Laboratory of Fish Ecology / Žuvų ekologijos laboratorija

Merry Christmas and happy New Year for all our friends, comrades and fans! :)

Visus mūsų draugus, gerbėjus ir bendražygius sveikiname su gražiausiomis žiemos šventėmis ir linkime šilumos bei jaukumo jūsų namuose ir ofisuose, prasmingų darbų ir naujų drąsių idėjų! Svarbu 2024-ais nepritrūkit geros nuotaikos, juoko ir saviironijos!

Netikėtai netekom kolegos Sauliaus...

IN MEMORIAM
Dr. Saulius Stakėnas

Netekome mūsų kolegos, ichtiologo dr. Sauliaus Stakėno

1995 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą.
1993–1995 m. dirbo Ekologijos institute vyresniuoju laborantu.
1995–1998 m. dirbo Ekologijos institute asistentu.
1998–2002 m. studijavo doktorantūroje ir 2002 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Žuvų šiųmetukų buveinių pasirinkimo strategija Lietuvos upėse“.
2002–2003 m. dirbo Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje mokslo darbuotoju.
2004–2005 m. dirbo mokslo darbuotoju Aplinkos, žuvininkystės ir akvakultūros mokslų centre (CEFAS) Jungtinėje Karalystėje.
2006–2011 m. dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje.
Nuo 2011 m. dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju Gamtos tyrimų centre (buv. Vilniaus universiteto Ekologijos institute).

S. Stakėno mokslinių interesų kryptis – ichtiologija, žuvininkystė, ekologija. Buvo žuvų migracijų telemetrinių tyrimų pradininkas Lietuvoje, tyrinėjo žuvų elgseną ir migraciją gamtoje ir žuvitakiuose, invazines žuvis, hidroelektrinių poveikį migruojančioms žuvims. Buvo universiteto studentų ir instituto doktorantų mokslinis vadovas. Vadovavo daugiau nei 20 ir dalyvavo daugiau nei 60 nacionalinių ir tarptautinių projektų. Buvo žinomas ekspertas valdant ir atkuriant europinių ungurių, atlantinių lašišų ir šlakių, aštriašnipių eršketų išteklius. Buvo aktyvus gamtosaugininkas ir konsultantas žuvų pralaidų, hidroelektrinių poveikio ir užtvankų šalinimo klausimais.

S. Stakėnas paskelbė arba buvo bendraautoris daugiau nei 30 recenzuojamų mokslinių straipsnių, parašė daug mokslo populiarinamųjų publikacijų.

Buvę kolegos Saulių prisimins kaip linksmą, darbštų, pilną entuziazmo ir mokslinių idėjų, tikrą Lietuvos patriotą.

Atsisveikinimas su Sauliumi Stakėnu – ketvirtadienį nuo 13 iki 21 valandos Vilniaus laidojimo namuose, Olandų g. 22. Urna išnešama 13 valandą penktadienį, Saulius laidojamas Rokantiškių kapinėse.

Informacija besidomintiems moksline perspektyva – yra galimybė studijuoti Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties doktorantūroje (jungtinė Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus universiteto doktorantūra). Doktorantas tyrimus atliktų Žuvų ekologijos laboratorijoje. Besidominčius dėl detalesnės informacijos kviečiame operatyviai kreiptis į tematikos vadovą e. paštu [email protected] arba telefonu +37061006873

