Draudimo akademija

Draudimo rinkoje apie riziką kalbame kasdien.

Tačiau praktikoje sudėtingiausia dažnai tampa ne pati rizika, o skirtingas jos suvokimas organizacijoje.

CEO galvoja apie augimą.
Finansai - apie stabilumą.
Valdyba - apie reputacinę kainą.
Operacijos - apie veiklos tęstinumą.

Ir tada organizacija vienu metu nori:
greitesnės plėtros,
daugiau inovacijų,
didesnio konkurencinio greičio -
bet be reikšmingai didesnio neapibrėžtumo.

Būtent čia prasideda sudėtingiausi pokalbiai apie risk appetite, strategiją ir realų organizacijos atsparumą.

Naujame straipsnyje apie tai, kodėl dauguma organizacijų turi ne rizikos apetito problemą, o skirtingą supratimą apie tai, kas versle apskritai yra „priimtina rizika“: https://rizika.draudimas.com/blog/rizikos-apetitas-kaip-organizacijos-praranda-strategin%C4%99-logik%C4%85-tarp-finans%C5%B3-ir-augimo

Vakar, vasario 11 d., minėjome Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną.
Dažnai tokios datos apsiriboja gražiais sveikinimais.
Tačiau moterų vaidmuo STEM srityse šiandien yra ne apie simbolius. Tai apie sprendimų kokybę.
Mokslinis mąstymas - kritinis vertinimas, duomenų analizė, gebėjimas kelti hipotezes - tampa verslo atsparumo pagrindu.
Ir būtent čia prasideda rizikų valdymas.
Rizikų valdymas iš esmės yra taikomasis mokslinis metodas organizacijoje:
ne nuomonės, o scenarijai;
ne intuicija, o tikimybės;
ne reakcija, o prevencija.
Dirbdama su rizikų specialistų kvalifikacijos kėlimu matau aiškią tendenciją: organizacijos, kurios investuoja į struktūruotą analitinį mąstymą, ilgainiui tampa atsparesnės nei tos, kurios pasikliauja „patirtimi“.
Šiandien rizikos kaupiasi ir persidengia - tiekimo grandinės, reguliavimas, kibernetinės grėsmės, ESG, reputacija.
Todėl sisteminis požiūris yra ne teorija, o konkurencinis pranašumas.
📌 Vasario 24 d. startuoja nauja nuotolinė rizikų valdymo mokymų grupė (10 sesijų).
Programa orientuota į praktinį, tarptautiniais principais pagrįstą požiūrį į organizacijos rizikas.
Daugiau informacijos ir registracija:
https://drvi.tilda.ws/
Koks, jūsų nuomone, bus svarbiausias rizikų specialisto įgūdis artimiausiais metais?

Kai sutrinka pasaulis: tiekimo grandinės pamokos po COVID ir karo – ir kas mūsų laukia toliau

Per vieną iš mano paskaitų rizikos valdymo mokymuose dalyviams pateikiau paprastą, bet labai taiklų klausimą:
„Ką bendro turi pandemija ir karas?“
Abu šie reiškiniai sukrėtė tiekimo grandines visame pasaulyje – nuo mikroschemų trūkumo IT sektoriuje iki rekordinio maisto produktų kainų šuolio. Įmonės, neturėjusios iš anksto apgalvotų scenarijų, patyrė ne tik finansinių, bet ir reputacinių nuostolių.
Šiandien jau esame kitame etape – ne tik reaguojame, bet ir perrašome tiekimo valdymo taisykles, kad atsparumas būtų įkoduotas į pačią verslo DNR. Ir čia kalbame ne apie „jei krizė nutiks“, o apie „kai ji neišvengiamai ateis“.

