Asian, African and Latin American Studies Centre - AALA

11/05/2023

Join our online discussion about the Position of African Countries on the Russian-Ukraine War and Russia’s Soft Power in Africa Today online with four distinguished speakers, including two South African scholars, at 15:00 Vilnius time. Further description of the event and an MS Teams link provided here:

The event is initiated and presented by the Asian, African and Latin American Studies Research Group of the Institute of International Relations and Political Sciences of Vilnius University in cooperation with the Embassy of the Republic of Lithuania in the Republic of South Africa.

30/05/2022

Užsachario Afrikos naujienos/ CAR teisiami karo nusikaltėliai
Centrinėje Afrikos Respublikoje 2022 m. balandžio mėnesį pradėtas specialiojo nusikaltimų teismo procesas, kuriame nagrinėjami galimai įvykdytas karo nusikaltimas – 46 kaimo gyventojų nužudymas. Kaltinami trys vyrai, priklausantys „3R“ (Return, reclamation, rehabilitation) karinei grupuotei – vienai didžiausių ir galingiausių karinių grupuočių šalyje, kuriai pagrinde atstovauja Fulbių (Fulanių) etninė grupė. Specialusis nusikaltimų teismas buvo įsteigtas 2015 m. idėją remiant Jungtinių Tautų Organizacijai, teismą sudaro tiek vietinių, tiek užsienio teisėjų komisija, kurios užduotis yra tirti galimai įvykusius karo nusikaltimus Centrinėje Afrikos Respublikoje nuo 2003 m.. Vienas iš teisiamųjų, Issa Sallet Adoum, prašė teismo malonės: „Prašau atleidimo visų Centrinės Afrikos Respublikos piliečių. Tai yra kaltinimas, bet kai aukštesnis vadovas duoda įsakymą, tu turi suprasti kaip paklusti.“ CAR – viena iš skurdžiausių valstybių pasaulyje, negana to, ji jau itin ilgą laiką draskoma karinių konfliktų: 2003 m., valdžią ir prezidento postą užėmus François Bozizé, prasidėjo karinis konfliktas tarp valdžią palaikančios kariuomenės bei sukilėlių karinių pajėgų – demokratinių pajėgų sąjungos dėl vienybės (UDFU), o be šios organizacijos į konfliktą karo eigoje įsivėlė ir daug kitų smulkesnių sukarintų grupuočių. Užsitęsęs konfliktas nuo 2007 m. aprimo ir iki 2012 m. pasirašyti taikos susitarimai tarp kariaujančių pusių. 2013 m. konfliktai atsinaujino, kai įsiplieskė neramumai tarp etninių grupių, François Bozizé sukilėliai apkaltino, jog jis nesilaikė taikos susitarimų ir tęsė žudymus bei represijas. Šie du pilietinio pobūdžio konfliktai šalies viduje trunka jau beveik 20 metų, o būdų jiems galutinai išspręsti nepadeda net ir tarptautinių organizacijų – JTO, Afrikos Sąjungos - veikla. Nuolatiniai konfliktai šiai skurdžiai valstybei nesuteikia galimybės net dėti pirmų žingsnių geresnio rytojaus link.
Naujieną pagal AfricaNews parengė VU studentas Danas Zakarevičius

26/05/2022

Užsachario Afrikos naujienos/ Jungtinė Karalystė išsiųs pirmą prieglobsčio prašančių pabėgėlių grupę į Ruandą

Prieš mėnesį Jungtinė Karalystė pasirašė susitarimą su Ruanda dėl nelegalių migrantų perkėlimo į šią Rytų Afrikos Šalį. Dabar gegužės šešiolikta diena ir artimiausiomis dienomis Jungtinė Karalystė išsiųs pirmąją prieglobsčio prašytojų grupę į Ruandą. Pagal šią schemą, už kurią Kigaliui (Ruandos sostinei) bus sumokėta 160 mln. dolerių, prieglobsčio prašytojai iš karto bus perkelti į Ruandą, kur bus tvarkomi jų dokumentai. Jie į Jungtinę Karalystę atvyksta mažais laivais per Lamanšo sąsiaurį iš Prancūzijos. Duodamas interviu vietos dienraščiui JK ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sakė, kad 50 žmonių, kurie nelegaliai atvyko į šalį perplaukę Lamanšo sąsiaurį, buvo informuoti, jog bus nuskraidinti į Ruandą. Nukentėjusieji turi nuo 7 iki 14 dienų pateikti prieštaravimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši politika skirta migrantams, kurie į šalį atvyko po 2022 m. sausio 1 d. Šalių susitarimas buvo intensyviai sukritikuotas labdaros organizacijų, pabėgėlių teisių organizacijų ir aktyvistai. Jie teigia, kad susitarimas pažeidžia 1951 m. Pabėgėlių konvenciją - Jungtinių Tautų sutartį, kurioje nustatyta, kad ją pasirašiusios valstybės negali taikyti sankcijų prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams „dėl jų neteisėto atvykimo ar pasilikimo“. Kiti atkreipė dėmesį į abejotiną žmogaus teisių padėtį Ruandoje. Ir Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras paragino Jungtinę Karalystę ir Ruandą persvarstyti šį susitarimą. Nepaisant to, ir Londonas, ir Kigalis gynė susitarimą kaip humanišką pasaulinių migracijos problemų sprendimą. Jie taip pat teigia, kad be šio susitarimo įvykdymo nebus užkirstas kelias prekybai žmonėmis.

