI:
HAI Institutas ir TOBIS Group
Plačiau apie Academia Maesto programą „Pasimatuok profesiją gyvai": https://tinyurl.com/ymsnx4pm

11/05/2026

Kaip aplinka veikia mūsų mąstymą, sprendimų kokybę ir net verslo rezultatus?

Kodėl vienose erdvėse priimame strategiškus sprendimus, o kitose greičiau pavargstame ir tampame impulsyvūs?

Gegužės 27 d. į galeriją „Amres Art“ kviečiame vadovus, organizacijų lyderius ir sprendimų priėmėjus į renginį apie neuroestetiką versle.

Ypatinga renginio viešnia – neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, kuri pranešime „𝐀𝐩𝐥𝐢𝐧𝐤𝐚, 𝐤𝐮𝐫𝐢 𝐬𝐩𝐫𝐞𝐧𝐝ž𝐢𝐚 𝐮ž 𝐣𝐮𝐬: 𝐤𝐚𝐢𝐩 𝐞𝐫𝐝𝐯ė 𝐟𝐨𝐫𝐦𝐮𝐨𝐣𝐚 𝐬𝐦𝐞𝐠𝐞𝐧𝐢𝐬 𝐢𝐫 𝐯𝐞𝐫𝐬𝐥𝐨 𝐫𝐞𝐳𝐮𝐥𝐭𝐚𝐭𝐮𝐬“ atskleis, kaip fizinė ir sensorinė aplinka tiesiogiai veikia dėmesį, emocijas, streso lygį bei mūsų gebėjimą priimti kokybiškus sprendimus.

Tai tema, apie kurią šiandien kalba pažangiausios organizacijos pasaulyje – nes konkurencinį pranašumą kuria ne tik strategijos ar technologijos, bet ir aplinka, kurioje gimsta sprendimai.

Ar jūsų organizacija pasiruošusi ateities sprendimų kultūrai?

📍 Gegužės 27 d. | 14:00–17:30
📍 Amres Art Gallery, Polocko g. 41, Vilnius

Kaina 100 Eur+PVM
Registruotis į renginį: https://forms.gle/9DLJPqw2ZzZYZno18

03/05/2026

🔹Per artimiausius 5 metus neuroestetika taps strateginiu pranašumu. Ar jūsų organizacija tam pasiruošusi?

Kviečiame vadovus, sprendimų priėmėjus ir organizacijų lyderius į renginį, kuriame nagrinėsime globaliame verslo kontekste vis paminimą, tačiau dar ne iki galo suprastą reiškinį – neuroestetiką.

Šiandien organizacijos investuoja į strategijas, technologijas ir efektyvumą, tačiau vis dar per mažai dėmesio skiria tam, kaip iš tikrųjų gimsta sprendimai. Naujausi neuromokslo tyrimai rodo, kad sprendimų kokybę lemia ne tik informacija, bet ir aplinka, estetika bei sensorinė patirtis, veikianti mūsų emocijas, dėmesį ir pasitikėjimą.

Kitaip tariant – jei norime geresnių sprendimų, reikėtų optimizuoti ne tik duomenis, bet ir kontekstą, kuriame tie sprendimai priimami. Smegenys sprendimus priima ne izoliuotai, o reaguodamos į visą aplinką.

Renginyje šią temą, iš skirtingų perspektyvų, nagrinės:

🔹Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė
🔹Verslo psichogogė Rasa Baltė Balčiūnienė
🔹„Estetikos someljė“ kūrybos vadovė, žurnalistė Ieva Rekštytė-Matuliauskė

Plačiau apie renginį: https://shorturl.at/ySoZu

RENGINIO INFORMACIJA
Data ir laikas: gegužės 27 d., 14.00-17.30
Vieta: Polocko g. 41, Vilnius (Amres Art galerija)
Renginio organizatorius: „HAI institutas“

Kaina 100 Eur+PVM
PIRKTI BILIETĄ: https://shorturl.at/uLYiP
REGISTRACIJA: https://forms.gle/9DLJPqw2ZzZYZno18

KONTAKTAI
[email protected]
+370 615 57984

28/04/2026

Penktajame Academia Maesto programos „Pasimatuok profesiją gyvai” susitikime leidomės į patirtį, kurioje susijungė kūryba, pojūčiai ir gilesnis santykio su tikrumu pažinimas. Šį kartą ėjome į „Desertų klubą“ – erdvę, kur desertas nėra tik galutinis rezultatas, o nuolat kintantis procesas, gimstantis iš idėjos, intuicijos ir disciplinos.