Naujosios realybės pamokos

Kai audra užklumpa, aiškiai pamatai, kurie laivai buvo paruošti plaukti atviroje jūroje, o kurie – stovėjo uoste be burlaivių. Šios pamokos gimė iš realių krizių, kurios patikrino tiekimo grandinių tvirtumą ir parodė, kur slypi jų tikrasis silpnumas.
1. Tiekimo grandinė – ne tik logistika
Įsivaizduokite, kad jūsų verslo sėkmė priklauso nuo daugybės nematomų siūlų, jungiančių pasaulio kampus – ir vienas nutrūkęs siūlas gali sutraukti visą audinį.
Krizės parodė, kad tiekimo rizika dažnai tampa strategine rizika, tiesiogiai veikiančia organizacijos tikslų pasiekimą. Todėl, jei matysime tiekimo grandinę kaip strateginį žemėlapį, o ne tik prekių judėjimo kelią, turėsime galimybę išvengti netikėtų griūčių.
Kitaip tariant, atsparumas nėra atsitiktinis rezultatas – tai planuotas procesas. Pagal tarptautinius rizikos valdymo standartus (pvz., ISO 31000) tiekimo grandinės atsparumo stiprinimas gali būti paremtas keturiais žingsniais:
• Identifikuoti – aiškiai nustatyti kritinius komponentus, tiekėjus ir priklausomybes.
• Įvertinti – suprasti, kokį poveikį galėtų turėti jų sutrikimas, ir apibrėžti rizikos apetitą.
• Mažinti – diversifikuoti tiekėjus, kurti alternatyvius maršrutus, formuoti atsargų strategiją.
• Stebėti – nuolat analizuoti išorės pokyčius ir priklausomybių žemėlapį.
2. Diversifikacija yra būtinybė, o ne prabanga
Tai kaip turėti kelis tiltus per upę – jei vienas sugrius, vis tiek rasite kelią į kitą krantą.
„Multi-sourcing“ strategijos leidžia sumažinti priklausomybę nuo vienos šalies ar tiekėjo ir užtikrina veiklos tęstinumą net staiga sutrikus vienam grandinės elementui. Tiekimo įvairovė – tai draudimas nuo vienos klaidos kainos, galinčios tapti lemtinga.
Be diversifikacijos verta turėti ir „kas būtų, jeigu“ planus. Scenarijų analizė leidžia pasiruošti ne tik vienam blogiausiam atvejui, bet ir keliems tikėtiniems sutrikimams, pavyzdžiui:
• staigus puslaidininkių tiekimo sustojimas dėl geopolitinės krizės;
• energijos kainų šuolis po kritinės infrastruktūros atakos;
• eksporto ribojimai dėl klimato ekstremumų.
Tokie scenarijai leidžia iš anksto žinoti, kokius žingsnius reikėtų žengti, kad verslo ritmas būtų išlaikytas.
3. Technologijų sektoriaus Achilo kulnas
Įsivaizduokite gamyklą, kuri sustoja ne dėl darbo jėgos trūkumo, o todėl, kad pasaulyje neliko vieno milimetro pločio komponento.
IT ir aukštųjų technologijų įmonės yra itin pažeidžiamos, nes jų veikla priklauso nuo riboto skaičiaus kritinių komponentų, tokių kaip puslaidininkiai. Tik tie, kurie sujungia pirkimų, IT saugumo ir verslo tęstinumo žinias, gali užtikrinti, kad technologijų grandinės nesutrūktų tarsi silpna grandis audroje.
Galiausiai, atsparumas tiekimo grandinei nėra tik reagavimas į krizes – tai ir aiškiai apibrėžtos ribos. Kiek laiko galime veikti be kritinio komponento? Kiek tiekėjų galima prarasti, kad verslas vis dar veiktų?
Tokius rodiklius vadiname poveikio tolerancijomis ir jie padeda ne tik planuoti, bet ir objektyviai vertinti, ar mūsų grandinė iš tiesų yra atspari. Praktikoje poveikio tolerancijos dažnai išreiškiamos skaičiais – kiek dienų galime veikti be kritinio komponento, koks maksimalus leistinas tiekimo sutrikimo laikas ar kokią tiekėjų dalį galime prarasti, nepatirdami kritinės žalos.
4. Reguliuotojų vaidmuo
Prisiminkite, kaip krizės metu net didžiausios įmonės žvalgėsi pagalbos į vyriausybines institucijas.
Reguliuotojų vaidmuo tiekimo grandinėse per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė – jie tapo ne tik taisyklių prižiūrėtojais, bet ir aktyviais atsparumo stiprinimo partneriais. Kai įmonės ir reguliuotojai dirba išvien, tiekimo grandinės tampa panašios į apsaugotą kelią, kuriuo saugiai keliauja visi.
Reguliuotojai šiandien ne tik stebi, bet ir formuoja atsparumo standartus. ES DORA reglamentas finansų sektoriuje, JAV SEC tiekimo grandinės atskleidimo taisyklės ar Jungtinės Karalystės atsparumo gairės – visi šie dokumentai verčia organizacijas aiškiai apibrėžti kritinius procesus, poveikio tolerancijas ir trečiųjų šalių rizikos valdymą. Kitaip tariant, reguliuotojai tampa ne tik „kontrolieriais“, bet ir partneriais, kurie priverčia verslą žvelgti giliau į savo tiekimo grandinės pažeidžiamumą. Tokie reikalavimai ir partnerystės modeliai tampa pagrindu kurti integruotas ERM 2.0 sistemas, kuriose rizikos valdymas yra neatsiejama verslo strategijos dalis.
5. Integruotas rizikos valdymas – ERM 2.0
Įmonių rizikos dabar primena susipynusį tinklą, kuriame pajudinus vieną mazgą, ima virpėti visas audinys.
Trečiųjų šalių, tiekimo grandinės, kibernetinės ir reputacijos rizikos yra glaudžiai susipynusios, todėl jų atskirai vertinti jau nebepakanka. Tiktai sujungus jas į vieną strateginį požiūrį, galima išlaikyti audinį stiprų net ir audros metu.
ERM 2.0 – tai ne dokumentas stalčiuje, o gyva sistema, kuri dirba kartu su verslo strategija. Ji jungia finansinę, operacinę, tiekimo, IT ir reputacinę riziką į vieną vaizdą, paremtą duomenimis ir nuolatine stebėsena. Tokia sistema leidžia priimti sprendimus realiu laiku, matant ne tik grėsmes, bet ir naujas galimybes – ar tai būtų rinkos niša dėl konkurento tiekimo sutrikimo, ar galimybė sutrumpinti grandinę per regioninį partnerį.