Pagal užsienio spaudą naujieną parengė Vilniaus universiteto studentė Beatričė Adomavičiūtė

24/05/2022

Užsachario Afrikos naujienos. Pasaulyje – didžiausias ligšiol pabėgėlių skaičius, dauguma jų – iš Užsachario Afrikos

Etiopijoje bei Burkina Fase įsiplieskę ir nerimstantys konfliktai karo pabėgėlių skačių Užsacharės Afrikos regione pakėlė iki rekordinių aukštumų. 2021 metais, palyginus su 2020, pabėgėlių skaičius padidėjo 4,6 milijonais.

Nauji konfliktai regione dažnu atveju yra susiję ir su klimatologiniais pokyčiais: sausromis, potvyniais ir stichijų sukeliamu badu. Dėl šių priežasčių tampa dar sudėtingiau šalims teikti humanitarinę pagalbą.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, buvo fiksuojama apie 7 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Vieninteliai kiti tokio masto skaičiai fiksuoti Etiopijoje, kur karas tarp vyriausybės pajėgų ir Tigrėjų sukilėlių šalies šiaurėje privertė 5,1 mln. žmonių išvykti iš šalies. Iki karo Ukrainoje tai buvo didžiausi vienai šaliai fiksuoti skaičiai.

Daugiau nei pusė bėgančiųjų yra vaikai bei jaunimas iki 25 m. Dažnos problemos, su kuriomis susiduria pabėgėliai - seksualinė prievarta, smurtas, priverstinių santuokų pavojus, žmonių grobimai, išnaudojimas, smurtas, agresija.

Pabėgėlių krizė yra problema, tampanti vis opesne likusiam pasauliui. Nedarbas, kultūriniai skirtumai, procentaliai mažas žmonių iš Užsacharės Afrikos raštingumas, kalbos barjeras gali reikšti didelę jų atskirtį net ir pabėgus nuo karo neramumų. Tiesa, pagrindine problema išlieka kariniai konfliktai, vykstantys šalių viduje ir tarp jų ribų, stichinės problemos bei likusio pasaulio pasyvumas paminėtų aspektų atžvilgiu.

Naujieną pagal The Guardian parengė VU studentė Agnė Abromaitytė

12/05/2022

Nepaisant neigiamos daugelio ekspertų nuomonės maža Centrinės Amerikos šalis Salvadoras ir toliau tikisi tapti bitcoin rojumi. Vyriausybė įteisino bitcoino naudojimą ir sukūrė programą, kuria tikėtasi gyventojus paskatinti atsiskaityti šia virtualia valiuta. Šią savaitę prezidentas Nayib Bukele pristatė ir "Bitcoin miesto", turinčio iškilti šalies šiaurėje, pasienyje su Hondūru, planus. Į įspūdingą miestą, kuriame nebus jokių mokesčių o pagrindine valiuta taps bitcoin, tikimasi prisivilioti investuotojus. Tiesa, vis dar neaišku kada prasidės statybos, o ne vienas ekonomistas baiminasi, kad prezidento investicijos į bitcoiną prisidės prie to, kad 2023 sausį Salvadoras nepajėgs sumokėti savo skolų.