Čia ne tik klausėmės – darėme. Kepėme pyragus, bandėme, klydome, stebėjome ir iš naujo supratome kūrybos procesą. Dirbdami su produktais matėme, kaip svarbu pagarba ingredientui, jo kilmei ir pilnam panaudojimui. Net paprasčiausi dalykai atsiskleidė kitaip, kai leidome sau ne tik vykdyti, bet ir jausti procesą. Supratome, kad kūryboje ne visada reikia aiškaus plano – kartais svarbiau pradėti ir leisti rezultatui atsirasti.

Susitikimo metu turėjome galimybę gyvai patirti ir tai, kas kuria tikrą meistrystę – Asta Petrušienė dalinosi savo žiniomis, patirtimi ir požiūriu į kūrybą. Tai buvo gyvas žinių perdavimas, leidęs ne tik išgirsti, bet ir pajusti, kaip gimsta sprendimai, kaip formuojasi skonis ir kaip auga profesionalumas.
Patyrėme, kad nežinojimas gali būti stiprybė – kai nesame prisirišę prie vieno rezultato, atsiranda erdvė atradimams, netikėtumui ir tikrai kūrybai.

Svarbi šio susitikimo dalis buvo „Amres Art” galerijoje vykusi tikrumo degustacija „Atpažinti tikrumą“. Į ją įsitraukėme ne tik protu, bet ir kūnu. Bandėme, uostėme, lietėme, stebėjome – įdarbinome visus penkis pojūčius. Tai buvo ne tik degustacija, bet ir gilesnė refleksija apie tai, kaip šiandien suvokiame pasaulį.
Judėdami tarp gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų, susidūrėme su klausimu – ar vis dar gebame atpažinti, kas yra tikra? Šiandien, kai technologijos ir dirbtinis intelektas vis dažniau pakeičia kasdienes patirtis, riba tarp natūralaus ir dirbtinio tampa beveik nematoma. Pastebėjome, kaip lengvai pasikliaujame racionalia informacija, bet vis rečiau pasitelkiame savo pojūčius.

Degustacijos metu sustojome. Žiūrėjome į paprastus dalykus kitaip, bandėme juos pajusti, įvertinti ir suprasti. Kėlėme sau klausimus – ar tai, ką jaučiame, yra tikra? Ar mūsų pojūčiai vis dar patikimi? Kaip dažnai kasdienybėje susiduriame su imitacija, net to nepastebėdami?

Ši patirtis leido ne tik geriau pažinti maistą, bet ir save. Supratome, kad tikrumas nėra savaime suprantamas – jį reikia lavinti, ugdyti ir sąmoningai išgyventi.
Išėjome su daugiau nei tik naujais skoniais ar įgūdžiais. Išėjome su klausimais, su didesniu jautrumu aplinkai ir su priminimu, kad kūryba, kaip ir tikrumas, prasideda nuo gebėjimo jausti.

„ACADEMIA MAESTO“ PROJEKTO BENDRAKŪRĖJAI:
HAI Institutas ir TOBIS Group
Plačiau apie Academia Maesto programą „Pasimatuok profesiją gyvai": https://tinyurl.com/2z59sy38

28/04/2026

„Galvoti, kad jeigu turėsiu kontrolę, turėsiu ir galią, yra iliuzija. Paradoksas tas, kad, atsisakius kontrolės, vadovo galia organizacijoje ne mažėja, o didėja. Galia nėra kontrolė. Galia reiškia, kad procesai organizacijoje vyksta net ir tada, kai vadovo nėra šalia“, - sako Lina Maskoliūnė.

▪️Kas yra vidinė galia ir kuo ji skiriasi nuo siekio kontroliuoti?
▪️Kaip organizacijoje randasi galios centrai?
▪️Kaip atpažinti tikrą ir imitacinį galios perskirstymą?
▪️Kodėl galios perskirstymas tampa vienu didžiausių iššūkių organizacijose?