Šios pamokos – tarsi kelio ženklai po audros, rodantys kryptį į saugesnius, stabilesnius ir labiau numatomus verslo horizontus.

Trendiškos rekomendacijos 2025-ųjų realybei

Kaip geras kapitonas negali pasikliauti tik žvaigždžių padėtimi, taip ir verslas 2025-aisiais negali kliautis vien praeities patirtimi – reikia naujų įrankių, naujų žemėlapių ir kitokio požiūrio į rizikos valdymą.
• Mąstykite kaip „tinklo architektai“
Įsivaizduokite save kaip miestų planuotoją, tik vietoje gatvių jūs projektuojate žaliavų, technologijų, žmonių ir idėjų srautus.
Jo matymas kaip vientisos ekosistemos leidžia ne tik valdyti riziką, bet ir atrasti naujų augimo galimybių – tarsi mieste, kuriame kiekviena gatvė veda į naują verslo galimybę.
• Testuokite atsparumą realiu laiku
Tai lyg treniruotės prieš lenktynes – išbandote save įvairiose situacijose, kad tikrosiose varžybose būtumėte pasiruošę bet kam.
Tokia prevencija mažina nuostolius ir suteikia įmonei konkurencinį pranašumą, nes žinote, kaip reaguoti dar prieš pasirodant pirmiems pavojams horizonte.
• Įtraukite DI į rizikos prevenciją
Įsivaizduokite turintys analitiką, kuris nemiega, neklysta ir mato visą pasaulį vienu žvilgsniu.
Tai ne tik pagreitina sprendimų priėmimą, bet ir sumažina žmogiškosios klaidos riziką, paversdama duomenis į veiksnius sprendimus vos per sekundes.
• Kurkite atvirus tiekimo duomenų standartus
Tai tarsi visiems prieinamas žemėlapis, kuriame matyti kiekviena grandinės atkarpa ir jos būklė realiu laiku.
Tokia skaidrumo kultūra tampa nauju atsparumo standartu, kuris pritraukia patikimus partnerius ir stiprina bendrą ekosistemą.

Įdiegus šias rekomendacijas, tiekimo grandinė tampa panaši į gyvą organizmą, kuris ne tik reaguoja į pokyčius, bet ir pats juos numato bei prisitaiko iš anksto.

Naujausios 2025 m. pasaulinės tiekimo grandinių tendencijos

Kiekviena nauja diena atneša pokyčių – ir tie, kurie sugeba juos pamatyti pirmi, laimi daugiausiai. Šios tendencijos – tarsi artėjantis potvynis: galime stovėti ir laukti, arba pasiruošti ir plaukti su srove.
1. „Nearshoring“ ir regioninė gamyba
Įmonės, kurios kadaise žvalgėsi į tolimas gamybos vietas, dabar grįžta arčiau namų – lyg keliautojai, atradę vertę savo kieme.
Tai trumpina pristatymo laikus, mažina transporto kaštus ir stiprina atsparumą geopolitiniams sukrėtimams, paversdama tiekimą labiau valdomu ir prognozuojamu.
2. Žiedinė tiekimo grandinė
Prieš dešimtmetį perdirbimas buvo graži idėja – šiandien tai būtinybė, lyg antras gyvenimas kiekvienam produktui.
Žaliavų perdirbimas, atliekų mažinimas ir produktų antrinis panaudojimas tampa įprasta praktika, kuri ne tik saugo planetą, bet ir generuoja naujus pajamų srautus.
3. Kibernetinio atsparumo stiprinimas
Kai kurios įmonės kibernetines atakas suvokia tik kaip IT klausimą, kol viena diena neparodo, kad sustojo visas tiekimas.
Investicijos į duomenų apsaugą ir tiekėjų IT saugumo patikrą tampa privaloma sąlyga, kad grandinė nebūtų pertraukta ten, kur mažiausiai tikėtasi.
4. DI valdomi prognozavimo modeliai
Prognozavimas anksčiau rėmėsi patirtimi ir intuicija, dabar – nuolat atsinaujinančiais algoritmais, kurie mokosi iš kiekvieno duomenų srauto.
Įmonės, gebančios realiu laiku prognozuoti tiekimo poreikius, gali išvengti kritinių atsargų trūkumo ir užtikrinti nuoseklų augimą, net kai aplinka primena nuolat besikeičiantį žemėlapį.

