Ekraninės vaidybos metodas

Ar žinai, kam alergiška kamera?

Vaidybai.

Tai kaip vaidint, kad ji tave pamiltų tokį, koks esi – be plaukų, asimetrišką ir tikrai ne „Vogue“ žurnalo viršelio veidu?

Grožis yra subjektyvus dalykas. Mes matome save taip, kaip mus formuoja aplinka. Įvairiose kultūrose grožis traktuojamas skirtingai, bet kas iš tiesų yra grožis kamerai? Meilė sau.

Taip, jei tu sau patinki ir esi susitaręs su savo kūnu, kad toks, koks esi, esi sau gražus/graži, – tavyje atsiranda laisvumas. O laisvumas prieš kamerą atrodo charizmatiškai. Charizma leidžia pasirodyti asmenybei, kuri pagauna.

Žmonės kastinguose be patirties dažnai nori vaidinti personažą. Jie vaidina, ir ką mes matome? Plokštumą – neatpažįstamą žmogų, kuris neturi nei gylio, nei natūralumo. Ir būtent tam kamera yra alergiška.

Nereikia vaidinti – reikia išreikšti ir veikti. Kai tai išmoksti perteikti, kamera tave užfiksuoja. Ir tik tada pasidaro įdomu. Belieka tik neintonuoti teksto, o pasakyti jį su prasme.

Ir paskutinis dalykas – prasmė atsiranda, kai ne vaidini, o sieki savo tikslo iš scenos partnerio.

Kviečiu mokytis išreikšti savo emocijas rugsėjo 15–19 d. penkių dienų ekraninės vaidybos mokymuose. Galima individualiai arba dviems asmenims.

Registruotis: [email protected]

Nuo rugpjūčio buvau atsitraukus nuo ekraninės vaidybos mokymų, nes… Režisavau operą.

Jau tikrai nemanau, kad kada gyvenime teks tai padaryti.

Tad labai kviečiu rugsėjo 5 aplankyti Kėdainiuose, "Radviliada" festivalyje, ir pamatyti, kokį grožį sukūrėme su kolegomis. Bus įdomu akiai ir malonu ausiai. O jeigu dar nusijuoksite – tai manysiu, jog su kaupu viską išpildėme.

Kompozitoriaus istorija ypatinga – buvo savo laikmečio šachmatų genijus, kurio to metu niekas nepralenkė. Be šio talento jis dar kūrė muziką ir įtakojo kitus kompozitorius. O kas jis? Tai François-André Danican Philidor. Jis sukūrė komiškąją operą „Batsiuvys Blezas“, kuri šį penktadienį džiugins žiūrovus lengvumu, humoro jausmu ir muzikiniu žavesiu.

Solistai:
Karolina Parm (sopranas, Lietuva), Justina Kaminskaitė (sopranas, Lietuva), Ignas Ščesnulevičius (tenoras, Lietuva), Ervinas Jasevičius (baritonas, Lietuva).

Baroko muzikos ansamblis:
Jana Zariņa (b.c. – klavesinas, Latvija-Lietuva), Marianna Puriņa (barokinis smuikas, Latvija-Austrija), Eglė Petraitienė (barokinis smuikas, Lietuva), Martynas Grigas (altas, Lietuva), Elfrida Švalbe (b.c. – barokinė violončelė, Latvija).

Operos ir vaizdo režisierė:
Evelina Brėdikytė (Lietuva)

Renginys nemokamas.
Festivalį finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė

Plakato autorė:
Jana Zariņa

Apie savivertę

Savivertė — intymi tema. Žodis gal ir bendrinis, atpažįstamas visiems, tačiau tai, kaip ją jaučiame, yra labai individualu. Psichologai sako, kad net esant panašioms aplinkybėms, du žmonės gali turėti visiškai skirtingą savęs vertinimą. Kiekvieną dieną sąmoningai ar nesąmoningai ieškome patvirtinimo, kad esame vertingi — tiek kitiems, tiek sau. Tie, kurių savivertė tvirtesnė, labiau remiasi vidiniais kriterijais, tačiau dauguma mūsų vis tiek jautriai reaguoja į kitų nuomonę.