Daugiau:
https://english.elpais.com/international/2022-05-11/el-salvador-reveals-plans-for-bitcoin-city-amid-fears-of-default.html
https://www.protocol.com/fintech/el-salvador-bitcoin-crash

05/05/2022

Buvęs Brazilijos prezidentas ir dabartinis (tikėtina laimėsiantis) kandidatas į prezidentus Ignacio Lula da Silva pareiškė, kad Ukrainos prezidentas V. Zelensky yra lygiai taip pat kaltas dėl karo Ukrainoje kaip ir Rusijos prezidentas V. Putinas. Pasak kairiojo I. Lula da Silvos, Ukraina turėjo nusileisti Rusijos spaudimui dėl NATO narystės, o J. Biden'as vykti į Maskvą ir derėtis su V. Putinu.
Iki šiol I. Lula da Silva garsėjo kaip "tiltų statytojas" palaikęs gerus santykius ir su JAV ir su jos oponentais.
BRIC narėje Brazilijoje Rusiją remia ir dabartinis prezidentas dešinysis Jairo Bolsonaro vykęs į Maskvą prieš pat Ukrainos užpuolimą.
https://www.theguardian.com/world/2022/may/04/brazil-lula-zelenskiy-blame-war

15/04/2022

Kovo 25-28 dieną Brazilijoje vykęs festivalis „Lollapalooza Brazil“ buvo pažymėtas politinių pareiškimų atgarsiais bei bandymu cenzūruoti kritiką dabartiniam Brazilijos prezidentui - Jairo Bolsonaro. Didėjant politinei įtampai prieš Brazilijos spalį vyksiančius prezidento rinkimus, Brazilijos menininkai ir įžymybės išreiškė pasipiktinimą po to, kai rinkimų teisėjas vienam didžiausių šalies muzikos festivalių nurodė uždrausti atlikėjų „politines demonstracijas“, prezidento Jairo Bolsonaro politinei partijai pateikus teisinį ieškinį.
Šiuo metu einantis prezidento pareigas Jairo Bolsonaro atstovauja kraštutinės dešiniosios partijos ideologiją. Savo politines simpatijas jis sukaupė prieš moteris ir homoseksualus nukreiptomis kalbomis bei rasistiniais ir Brazilijos karinę diktatūrą (1964-1985) ginančiais pasisakymais. Pagrindiniu Jairo Bolsonaro oponentu yra laikomas Brazilijos prezidento pareigas 2003-2010 metais ėjęs, demokratinio socializmo atstovas – Luiz Inácio Lula da Silva. Pastarajam prognozės šiuo metu yra palankios – 30% Brazilijos gyventojų jį palaikytų spalio mėnesio rinkimuose, tuo tarpu jo oponentą – 23%.
Festivalio scenoje atlikėjai kritikavo dabartinę Brazilijos vyriausybę, ragino jaunimą eiti balsuoti. Viena iš festivalio atlikėjų - Marina Lambrini, savo „Twitter“ paskyroje rašė: „Daugelis iš mūsų pavargę nuo tų senų vyrų, kurie mano, kad jiems priklauso šalys, kurioms jie „vadovauja“, jiems niekas nepriklauso“.
Atlikėja pareiškimu referavo ne vien į Brazilijos prezidentą, bet ir į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Dar vasario mėnesį Brazilijos prezidentas buvo susitikęs su Rusijos prezidentu aptarti strateginės partnerystės klausimus. Vieša kritika nuo festivalio scenos, dabartiniam Brazilijos prezidentui Jairo Bolsonaro galėtų reikšti pralaimėjimą spalio mėnesio rinkimuose. Ilgesnėje perspektyvoje tai galėtų lemti Brazilijos užsienio politikos bei požiūrio į žmogaus teises pasikeitimus, jeigu kairiųjų partijos atstovas Luiz Inácio Lula da Silva, kuris palaiko glaudžius ryšius su kitomis kairiomis Lotynų Amerikos šalimis, laimėtų.
Pranešimą parengė VU TSPMI kurso "Kylantys pasaulio regionai" studentas Jaunius Augustis, (VU Istorijos fakultetas)
https://www.theguardian.com/world/2022/mar/27/stars-in-brazil-voice-fury-as-judge-orders-festival-to-ban-political-demonstrations
https://www.rollingstone.com/music/music-news/marina-slams-brazilian-censorship-lollapalooza-1329613/

“I’m just sick of a certain kind of energy. F**k Putin. F**k Bolsonaro,” Marina said on stage at the São Paulo festival