Prisitaikymas prie šių tendencijų – tai ne mados reikalas, o būtinybė tiems, kurie nori išlikti rinkos žaidime, kai taisyklės keičiasi kasmet.

Išvada:
COVID-19 ir karas mus išmokė: tiekimo grandinės valdymas – tai ne sandėlio klausimas, o verslo išlikimo strategija. Artimiausioje ateityje laimės ne tie, kurie reaguos greičiausiai, o tie, kurie sugebės paversti netikrumą savo konkurenciniu pranašumu.
📌 Daugiau apie tiekimo grandinės rizikos valdymą, kibernetines grėsmes ir praktinius ERM metodus – „Rizikos valdymo“ mokymuose. Programos aprašymas – www.rizika.draudimas.com

Kaip pasirinkti tarp ISO 31000 ir COSO ERM? Straipsnyje analizuojami abiejų modelių privalumai, skirtumai ir pateikiami patarimai, kaip pritaikyti rizikų valdymą realioje organizacijos veikloje.
🟡 O jei norite sužinoti, kaip šias sistemas paversti gyvais sprendimais – kviečiu į praktinę 4 savaičių DRVI programą, parengtą bendradarbiaujant su Rizikos valdymo asociacija. Pradžia – rugsėjo 9 d.
👉 Registruokis čia: www.rizika.draudimas.com

ISO ar COSO: kaip pasirinkti tinkamą sistemą rizikų valdymui?

Rizikų valdymas ilgą laiką buvo laikomas papildomu organizacijos procesu - formalumu, skirtu „uždėti varnelę“ prieš auditą. Tačiau pastaraisiais metais ši nuostata keičiasi. Kai geopolitiniai, tiekimo, reputacijos ir reguliaciniai sukrėtimai tampa kasdienybe, rizikų valdymas įgyja naują prasmę - jis tampa nebe dokumentu lentynoje, o realiu įrankiu, padedančiu priimti strateginius sprendimus.
Vadovams vis dažniau kyla klausimas: kokį modelį pasirinkti - ISO 31000 ar COSO ERM? Abu standartai plačiai naudojami, tačiau jų filosofija ir taikymo mastas skiriasi. ISO 31000 išsiskiria lankstumu ir paprastumu, o COSO ERM siūlo gilų integravimą į strategiją bei KPI valdymą.
Šiame straipsnyje apžvelgsiu du populiariausius modelius - ISO 31000 ir COSO ERM, aptarsiu jų esminius skirtumus ir pateiksiu rekomendacijas, kada kuris standartas veikia efektyviausiai.

ISO 31000 ir COSO ERM: dvi sistemos, du keliai

Prieš pradedant išsamų palyginimą, verta trumpai išskirti pagrindinius kiekvieno modelio bruožus.
ISO 31000 - tai gairės, padedančios struktūruoti rizikų valdymą įvairiose organizacijose. Tai nėra sertifikatas, o metodinis pagrindas, puikiai tinkantis toms įmonėms, kurios tik pradeda kurti rizikų valdymo praktiką.
COSO ERM - integruotas modelis, sukurtas tam, kad rizikų valdymas būtų glaudžiai susietas su organizacijos strategija, veiklos rezultatais ir valdybos sprendimais. Šis modelis reikalauja didesnės brandos ir aiškios atsakomybės struktūros.
Abu modeliai gali būti veiksmingi, tačiau jų vertė atsiskleidžia tik tada, kai jie pritaikomi pagal organizacijos brandą ir realius poreikius, o ne dėl formalumo.

Kodėl svarbu suprasti skirtumus?

Pasirinkimas tarp ISO 31000 ir COSO ERM nėra tik techninis klausimas - tai lemia, kaip organizacija supras ir valdys rizikas praktiškai. Todėl svarbu įsigilinti į pagrindinius šių modelių skirtumus.
🔹 ISO 31000 - lankstus gairių rinkinys, idealiai tinkantis įmonėms, kurios dar tik kuria rizikų valdymo sistemą.
🔸 COSO ERM - integruotas modelis, skirtas brandžioms organizacijoms, norinčioms susieti rizikas su strategija ir KPI.
Vis dažniau taikomas ir hibridinis modelis, kai derinamas ISO lankstumas su COSO strateginiu integravimu.
Prieš renkantis standartą būtina sau atsakyti: kokioje brandos stadijoje yra mūsų organizacija?

