Toma Lisinskienė Coaching

KAIP MAN VISKAS LENGVA

Periodiškai girdžiu šį pasakymą ir noriu būti visiškai atvira - blemba, ne.

Būna dienų, kai norisi kaukti vilku nuo liūdesio ir vienišumo jausmo,o, blogiausia, kad tokiomis akimirkomis ateina mintys, jog net paskambinti nelabai galiu kam, nes manęs gi nesupras. 🤯

Būna, įkrentu į socialinius tinklus ir pavargstu nuo jų.

Būna, ateina noras pasilyginti ir tada galvoju, kad esu vienintelė, kuri atsilieka. 🐌

Būna, suvalgau visą pakelį čipsų ir atgailauju. 🙂‍↕️

Arba vyrą pasiunčiu ten, kur nereikėjo ir plaku save.

VISKO BŪNA, bet...

turėdama žinias, patirtį ir įrankius, greičiau grįžtu į suaugusiojo poziciją ir prisiimu atsakomybę.

O tai yra vienas svarbiausių dalykų - pastebėti, kokioje pozicijoje esi ir savęs paklausti, kokio gyvenimo iš tiesų noriu. 🤔

Visi mes apie tą patį, tik vieni greičiau išlipa iš pelkės, kiti lėčiau.

Svarbiausia yra ne kiek kartų įkrenti, o kiek kartų save it Miunchauzenas trauki lauk, nes atsakomybė nėra našta. Tai laisvė kurti pasirinktą kasdieną. ✨

O Tu pagauni save, iš kokios pozicijos veiki? Pasidalink komentaruose, nes labai smalsu. 🤓

„Tikiuosi, ten niekas nebliaus ir negadins man stovyklos.“

Pakeliui į oro uostą pasakiau vyrui, išlydinčiam į pirmąją mano gyvenime moterų stovyklą. 🤭

Vykau be jokios užklausos ar ketinimo. Tiesiog buvo beprotiškai smalsu - Leonoros paskaitų klausydavausi kone kasdien, taigi Ibiza atrodė kaip natūralus kitas žingsnis.

Skridau gerai praleist laiką ir norėjau, kad viskas vyktų lengvai ir be jokių deep sh..t.

Aha, say no more! Spėkit, kas visą tą laiką buvo didžiausias bliovikas? 😭

Aaaaaaaš!

Atrodė, kad nuo pat pirmos praktikos kažkas kranelius atsuko. Verkiau ir verkiau.

Pasibaigus stovyklai merginos klausė, kas tokio mano gyvenime nutiko, kad tiek ašarojau. Ir žinokit, nieko. 😊

Tiesiog įvairios praktikos, moterų bendrumas ir tas begalinis viena kitos palaikymas sukūrė tokią saugią erdvę, kad viskas savaime išsilaisvino.

Grįžusi namo jaučiausi kitu žmogumi.

Nežinau, ką tiksliai pastebėjo vyras, bet pokyčiai jam garantuotai patiko. Supratau tai, kai po kelių dienų jis pasakė, „nežinau, ką Jūs ten veikėt, bet jei dar organizuos tokią stovyklą ir norėsi važiuoti, finansuosiu.“ 😂

Moralas - nusiteikus verkti, ar ne, kai atsirandi tarp fantastinių moterų, pokyčiai neabejotinai vyksta.

O kokia Tavo patirtis moterų stovyklose?

KAIP IQ, TVARKA IR PRISIŽIŪRĖJIMAS SUSIJĘS SU SAVIVERTE?

Prašydama pasidalinti savo mintimis šiuo klausimu, prisipažinsiu, nesitikėjau tokio Jūsų įsitraukimo, bet kitas dalykas nustebino dar maloniau.

Mano bendruomenė yra išties sąmoninga ir tikrai su sveiku požiūriu į vienas kitą.

Ploju atsistojus ir dalinuosi kai kuriais pamąstymais.

Ką pridėtumėte dar? Pasidalinkit komentaruose, nes tikrai beprotiškai smalsu. 🫠

PRIEŠ PERKANT DAR VIENUS MOKYMUS

Įsitikink, kad perskaitei karuselę, nes joje pateikiu svarbiausius dalykus, su kuriais būtina susipažinti prieš paspaudžiant mygtuką "PIRKTI".

🍿Kuris punktas rezonuoja labiausiai Tau? Pasidalink komentaruose.

GALI PASIRODYTI KEISTA, BET...

daugybė dalykų išties yra normalu, kol nepradedame vaikytis kažkokių stereotipų, kažkieno sugalvotų taisyklių ir normų.

Ir ne, jokiais būdais nesakau, kad taisykles reikia laužyti, anaiptol.

Sakau, kad kartais reikia normalizuoti tai, kas tiesiog yra natūralu.

Kas Tau yra normalu, nors kitas sako - nesąmonė? Labai įdomi Tavo nuomonė, taigi susitinkam komentaruose. ♥️

NUO KO PRADĖTI AUGINTI SAVIVERTĘ?

Klausimas, į kurį kiekvienam atsakymas yra kitoks dėl skirtingų patirčių, aplinkybių, esamos padėties.

Visgi atsakymas tikrai yra. Kuris teisingiausias Tau - rasi paskaitoje.

Jei dar jos nematei, didžiausios rekomendacijos įtraukti į šiandienos ar bent jau šios savaitės MUST sąrašą.

TARP ĮSIŽEIDIMO IR SUPRATIMO - VIENAS KLAUSIMAS.

Blemba, tikrai buvai situacijoje, kai supyksti ant žmogaus, nes įsivaizduoji, kad jis kažkaip netinkamai pasielgė, o pasirodo visai be reikalo.

Nudžiugau, kai paskaitos dalyvė pasirinko drąsą įgarsinti savo emocijas, kurias sukėlė paprasčiausias technologijų bugas (klaida kaip sako lietuviai) ir taip nuoskaudas pakeitė aiškumu.

O Tau yra buvę, kad supyksti ar įsižeidi ant žmogaus, o užduodi klausimą ir staiga viskas pasikeičia? Pasidalink komentaruose👇