Dažnai apie tai galvoju darbe prieš kamerą. Tyrimai rodo, kad sveika savivertė sumažina nerimą viešo pasirodymo metu. Kai priimi save, kamera tampa tiesiog įrankiu, o ne baubu. Žinoma, prie pasitikėjimo prisideda ir patirtis, pasiruošimas, įgūdžiai — savivertė čia tik lygties dalis. Ir man būna dienų, kai pasitikėjimas savimi krenta. Atrodo, viskas, ką darau, nėra vertinga, o aš pati — mažytis taškiukas visoje planetoje. Tai visiškai normalu. Mokslininkai patvirtina, kad net stipri savivertė patiria natūralių svyravimų.

Šiuolaikinė kultūra dažnai primeta idėją, kad turime būti nuolat prasmingi, produktyvūs ir užtikrinti. Toks spaudimas gali tapti toks įprastas, kad pamirštame patį paprasčiausią dalyką — matyti savo vertę čia ir dabar.

Aš tikiu, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas ir patirtis daro įtaką kolektyvinei pasąmonei — tam gilesniam, visiems bendram psichikos sluoksniui. Tikiu ir tuo, kad mūsų veiksmai formuoja platesnį kontekstą — bendrą socialinį audinį, kuriame gyvename čia ir dabar. Niekas nėra izoliuotas – mūsų gyvenimai ir veiksmai formuoja tiek gilų, universalų psichikos sluoksnį, tiek kasdienį socialinį kontekstą.

Jungo kolektyvinės pasąmonės idėja teigia, kad be mūsų asmeninės pasąmonės, kurioje saugome individualius prisiminimus ir patirtis, egzistuoja gilesnis, visai žmonijai bendras psichikos sluoksnis, paveldimas nuo gimimo. Jame slypi archetipai – universalūs simboliai, vaizdiniai ir elgesio modeliai, tokie kaip Motina, Herojus, Šešėlis. Šie archetipai lemia, kodėl skirtingose kultūrose atsiranda panašūs mitai, pasakos ir istorijos, net jei žmonės gyveno be tiesioginio kontakto. Tai nėra moksliškai įrodyta kaip biologinis faktas, tačiau kultūroje, mene ir psichoterapijoje ši teorija darė didelę įtaką, nes siūlo mintį, kad kiekvienas žmogus savo buvimu ir patirtimis prisideda prie bendro žmonijos psichikos „lauko“.

Net jei nepriimi Jungo „kolektyvinės pasąmonės“ idėjos, faktas, kad mūsų žodžiai, veiksmai ir buvimas formuoja aplinkinių patirtis, yra moksliškai įrodytas. Todėl jei manai, kad esi niekas, labai klysti. Vien tavo egzistavimas jau keičia aplinką, kurioje esi.

Ši mintis mane kartu ir baugina, ir atpalaiduoja. Jeigu tokia, kokia esu, jau kuriu poveikį pasauliui, vadinasi, mano užduotis aiški — gyventi taip, kaip man atrodo geriausia. Su instinktais, pojūčiais, siekiais, svajonėmis, trupučiu proto ir pasirinkimu keliauti savo keliu — čia, žemėje, ir tarp žvaigždžių.

Nes tik tu gali būti tu, ir kiekviena tavo diena, kiekvienas žodis, veiksmas ir pasirinkimas keičia pasaulį. Tai jau yra tikra vertė — tau ir pasauliui.

www.bredikyte.com

Kaip vaidinti visuose kadruose – nuo bendro plano iki stambaus – ir išlaikyti vaidmens tęstinumą.

Kino ir TV aikštelėje tvarka aiški.

1.Pirmiausia filmuojamas bendras planas (master shot), po to – vidutinis ir stambus planas. Dažnai pabaigoje dar nufilmuojamos detalės (pick-up’ai) ir, jei reikia, balso įrašas. Pavyzdžiui: buvo kalbėta telefonu, girdisi aktoriaus balsas, bet jo kadre nesimato.
Bendru planu užfiksuojama visa vaidybinė scena bei aktorių veiksmai nuo pradžios iki galo. Aktoriui tai yra geras startas įsilieti į vaidmenį. Kituose planuose jo vaidyba turi būti labiau natūrali. Bendrame plane svarbi visa aplinka, žmogus ir jo kūnas. Žiūrovas girdi dialogą ir mato mizansceną.