Kaip įsivertinti savo brandą?
Prieš pasirenkant modelį, verta atlikti trumpą organizacijos brandos savidiagnostiką. Įvertinkite, ar:
🔹Rizikų valdymo procesai jūsų įmonėje yra formalūs ar integruoti į kasdienius sprendimus?
🔹Vadovybė priima sprendimus, remdamasi rizikų duomenimis ir KPI, ar rizikų valdymas apsiriboja dokumentų pildymu?
🔹Rizikos identifikuojamos ir valdoma ne tik „popieriuje“, bet ir praktikoje, ypač kai kyla netikėti įvykiai (pvz., kibernetinės grėsmės, tiekimo sutrikimai)?
ISO 31000 tiks, jei jūsų organizacija pradeda kelionę rizikų valdymo link. COSO ERM tiks, jei norite rizikas glaudžiai integruoti su strategija ir veiklos rodikliais. Hibridinis modelis dažnai optimalus, kai norisi išlaikyti lankstumą ir siekti brandos.

ISO 31000 ir COSO ERM palyginimas
Šie du modeliai dažnai pristatomi kaip skirtingi požiūriai į rizikų valdymą. Kuri rizikų valdymo sistema labiau tinka Jūsų organizacijai? 👇

🔹 ISO 31000
• Lankstus ir paprastas modelis
• Tinka pradedančioms ar augančioms įmonėms
• Daugiau dėmesio procesams ir kasdieniam identifikavimui
• Greitai pritaikomas skirtingose industrijose

🔸 COSO ERM
• Integruotas su strategija, KPI, atsakomybėmis
• Rekomenduojamas brandžioms ar didesnėms organizacijoms
• Stipriai susietas su valdybos sprendimais
• Gali būti sudėtingesnis diegiant, bet suteikia daugiau galimybių augti

Svarbiausia - kaip modeliai pritaikomi realių sprendimų kontekste, o ne kaip formalūs dokumentai.

Modernių rizikų valdymo metodų apžvalga trumpai

Siekiant išnaudoti visus šiuolaikinio rizikų valdymo privalumus, verta derinti ISO ar COSO pagrindu veikiančias sistemas su moderniais vertinimo metodais:
🔹Naudokite kiekybinius modelius (pvz., Monte Carlo simuliaciją) strateginiams sprendimams pagrįsti ir scenarijams analizuoti.
🔹Įtraukite Key Risk Indicators (KRI), kurie leidžia stebėti kritines rizikas realiu laiku.
🔹Taikykite tiek kokybinius (ekspertiniai vertinimai, scenarijų analizė), tiek kiekybinius (duomenų analizė, simuliacijos) metodus.
🔹Rizikų žemėlapių (heat map) ar rizikų registrų naudojimas leidžia vizualiai stebėti grėsmių pokyčius ir greitai reaguoti.
Taip rizikų valdymas tampa gyvu ir vertę kuriančiu procesu, o ne tik formalumu.

Mini case study: kaip tai atrodo praktikoje?

Štai kaip šie modeliai veikia skirtinguose kontekstuose:
Maža paslaugų įmonė (ISO 31000)
Įmonė su 30 darbuotojų nusprendė sukurti paprastą rizikų registrą pagal ISO 31000. Rezultatas - aiškus procesas, leidžiantis kas ketvirtį identifikuoti rizikas, susijusias su klientų srautais ir darbuotojų kaita.
👉 Nauda - greitesni sprendimai dėl paslaugų kainodaros ir resursų planavimo.
Brandus finansų sektoriaus žaidėjas (COSO ERM)
Bankas įdiegė COSO ERM, kad rizikų valdymas būtų susietas su strateginiais KPI. Kiekvienam naujam produktui prieš paleidžiant atliekamas rizikų vertinimas, o rezultatai aptariami valdybos lygmenyje.
👉 Nauda - sprendimai paremti ne tik finansiniais, bet ir reputaciniais bei reguliaciniais kriterijais.

Rizikų valdymo kultūra ir lyderystė

Sėkmingas rizikų valdymas - tai ne tik taisyklių ar procedūrų įgyvendinimas, bet ir kultūros klausimas. Rizikų valdymo sistema turi būti integruota į organizacijos strategiją, vertybes ir kasdienę komunikaciją.
🔹Vadovų lyderystė, atvira komunikacija apie rizikas bei skatinamas bendradarbiavimas leidžia organizacijai greičiau prisitaikyti prie pokyčių ir inovuoti.
🔹Rizikos tampa ne grėsme, o galimybe - proaktyvus požiūris leidžia ne tik apsisaugoti, bet ir išnaudoti netikėtus pokyčius verslo augimui.
🔹Tai ypač aktualu Lietuvos verslui, kuris veikia globalioje, nuolat besikeičiančioje aplinkoje.
Taigi, pasirinkta sistema (ISO ar COSO) turi būti ne tik „įdiegta“, bet ir išgyvenama - nuo strateginio lygmens iki kasdienės veiklos.

Kaip pasirinkti?