Doktorantūros tematika: Perpelių (Alosa fallax) ekologijos ypatumai Baltijos jūroje (Ecology of Twaite shad, (Alosa fallax), in the Baltic Sea)
Rytiniame Atlanto vandenyno baseine perpelės yra plačiai paplitusios - nuo Islandijos šiaurėje iki Maroko pietuose bei Skandinavijos ir Baltijos jūros rytuose. Tai anadrominė rūšis. Baltijos jūroje pietinėje dalyje perpelės buvo sutinkamos Vyslos žemupyje Lenkijoje (Chmielewski 1965), retkarčiais Oderio upėje (Waterstraat 1986). Šiauriausia neršianti perpelių populiacija visame rūšies areale buvo žinoma Nemune, tačiau pastačius Kauno HE populiacija sunyko, o perpelės tapo itin retos ir buvo įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Buvusios labai gausios, nuo 1957 m. perpelės buvo sugaunamos itin retai, atliekant mokslinius tyrimus retkarčiais pavieniai individai pagauti iki 1982 m. Tačiau, nuo 1994 m., dėl nežinomų priežasčių perpelių populiacija neršianti Kuršių mariose itin sparčiai ėmė gausėti ir kuo toliau, tuo didesni būriai atplaukdavo į Kuršių marias neršti (skirtingai nei iki populiacijos sunykimo, neršti nebekyla aukštyn Nemunu), 2005 m. rūšis išbraukta iš Lietuvos Raudonosios knygos. Tai yra vienintelė taip gausiai atsistačiusi perpelių populiacija Baltijos jūros baseine. Tikėtina, jog iš Kuršių mariose neršiančios populiacijos galėtų atsikurti ir sunykusios pietinėse Baltijos jūros dalies baseino upėse neršiančios perpelių populiacijos . Rūšis saugoma ES Buveinių direktyvos II priedą, t. y. rūšių sąrašą, kurių apsaugai reikalingas specialių saugomų teritorijų steigimas. Tokia teritorija yra įsteigta Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje į pietus nuo Klaipėdos uosto vartų (vienintelė saugoma teritorija įsteigta tik konkrečios žuvų rūšies apsaugai Baltijos jūros baseine), skirta apsaugoti perpeles nerštinių migracijų į Kuršių marias metu. Dar viena saugoma teritorija įsteigta Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje. Nežiūrint griežto apsaugos statuso pagal Buveinių direktyvą, Lietuvoje perpelės eksploatuojamos komercinėje žvejyboje kaip priegauda, bei ypač intensyviai gaudomos Rusijai priklausančioje marių dalyje ir galimai dėl šio neigiamo poveikio perpelių ištekliai pastarąjį dešimtmetį vėl sumažėjo. Nepaisant akivaizdaus aktualumo, žinių apie įvairius perpelių ekologijos aspektus vis dar trūksta. Rengiant disertaciją, bus taikomi modernūs tyrimų metodai leisiantys atsakyti aktualiausius klausimus: (1) taikant molekulinius metodus bus įvertinti genetiniai skirtumai, leidžiantys atskirti Kuršių mariose ir Šiaurės jūros baseine neršiančias populiacijas, o perpeles aptikus kitose pietinės Baltijos akvatorijose įvertinti ar tai yra individai iš Kuršių marių, ar iš Šiaurės jūros populiacijos; (2) taikant stabiliųjų izotopų analizę bus įvertinta perpelių mitybinė niša Baltijos jūros ekosistemoje; atlikus mitybinę analizę bus įvertinta ar/kuo perpelės maitinasi Kuršių mariose, kuo minta Baltijos jūroje bei kas yra šios planktofagės rūšies mitybiniai konkurentai; (3) mikrocheminė otolitų analizė leis įvertinti kada pirmą kartą, ar kasmet ir kiek kartų per savo gyvenimą perpelės atplaukia neršti į Kuršių marias, ar jūroje migruoja į didesnio druskingumo akvatorijas link Baltijos pietvakarių, kada ir kokio dydžio perpelių jaunikliai išmigruoja į jūrą; paraleliai atliekama otolitų šlifų analizė leis tiksliai įvertinti perpelių augimo greitį, amžių, subrendimo laiką; (4) taikant modernius metodus ir analitinę įrangą neršti migruojančių žuvų raumenyse bus įvertinti sukaupti teršalai bei energetinės atsargos, o gauti rezultatai bus palyginti tarp skirtingų populiacijų iš Baltijos ir Šiaurės jūros baseinų. Atsakius į šiuos klausimus, bus geriau suprasta rūšies ekologija, o tai leis geriau apsaugoti šią Baltijos jūros baseine beveik išnykusią žuvų rūšį.
Doktorantūros vadovas: Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriaus. m. d., dr. L. Ložys

Liūdna žinia, bet toks gyvenimas...