Vaidyba: judesiai turi būti aiškūs, bet natūralūs. Net ir iš tolo kamera fiksuoja perteklinę vaidybą. Sutelkite dėmesį į kūno kalbą ir energiją. Svarbu ją išlaikyti. Ieškokite tikslesnių emocijų. Tikslaus personažo veikimo.

Kadangi tai pirmasis filmavimo etapas, čia nusistatai scenos ritmą. Atmink, kad vėliau smulkesniuose planuose turėsi tiksliai atkartoti savo judesius, todėl įsimink, kur stovi, kada žengi žingsnį, kur padedi rankas – taip kuri vaidmens tęstinumą.

2. Vidutinis planas (Medium Shot)

Ką mato kamera: maždaug nuo liemens iki viršugalvio.
Vaidyba: svarbūs tampa rankų gestai, pečių linija, galvos pasukimai. Emocijos jau labai gerai matosi, todėl stenkis ne vaidinti, o išreikšti. O plane per petį - aktyviai naudok aktyvų klausymąsi.

Kameros dėmesys: emocijų matomumas, bet kartu aiški veiksmų logika, pradėta bendrame plane.

Patarimas.
Prisimink visus judesius iš bendro plano ir pakartok juos toje pačioje vietoje. Net nedidelis skirtumas (pvz., stiklinė kitoje rankoje) gali sugriauti montažą.

Emocijos gali šiek tiek kisti: jei bendrame plane vaidinai kiek ryškiau, šiame plane vaidyba turi būti natūralesnė. Kalbėk įprastu garsu – nekalbėk per garsiai.

3. Stambus planas (Close-Up)

Ką mato kamera: veidas ir pečių viršus. Čia svarbiausia – vidinė būsena.
Vaidyba: „mažiau yra daugiau“. Net mintis, kurią galvoji, kamera perteikia. Nereikia perteklinės mimikos ar dirbtinų veido judesių.
Kartais aktoriai vaidina antakiais, lūpomis, keistai iškraipo burną, galvodami, kad taip rodo emociją. To daryti nerekomenduoju – stambiame plane tai atrodo kaip mėgėjiškumo beskonybė.
Svarbiausia yra akys - ką jomis paskoji ir kaip žvilgsniu kadre sukūrii istoriją.

4. Vaidmens tęstinumas

Filmavimas nuo bendro iki stambaus reikalauja preciziško atkartojimo.

- Fizinis tęstinumas: rankų padėtis, stovėjimo kampas, akių kryptis, kūno svorio perkėlimas.
- Emocinis tęstinumas: tas pats emocijos stiprumo lygis. Jei bendrame plane buvai įsitempusi 70 %, stambiam plane negali būti tik 20 %.
- Tekstinis tęstinumas: tas pats tempas, tos pačios pauzės. Beje, nedaryk pauzių pokalbyje tarp personažų. Jis turi būti ritmiškas, "ping- pongo principu". Taip pat stenkis "neužlipti" ant partnerio teksto.

5. Praktiniai patarimai aktoriui
Įsimink „blockingą“: kur stovi, kur juda kiti aktoriai, kur yra rekvizitas. Blockingas svarbus tiek kamerai, tiek aktoriams, ypač ilgoje scenoje. ( Blockingas - pozicijos, jomis filmuojamos po bendro plano itin ilgos scenos).

Laikyk energiją vienodą: nors dublių gali būti daug, negali „nusėsti“ vidury scenos – vėliau montaže tai išryškės. Kiekvieną dublį suvaidink su 100 % įkvėptas naujos energijos.
Pasitikėk kamera: stambiame plane tegu kalba tavo akys. Dirbk labiau su jomis nei su veido išraiškų demonstravimu.