Nėra vieno universalaus atsakymo, kuris standartas tinkamiausias. Pasirinkimas priklauso nuo organizacijos brandos, strateginių tikslų ir resursų.
Toliau - trys gairės, kurios padeda priimti sprendimą remiantis realiais poreikiais, o ne tik sertifikato siekiu:
Pradedančioms arba mažoms organizacijoms - pradėti nuo ISO 31000 dėl jo paprastumo ir lankstumo.
🔹Brandžioms organizacijoms arba finansų sektoriui - COSO ERM suteikia daugiau galimybių integruoti rizikų valdymą į strategiją ir veiklos rezultatus.
🔹Optimalu - naudoti hibridinį modelį, derinant ISO 31000 procesinį lankstumą su COSO ERM strateginiu integravimu.

Svarbiausia - neužstrigti ties dokumentais. Standartas turi būti įrankis sprendimams priimti, o ne gražus sertifikatas ant sienos.

Išvada

Rizikų valdymo standartas nepakeis sprendimų, jei liks tik forma. Pasirinkimas tarp ISO ir COSO prasideda nuo klausimo: kam mums reikia šio standarto?

🟡 Jei siekiate ne formalios atitikties, o tikros sistemos, verta pradėti nuo žingsnių, kurie transformuoja standartą į veikiančią praktiką - kviečiu į nuotolinę 4 savaičių programą, startuojančią rugsėjo 9 d.

👉 Registruokis čia: www.drvi.tilda.ws - pradėk nuo sprendimo, o ne nuo formos.

🎉 Džiaugiamės pristatydami naują DRVI kryptį – Rizikos vadybos mokyklą by DRVI!
Tai praktinių kompetencijų mokymai, sukurti pagal Europos standartus. 10 sesijų, 5 temos, realūs pavyzdžiai ir stipri ekspertų komanda.
Nuo šiol DRVI jungia dvi kryptis: Draudimo mokyklą ir Rizikos vadybos mokyklą.
📅 Startas – 2025 m. rugsėjį!
👉 Sužinok daugiau: rizika.draudimas.com

Apie mokymus Profesiniai rizikos valdymo mokymai, orientuoti į praktinį kompetencijų ugdymą. 5 temos per 10 sesijų, pagal Europos standartus. Dalyviams suteikiamas DRVI pažymėjimas.

Ne klientas kalčiausias: sisteminiai trūkumai, kuriuos atskleidė 2024 m. ginčai

2024 m. vartojimo ginčų statistika kalba garsiai: draudimo sektorius išsiveržė į pirmąją vietą pagal vartotojų konfliktų skaičių. Iš 755 nagrinėtų atvejų net 49 % buvo susiję su draudikais. O bendras šių ginčų skaičius per metus išaugo 35 %.
Ar tai dar vienas ženklas, kad rinka transformuojasi greičiau nei ją reguliuojantys mechanizmai?
📌 Kas slypi po skaičiais?
Iš pirmo žvilgsnio – viskas dėsninga. Auga draudimo produktų apimtis (ypač TPVCAPD, kasko ir turto), didėja rizikos veiksnių tankis (klimato padariniai, infliacija), auga vartotojų informuotumas.
Tačiau giliau pažvelgus matome:
• TPVCAPD draudime vis dar taikomos standartinės „orientacinės“ žalos sumos, ignoruojant individualias aplinkybes.
• Kasko segmente ginčai kyla dėl to, kad vartotojai dažnai nežino apie savo pareigą saugoti turtą – o draudikai tuo remiasi mažindami išmokas.
• Turto draudime kartojasi klasikinė situacija: jei pastatas turėjo defektų – išmokos nebus, nors draudikas šias aplinkybes žinojo jau prieš sudarant sutartį.
• Net ir gyvybės draudimo srityje (kol kas santykinai mažiau ginčų) jau ryškėja tendencija – augantis nepasitenkinimas investiciniais produktais, ypač kai informacija buvo perteikta paviršutiniškai.
⚠️ Kur problema – kliento pusėje ar draudimo įmonių?
Ginčai rodo ne tik silpną vartotojų pasirengimą, bet ir formalinį požiūrį iš draudikų pusės: pasikliaujama bendromis formulėmis, trūksta empatijos, stokojama paaiškinimų. O tai jau sisteminė problema.
Lietuvos bankas reaguoja – inicijuoja susitikimus su draudimo įmonėmis, teikia rekomendacijas dėl sutarčių skaidrumo, žalų administravimo. Bet ar to pakanka?
📊 Kaip pasiskirstė ginčai tarp skirtingų draudimo rūšių?
Pusė visų ginčų kilo draudimo sektoriuje, tačiau didžiausi pokyčiai matomi konkrečiose srityse:
• Turto draudimas: +39 %
• TPVCAPD: +39 %
• Kasko: +77 %
Šiose srityse konfliktai kyla dėl tipinių, bet sisteminių priežasčių: vienodi žalos vertinimo šablonai, silpnas paaiškinimas, formali priežiūra.
Kitų rūšių – kelionių, sveikatos, civilinės atsakomybės – augimas nuosaikus.
Tuo tarpu gyvybės draudimo srityje, nors ginčų dar nedaug, investiciniai produktai jau signalizuoja apie būsimus iššūkius.
🟩 Skaidrėje apačioje – vizualus ginčų pasiskirstymo vaizdas pagal draudimo rūšis.
🔎 TOP 3 konfliktų sritys: turto, TPVCAPD, Kasko.