14/04/2022

Kovo 24-ą dieną, Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras paneigė JAV oro pajėgų generolo Gleno VanHercko senate išsakytą nuomonę, jog Rusijos karinės žvalgybos tarnybos turi daugiau darbuotojų Meksikoje nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.
Ši informacija pasirodė praktiškai tuo pačiu metu, kai JAV ambasadorius Meksikoje Kenas Salazaras pateikė skundą po parlamente įvykusio „Meksikos ir Rusijos draugystės komiteto“ atidarymo, kuriame dalyvavo Kremliaus diplomatai.
Šie įtarimai gali pabloginti santykius tarp kaimynių, kadangi Meksika laikosi neutralios pozicijos dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą. Prezidentas pabrėžė, kad Meksika yra laisva, nepriklausoma ir suvereni valstybė. Savo ruožtu, JAV nori, jog kaimyninė šalis prisijungtų prie jų palaikymo Kijevui šiuo sunkiu metu. Rusijos ambasadorius Meksikoje Viktoras Koronellis kreipėsi į įstatymų leidėjus „Meksikos ir Rusijos draugystės komitete“, ragindamas Meksiką nepaisyti JAV prašymo.
Rusijos Federacija šiuo metu ieško draugų, tačiau ši valstybė neturėtų būti įdomi Meksikai, nes Rusija yra gana toli geografiškai ir prekybos atžvilgiu, turint omenyje, kad didžiausia importuotoja (45,28%) ir eksportuotoja (77,85%) šalis yra JAV, o tuo tarpu Rusija nepakliūna į 5 didžiausius importo ir eksporto partnerius. Ilgainiui Meksika gali susidurti su neigiamomis balansavimo politikos pasekmėmis, kadangi tiek JAV, tiek dauguma likusio pasaulio išreiškė paramą Ukrainai ir gali nusisukti nuo šalies, taip pablogindamos ir taip nestabilią ekonominę situaciją.
Pranešimą parengė VU TSPMI kurso "Kylantys pasaulio regionai" studentas Justinas Bilža (VU SA).
Daugiau:
https://www.reuters.com/world/americas/mexicos-president-downplays-us-claim-russian-agents-mexico-2022-03-25/
https://english.elpais.com/international/2022-03-26/us-general-russia-has-more-spies-deployed-in-mexico-than-in-any-other-country.html

Mexico's president on Friday said he had no information about comments from a U.S. general that Russian intelligence agents are based in Mexico, and reiterated Mexico's non-interventionist stance.

14/04/2022

Vandens ribojimai Naujajame Leone (valstija šiaurės rytų Meksikoje, greta JAV pasienio) tęsis bent jau iki birželio.
Apribojimai, pristatyti visuomenei kovo 22 dieną ir galiojantys septynioms Naujojo Leono zonoms, tiesiogiai paveikė daugiau nei 5 milijonus žmonių. Kiekvienoje iš septynių zonų vieną dieną per savaitę nutraukiamas vandens tiekimas nutraukiamas. Taip Naujojo Leono vyriausybė tikisi sutaupyti 4000 litrų vandens per sekundę. Tiesa, paskelbus apie ribojimus, vandens sunaudojimas drastiškai išaugo, vietiniams gyventojams puolus į paniką ir skubant „užsipirkti“ į priekį.
Monterėjaus vandentiekio direktorius sako, jog padėtis kontroliuojama. Esą valstija vis dar turi 75% vandens atsargų, tačiau užtvankų statistikos duomenys neprognozuoja itin palankios ateities šiuo klausimu (La Bocos užtvanka, talpinanti 40 mln. m3 vandens, šiuo metu užpildyta maždaug 15%, o Cerro Prieto užtvanka, talpinanti net 300 mln. m3 vandens – tik 7%). Gaila, tačiau šiais apribojimais labiausiai paveikiamos paprastos Naujojo Leono šeimos, nors didžiausias vandens suvartojimas priklauso žemės ūkiui (65%). Aplinkosaugos organizacijos „Pronatura Noreste“ direktorius Rosario Alvarez išreiškė pasipiktinimą, jog tokios krizės akistatoje turėtų kentėti ne tik paprasti šeimų ūkiai, tačiau ir žemės ūkis bei kitos pramonės šakos. Šiuo metu situacija dėl vandens Naujajame Leone itin jautri, tačiau Monterėjaus vandentiekio direktorius teigimu, opia problema tapo dar 2015 metais. Su kiekvienais metais situacija vis prastėja, o sausra – nesitraukia.
Informacija parengė VU TSPMI kurso "Kylantys pasaulio regionai" studentė Gabrielė Slivskytė, (VU TF)
https://www.infobae.com/en/2022/03/22/save-its-up-to-you-water-cuts-begin-in-the-state-of-nuevo-leon/
https://www.bnamericas.com/en/news/nuevo-leon-water-shortages-to-end-in-2-months-claims-amlo

Faced with the drought that the entity is going through, the government has decided to implement measures to mitigate the effects it may cause