Sėkminga vaidyba visuose kadruose – tai gebėjimas derinti natūralumą ir preciziką. Bendras planas kuria pagrindą, vidutinis jį sutelkia, o stambus išryškina vidinę būseną. Tęstinumas – raktas, leidžiantis montaže sujungti visus kadrus į vientisą istoriją. Aktorius turi mokėti išlaikyti tą pačią emocinę temperatūrą, fizinius veiksmus ir scenos ritmą kiekviename kadre, nepaisant dublių ar nuovargio.

Šiuo metu jau galima praktikuotis 5 dienų vaidybos individualiuose užsiėmimuose online ir gyvai.
Daugiau info - www.bredikyte.com

[email protected]

Susipažinsi apie aikštelės procesus išsamiai ir treniruosiesi natūralią vaidybą savo tipažų vaidmenų skalėje.

Emocinis sąmoningumas medijų amžiuje: „Camera Awareness“ praktika

Nedaug žmonių mėgsta žiūrėti į save vaizdo įrašuose. Daugelis jaučia baimę kamerai, jiems sunku priimti savo vaizdą ir klausytis savo balso. Manau, kad tai kyla iš to, jog stebint galutinį įrašą nėra galimybių jo kontroliuoti – dėl to stiprėja pažeidžiamumo jausmas. Be to, žiūrint į save vaizdo įraše dažnai atsiranda disociacija tarp to, ką matai, ir to, kuo manai esąs iš tikrųjų.

Jau kurį laiką nešiojuosi mintį, kuri man pačiai atrodo svarbi darbe prieš kamerą. Todėl noriu pasidalinti „camera awareness“ sąvoka, kylančia iš mano daugiau nei 8 metų patirties ir įžvalgų. Taip pat – kaip šios praktikos pagalba galima sukurti stiprų galutinį vaizdo pasirodymą.

Jei šios mintys jums pasirodys artimos arba norėsite pasidalinti straipsniu – būsiu labai laiminga. Mane nuoširdžiai džiugina dalykai, kuriuos atrandu dirbdama prieš kamerą.

Kas yra „Camera Awareness“ – „sąmoningumas kamerai“?

„Camera awareness“ – tai gebėjimas sąmoningai ir autentiškai elgtis prieš kamerą. Tai ne tik vaidmens atlikimas, bet ir daug platesnis sąmoningumo bei įgūdžių rinkinys, apimantis:

- kūno kalbos ir mikrojudesių valdymą, žinant, kad kamera fiksuoja kiekvieną mažytį mimikos pokytį – tiek sąmoningą, tiek nesąmoningą;

- emocijų raišką, išlaikant balansą tarp tikro jausmo ir socialiai priimtino perteikimo;

- ryšį su žiūrovu, perduodant tekstą per konkrečią gairę (gairė iš „Ekraninio vaidybos“ metodo);

- autentiškumą kaip nuolatinį, sąmoningą pasirinkimą, o ne atsitiktinę būseną.

Tai nuolatinis dialogas tarp vidinių jausmų ir išorinės raiškos, ugdomas nuoseklaus darbo prieš kamerą. Šis procesas apima savo veido bruožų, emocijų raiškos ir techninių kameros aspektų perpratimą. Tačiau pačio atlikimo momentu leidžiama gimti autentiškai ir natūraliai išraiškai, nes ji kyla laikantis technikos gairių. Kaip ugnis išsiplieskia iš konkretaus akmens veiksmo, taip išraiška atsiranda paskatinta aiškios gairės.

Kodėl „Camera Awareness“ svarbus?

Studijuojant vaidybą man buvo pasakyta, kad žiūrėti į veidrodį ir repetuoti yra tabu – net gėdinga. Šiandien su tuo nesutinku. Veidas yra svarbiausias mūsų įrankis vaizdo kūrime. Pažinę savo veido mikrojudesius galime tiksliai perteikti įvairias emocijas ir išraiškas. Tai leidžia kurti autentišką vaizdinį pasakojimą balsu, žvilgsniu, veido išraiškomis.