Rinka kalba – belieka išgirsti. Tęsiu stebėjimą ir pasidalinsiu įžvalgomis, kai jos taps vertos mūsų profesinio dėmesio.

📥 Sekite mūsų puslapį: http://bit.ly/3DPS8hI , kad nepraleistumėte aktualiausių įžvalgų ir analizių.

🔹 Pasirinkimai, kurie keičia gyvenimus
Draudimo ir rizikos valdymo instituto absolventė 🎉 Loreta Žemaitė – puikus pavyzdys, kaip profesinis kelias gali nuvesti ten, kur mūsų pagalbos reikia labiausiai. Po 23 metų vadovaujančio darbo tarptautinėje korporacijoje ji pasirinko naują kryptį ir šiandien padeda žmonėms priimti finansinius sprendimus, kurie lemia jų ir jų artimųjų ateitį.
💡 Loretos patirtis rodo: gyvybės draudimas nėra tik formalumas – tai finansinis saugumas netikėtose situacijose. Straipsnyje ji pabrėžia atsakingo planavimo svarbą ir ragina reguliariai peržiūrėti savo draudimo apsaugas.
👏 Džiaugiuosi matydami, kaip mūsų instituto absolventai keičia draudimo rinką ir ugdo finansinį raštingumą!

Skaitykite daugiau:

Pataria nesudaryti beverčių gyvybės draudimo sutarčių: nepameskite savo tikrųjų poreikių Žmonės, išgirdę apie gyvybės draudimo konsultantės Loretos Žemaitės profesinį kelią, neretai neslepia nuostabos. Loreta 23 metus užėmė vadovaujančias pareigas didelėje tarptautinėje korporacijoje, kur buvo atsakinga už Lietuvos rinką.

🔹 Rizika – ne priešas, o galimybė! 🔹

Daugelis bijo rizikos, bet iš tikrųjų ji gali tapti jūsų augimo įrankiu. 🌱 Rizika – tai ne nuostoliai, o neapibrėžtumas, kurį galima valdyti. Kaip? Sąmoningas planavimas, diversifikacija ir gebėjimas prisitaikyti. 💡

Naujausiame straipsnyje dalinuosi, kaip paversti rizikas savo sąjungininku ir priimti sprendimus su pasitikėjimu. 🔥

📖 Skaitykite čia: https://www.linkedin.com/pulse/rizika-ne-prie%C5%A1as-o-%C4%AFrankis-drvi-ir1pf/?trackingId=bM5GChtTTmyOngxTk%2Fg%2FtQ%3D%3D

Kokia didžiausia rizika jūsų veikloje? Pasidalinkite komentaruose! 👇

Rizika: ne priešas, o įrankis Visi siekia stabilumo, tačiau pasaulis veikia kitaip. Kuo anksčiau tai priimsime, tuo lengviau bus valdyti riziką, o ne jos bijoti.

💡 Rizika egzistuoja visada – nuo tiekimo grandinių sutrikimų iki kibernetinių atakų ir ekonominių krizių. Bendrovės gali sumažinti grėsmes, bet visiškai jų pašalinti neįmanoma.
Tradicinės rizikos valdymo strategijos – diversifikacija, vidinių rezervų sudarymas, procesų kontrolė – veikia, tačiau jų ne visada pakanka. Viena krizė gali nubraukti daugelio metų augimą.
🔹 Ką daryti? Integruoti draudimą į strategiją. Tai ne tik nuostolių kompensavimas, bet ir verslo atsparumo stiprinimo priemonė.
📌 Šiame straipsnyje – kaip draudimas tampa neatsiejama rizikos valdymo dalimi ir kokius sprendimus verta įtraukti į rizikos specialistų ir draudikų strategijas.

Kodėl tradiciniai rizikos valdymo metodai nepakankami?

Dauguma bendrovių pasikliauja vidinėmis apsaugos priemonėmis: kuria finansinius rezervus, optimizuoja procesus, diversifikuoja turtą. Tai svarbu, tačiau...
⚠️ Rizikos tampa vis sudėtingesnės ir didesnės
• Kibernetinės atakos gali paralyžiuoti verslą akimirksniu.
• Geopolitinis nestabilumas sutrikdo tiekimo grandines.
• Teisiniai ginčai gali kainuoti milijonus.
⚠️ Finansiniai rezervai ne visada padeda
Net ir didelės įmonės negali laikyti neribotų kapitalo atsargų kiekvienai netikėtai situacijai.
📌 Tikras atvejis: kai draudimo nebuvimas lėmė milijoninius nuostolius
2024 m. JAV medicininės IT bendrovė "Change Healthcare" patyrė didžiulę kibernetinę ataką, kurią surengė "BlackCat" (ALPHV) grupuotė.
• Bendrovė buvo priversta sumokėti $22 mln. išpirką, tačiau duomenys taip ir nebuvo sugrąžinti.
• Nukentėjo 100 mln. žmonių – jų medicininė ir finansinė informacija pateko į nusikaltėlių rankas.
• Sutriko tūkstančių ligoninių ir vaistinių veikla visoje JAV, įskaitant CVS ir Walgreens.
(https://www.theverge.com/.../unitedhealth-change-breach...)
🔹 Ką daryti? Rizikos valdymo specialistai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad standartiniai draudimo polisai dažnai neapima visų su kibernetinėmis atakomis susijusių nuostolių. Kibernetinio draudimo plėtra tampa būtina įmonių apsaugos priemone.