Laidų ciklo „Orientyrai pokyčiams“ 12-ajame epizode verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė kalbina Liną Maskoliūnę, „gyvųjų“ organizacijų ir pokyčių fasilitatorę, verslo praktikę.

https://youtu.be/v1jl2H9ikdE

0:00:00 – Pradžia
0:01:11 – Apie pokytį ir galią: „Transformacija yra esminis pokytis organizacijose, o galia – vienas svarbiausių jos elementų“.
0:02:29 – Apie kontrolę kaip galią: „Tai yra iliuzija“.
0:03:58 – Kada vadovo galia didėja? „Paradoksas tas, kad, atsisakius kontrolės, vadovo galia organizacijoje didėja“.
0:04:13 – Apie galios sąvoką: „Painiojame teisę priimti sprendimus su vidine galia, kuri leidžia sumanymui judėti į priekį“.
0:05:45 – Apie galios centrus organizacijose: „Jų visada yra, kartais - neidentifikuotų“.
0:06:31 – Apie vadovo saviugdą: „Galia kyla iš vidinės būsenos, todėl darbas su savimi yra svarbiausias“.
0:07:35 – Kaip atpažinti, ar galios perskirstymas organizacijose nėra imitacija? „Reikia klausytis žmonių ir girdėti koks žodynas yra naudojamas“.
0:12:12 – Kaip verslo kūrėjas perduoda galią įpėdiniui? Asmeninė L. M. patirtis.
0:18:04 – Esminiai pokalbio akcentai.
Laida transliuojama per Žinių radiją.

14/04/2026

„Savininkiškumo jausmas reiškia susitapatinimą. Galime tapatintis su prekės ženklu, organizacijos kultūra, valstybe... Tik susitapatinus, o ne paliepus iš šalies, įvyksta tikrasis pokytis, nes darbas tampa prasmingas“, - sako Algirdas Orantas.

▪️Kaip darbuotojas tampa pokyčio ambasadoriumi?
▪️Ar iš vidaus kylantys pokyčiai yra tvaresni?
▪️Kaip atsiranda „aukos“ idėja ir kuo ji yra pavojinga?

Laidų ciklo „Orientyrai pokyčiams“ 11-ajame epizode „Kaip randasi savininkiškumo jausmas?“ verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė kalbina Algirdą Orantą, agentūros „The Critical“ partnerį ir vadovą, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos pirmininką, Lietuvos dizaino asociacijos tarybos narį.

https://youtu.be/Q7_XgLU0VR8

0:00:00 – Pradžia
0:01:26 – Kaip randasi pokytis? „Vieni pokyčiai yra liepiamosios nuosakos, kiti - kylantys iš vidaus“.
0:02:37 – Kaip atpažinti, ar pokytis organizacijoje nėra primestas iš šalies? „Tai galima suprasti iš mikrodetalių“.
0:03:59 – Apie „aukos kainą“ ir jos pavojus: „Kai turi vidinį susivokimą, esi pasiryžęs kažką aukoti“.
0:05:01 – Apie sėkmingus ir nesėkmingus pokyčius - A. O. praktiniai pavyzdžiai.
0:07:32 – Apie savininkiškumo jausmą: „Kai darbuotojas susitapatina su organizacija, bet koks darbas tampa prasmingas“.
0:09:23 – Apie užduočių delegavimo lygmenis: „Tik vienas iš jų skatina savininkiškumo jausmą“.
0:10:55 – Kaip skatinti vidinį pokytį: „Svarbiausi įrankiai – skaidrumas ir edukacija“.
0:14:04 – Apie vadovų kaltės jausmą dėl nesėkmingo pokyčio - A. O. praktinis pavyzdys.
0:17:07 – Kaip atskleisti organizacijos tapatybę: „Stengiamės įtraukti kuo daugiausuinteresuotų dalyvių (angl. stakeholders).
0:19:03 – Apie nacionalinę strategiją „Lietuva 2050“: „Svarbu, kad ji taptų šalies gyventojų patirtimi“.
Laida transliuojama per Žinių radiją.

HAI Institutas

10/08/2026

17/07/2026

29/06/2026

04/06/2026

28/05/2026

11/05/2026

03/05/2026

28/04/2026

28/04/2026

14/04/2026

Address

Website

Alerts

Contact The School

Shortcuts

Share

Listing takedown request