Medijų teoretikas Nick Couldry (2012) pabrėžia, kad kamera ne tik fiksuoja realybę, bet ir ją kuria. Kiekvienas prieš kamerą stovintis asmuo tampa regimos kultūros dalimi, formuodamas savo viešą tapatybę. Socialiniai tinklai, vaizdo susitikimai, šiandien yra kasdienybė. Todėl kamera reikalauja ne tik tvarkingos išvaizdos – ji reikalauja būti įtaigiam, tikram ir autentiškam.

Mano įžvelgtas „camera awareness“ per Ekraninės vaidybos metodą padeda perprasti šį sąmoningumą ir pasiekti geresnius rezultatus.

Ekraninės vaidybos principai „Camera Awareness“ kontekste:

- Emocinis sąmoningumas: ekraninė vaidyba moko ne slėpti, o valdyti emocijas, kad jos būtų perteiktos be dirbtinumo, mažinant vidinę įtampą.

- Kūno kalbos valdymas: mikrojudesiai, poza ir gestai gali sustiprinti ar susilpninti įspūdį prieš kamerą.

- Buvimas „čia ir dabar“: net menkiausias išsiblaškymas akivaizdus kamerai. Dėmesio sutelkimas į pateiktas gaires kuria vientisą ir aukštą energiją.

- Autentiškumas kaip strategija: tai sąmoningas sprendimas žengti link natūralaus pasirodymo, ne tik „būti savimi“.

- Tarp impulso ir veiksmo: „camera awareness“ leidžia sukurti išraišką momente mažindama vidinį „dvigubą sąmoningumą. Dvigubas sąmoningumas – tai vidinis reiškinys, kai žmogus tarsi stebi pats save iš šalies ir tuo pačiu metu jaučia, kad yra matomas kitų. Kitaip tariant, tai vidinė dviguba sąmonė, kurią sudaro:

Vidinis stebėtojas – tas balsas ar pojūtis, kuris nuolat vertina, kritikuoja arba analizuoja tavo veiksmus, mimiką, elgesį. Pavyzdžiui, kai esi prieš kamerą ir galvoji „Kaip aš atrodau? Ar aš neatrodau keistai?“.

Išorinė išraiška – realus tavo veiksmas, jausmas ar reakcija, kurią tarsi „filmuoja“ ar stebi žiūrovas (kamera, auditorija).

„Dvigubas sąmoningumas“ dažnai sukelia įtampą ir trukdo natūraliai reikštis, nes tuomet žmogus nebegyvena visiškai savo paties momentu, o yra „išskaidytas“ į tą, kas jis yra, ir tą, kaip jis save vertina arba kaip jis mano, kad kiti jį vertina.

Praktika „camera awareness“ padeda šį vidinį stebėtoją „sulieti“ su veiksmu – būti momente, leidžiant emocijoms ir išraiškai gimti natūraliai, o ne per savęs stebėjimą ar kritiką.

Psichologiniai iššūkiai prieš kamerą

Be sąmoningumo kamerai žmonės dažnai susiduria su:

- pasimetimu dėl kūno valdymo;

- dvigubu sąmoningumu – kai stebi save ir kritikuoji, slopindamas natūralumą;

-autentiškumo krize – jausmu, kad esi nenatūralus net savo paties akyse;

vidiniu paralyžiumi – baime būti netobulu, kuri blokuoja natūralų elgesį.

Šie iššūkiai glaudžiai susiję su socialinių teorijų idėjomis. Sociologas Ervingas Goffmanas (1959) savo knygoje „Visuomenės teatras“ aprašė, kaip kiekvienas žmogus savo socialiniame gyvenime atlieka vaidmenis, o kamera tampa scena, kurioje mūsų „vaidmuo“ itin matomas ir vertinamas.

Judith Butler (1990) savo q***r teorijoje teigia, kad tapatybė nėra pastovi esmė, o nuolatinis veiksmas per socialinius vaidmenis. Kamera tampa vieta, kur mūsų elgesys, mimika ir judesiai ne tik matomi, bet ir interpretuojami, todėl spaudimas būti „kažkuo“ gali būti labai stiprus.