Draudimas kaip verslo atsparumo elementas

Draudimas – tai ne tik finansinių nuostolių apsauga, bet ir rizikos valdymo priemonė, padedanti verslui išlikti lanksčiau ir atspariau. Kaip tiksliai?
✅ Nuostolių kompensavimas
Įvykus draudžiamajam įvykiui, įmonei atlyginami nuostoliai, todėl ji gali tęsti veiklą be didesnių finansinių sutrikimų.
✅ Operacinės rizikos mažinimas
Draudimas apsaugo nuo veiklos sutrikdymo, kurį gali sukelti gaisrai, stichinės nelaimės, teisiniai ginčai ar kibernetinės atakos.
✅ Didesnis klientų pasitikėjimas
Draudimo sprendimai tampa efektyvesni, kai jie kuriami atsižvelgiant į konkrečius verslo poreikius ir realijas, glaudžiai bendradarbiaujant su rizikos valdymo ekspertais ir įmonių atstovais.
📌 Pavyzdys: verslo nutraukimo draudimas
2018 m. „Good Group“ patyrė netikėtų nuostolių dėl netoliese esančioje pajūrio pakrantėje vykdomų renovacijos darbų, dėl kurių buvo apribota klientų galimybė patekti į savo patalpas. Tačiau dėl turimos verslo pertraukimo draudimo apsaugos, į kurią buvo įtrauktas ir Viešųjų institucijų išplėtimas, įmonė galėjo kompensuoti prarastas pajamas. Šis išplėtimas apima nuostolius, patirtus dėl valdžios institucijų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią žalai.
(https://www.marsh.com/.../good-group-business...)
⚠️ Kauno senamiesčio verslų situacija: kokia būtų buvusi kavinėms palankesnė strategija, jei jos turėtų verslo pertraukimo draudimą miesto rekonstrukcijos atveju?

Korporatyvinio draudimo ateitis: tendencijos ir iššūkiai

🚀 Technologijos ir automatizacija
Dirbtinis intelektas ir didieji duomenys padeda draudikams tiksliau įvertinti riziką ir sumažinti draudimo sutarčių kainą. Automatizuotos prognozavimo sistemos jau dabar padeda sumažinti žmogiškąjį rizikos analizės veiksnį ir pasiūlyti įmonėms labiau individualizuotus sprendimus.
🌍 Reguliavimo pokyčiai
DORA reglamentas įpareigoja finansų institucijas užtikrinti skaitmeninės veiklos atsparumą, o tai keičia rizikos vertinimo ir draudimo strategijas. Draudikai turi prisitaikyti ir siūlyti sprendimus, kurie atitinka šiuos naujus reikalavimus.
📊 Personalizuoti draudimo sprendimai
Ateitis priklauso lanksčioms programoms, pritaikytoms konkretiems verslo sektoriams. Rizikos valdymo specialistai, kurie glaudžiai bendradarbiauja su draudikais, gali užtikrinti efektyvesnius sprendimus.

Išvada

Rizikos valdymo specialistai ir draudikai šiandien atlieka esminį vaidmenį – ne tik reaguoja į įvykius, bet ir kuria strateginius sprendimus, kurie apsaugo įmones nuo katastrofiškų finansinių nuostolių. Draudimas nėra tik finansinė apsauga, tai – prevencinė priemonė, leidžianti užtikrinti stabilumą bei ilgalaikį verslo tęstinumą.

💡 Koks jūsų požiūris į draudimą kaip strateginę rizikos valdymo dalį? Kokius iššūkius matote ir kokie sprendimai, jūsų nuomone, veikia geriausiai? Pasidalykite įžvalgomis komentaruose!

8 pagrindinės tendencijos, formuojančios Europos draudimo industrijos ateitį 2025 metais Artėjant 2025 metams, Europos draudimo industrija susiduria su daugybe transformacinių pokyčių, skatinamų technologijų pažangos, klimato rizikų ir besikeičiančių vartotojų lūkesčių. Pateikiame aštuonias pagrindines tendencijas, kurios turės didžiausią poveikį sektoriui 1.