Kamera kaip savęs pažinimo įrankis

Britų psichoanalitikas Donald Winnicott (1971) kalbėjo apie „žaidimo erdvę“ – saugią vidinę ir išorinę terpę, kurioje galime eksperimentuoti, tyrinėti savo tapatybę be baimės būti teisiami. Kūrybinė veikla, įskaitant darbą prieš kamerą, leidžia jungti vidinį pasaulį su išoriniu, atrasti autentiškumą ir integruoti savo „tikrąjį aš“.

Darbas prieš kamerą gali tapti tokia „žaidimo erdve“, kurioje saugiai galime eksperimentuoti su savo įvaizdžiu, mažinti vidinius konfliktus, stiprinti savęs priėmimą ir gydyti baimes, susijusias su socialiniu vaidmeniu.

„Camera Awareness“ versle ir kūryboje

Versle: padeda užmegzti tikrą ryšį su klientais, stiprina pasitikėjimą ir kuria profesionalų įvaizdį.

Kūryboje: aktoriams, vedėjams, turinio kūrėjams leidžia įtaigiai ir gyvai perteikti savo istorijas.

Kaip ugdyti „Camera Awareness“?

Viena efektyviausių būdų – Ekraninės vaidybos metodas, kuris moko būti sąmoningiems, valdyti kūno kalbą ir emocijas bei autentiškai bendrauti su žiūrovu.

„Camera awareness“ nėra paviršinis patarimas „atrodyk gerai prieš kamerą“. Tai gili, daugiasluoksnė praktika, apjungianti emocinį raštingumą, socialinį suvokimą ir kūrybinį valdymą. Medijų amžiuje tai tampa ne prabanga, o būtinybe – tiek profesinėje, tiek asmeninėje erdvėje.

Jei šį terminą Lietuvoje girdite pirmą kartą – džiugu, nes noriu prisidėti prie „camera awareness“ sąmoningumo plėtros mūsų kūrybinėje kultūroje. Tikiuosi, kad „camera awareness“ taps svarbiu įrankiu Lietuvos kūrėjams ir profesionalams.

O jeigu pagaliau ir jums atėjo metas asmeninei ir individualiai praktikai – visad labai prašom.

Vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu vaidybos mokymuose – kaip išmokti tekstą?
Klausimas paprastas, aiškus, bet dažnai jaučiu, kad žmonės tikisi stebuklingo metodo ar triuko. O jo nėra.

Taip, suprantu – šiais laikais atmintis ir dėmesio sutelkimas yra tapę iššūkiu. Tačiau būtent tai yra neatskiriama aktorystės dalis: lavinti atmintį, mokytis susikaupti, būti čia ir dabar.

Tai kaip gi mokytis tekstą?
Pirmiausia – skaityti jį daug kartų. Ne mechaniškai, o sąmoningai. Analizuoti, ką kiekviena frazė reiškia tavo personažui.
Mokydamasis teksto, mokaisi minties, emocijos, prasmės. Tu ne šiaip kartoji eilutę – tu įneši į ją kraujo, patirties, suvokimo. Tada žodžiai ima eiti ne iš galvos, o iš vidaus.

Tekstą sakai ne todėl, kad jis parašytas, o todėl, kad jis tau reiškia kažką asmeniško. Tu jį išgyveni, perteiki savo kūnu, balsu, buvimu kadre.

Vaidyba – tai ne gražiai sudėliotos intonacijos. Tai tikslus teksto interpretavimas, paremtas psichologiniais motyvais. Kai tai suvoki, pradedi kurti personažą ne iš išorės, o iš vidaus.

O norint sukurti įtikinamą personažą prieš kamerą – turi dirbti su gyvenimu. Su savimi. Su žmogaus psichologija.

Kviečiu į individualius penkių dienų mokymus.
Galima derinti gyvus susitikimus ir online sesijas.
Mokysies išreikšti emocijas ir kurti įtikinamus personažus kamerai.

[email protected]

Nori išmokti dirbti su tekstu ir sukurti įtikinamą rolę savimi prieš kamerą? Sudalyvauk 5 dienų intensyviuose dirbtuvėse ir patirk jaudinačią aktorystės pradžią!

P.S. Liko 1 vieta, tad tavo scenos partneris jau laukia!