✝️ . Taurūnas Areškevičius, žvejys, neabejingas mokslui ir aplinkosaugai.
Praėjusią savaitę Karklė staiga neteko paskutinio sename žvejų kaime gyvenusio žvejo Taurūno Areškevičiaus.
Tai ne tik nuostolis tokiams paskutiniam pajūrio kaimui, kur dar išlikęs senasis gintaro gaudymas graibštais, bet ir vietos bendruomenei, jūros bioįvarovės apsaugos problemas tiriančiai mokslininkų, gamtininkų bendruomenei.
Taurūnas buvo vienas iš tų žvejų, kuris ne tik savo paprastumu buvo mielas visų bičiulis, draugas, bet ir aktyviai dalyvavo mokslinių tyrimų programose, atvirai teikdavo sugavimų duomenis ir padėjo kurti priemones darančias verslinę žvejybą mažiau žalingą aplinkai. Jis prisidėjo prie ruonių bei paukščių atbaidymo priemonių išbandymo ir naudojo jas praktikoje. Taurūno ir kitų jo kolegų, gamtą mylinčių žvejų verslininkų dėka, labai priartėta prie ekologiškesnių žvejybos būdų mažinant atsitiktinį paukščių žuvimą tinkluose sukūrimo ir įdiegimo praktikoje. Taurūnas pats aktyviai naudojo aplinkai mažiau kenksmingas gaudykles iš kurių įmanoma paleisti mažesnes žuvis gyvas ir nesužalotas ir visada pats stengdavosi paleisti neverslinio dydžio žuvis gyvas. Todėl tokio smalsaus, žingeidaus ir aplinkosaugai neabejingo žvejo praradimas yra labai skausmingas visiems sergantiems už darnaus ir tausojančio smulkiosios žvejybos verslo, vienintelio šviežios žuvies tiekėjo, išlikimą priekrantėje.
Taurūno šiltumas, draugiškumas, atvirumas naujienoms, neabejingumas gamtai liks visų jį pažinojusių širdyse. Nuotraukoje Taurūnas stovintis savo valtelės gale.
🕯️ Tebūna jam lengva kelionė į amžinosios žvejybos plotus.

ŽuvEL dalyvavo mėginių surinkime itin atšiauriomis sąlygomis taip pat :)

Tyrimai jūroje retai būna kaip lengvas pasivaikščiojimas...

Mūsų kolega dr. Žilvinas Pūtys laidoje "Gamta - visų namai" pasakoja apie stintas. Klausykite nuo ~5 min. 50 sek.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000138690/gamta-visu-namai-apie-stintas-ne-tik-zvejai-svajoja?fbclid=IwAR0ZQqRZjx7o4xe6djryQjkiFsi-6lRSHDnB9zVxpr3fe71mCh-BcqX4ZTw

Gamta – visų namai. Apie stintas ne tik žvejai svajoja Gamta – visų namai. Apie stintas ne tik žvejai svajoja

Tarptautinės jūros tyrimų tarybos ICES ungurių darbo grupė (WGEEL) šiemet vyko kiek kitaip - per atstumą. Nežiūrint to, produktyviai - atliktas kasmetinis ungurių išteklių būklės ir susijusių problemų vertinimas rūšies paplitimo arealo ribose. Gamtos tyrimų centrą atstovavo Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Ložys.

Group portrait of the week: WGEEL!

Last week eel experts from ICES, General Fisheries Commission for the Mediterranean (GFCM) and European Inland Fisheries and Aquaculture Advisory Commission (EIFAAC) held an online meeting to assess the current state of the European eel stock. The group's work contributes to ICES advice on eel, which will be published on 30 October.

Read more about the Working Group on Eels: https://www.ices.dk/community/groups/Pages/WGEEL.aspx

Susitikime su Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybe pristatyta ir Žuvų ekologijos laboratorijos mokslinė-tiriamoji veikla Kuršių mariose ir Baltijos jūroje (pranešimą padarė laboratorijos vadovas dr L. Ložys). Daugiau informacijos apie susitikimą - žemiau.

2020 m. rugsėjo 10 dieną Juodkrantėje įvyko Gamtos tyrimų centro ir Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybės darbinis susitikimas, kurio metu Gamtos tyrimų centro direktorius prof. dr. (HP) Sigitas Podėnas, direktoriaus pavaduotojas eksperimentinei plėtrai dr. Ričardas Paškauskas ir Gamtos tyrimų centro padalinių vadovai pristatė Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojams, mokslininkų vykdomus tyrimus Kuršių nerijoje, vykdomų mokslinių darbų objektus, tyrimų apimtis ir bendradarbiavimo galimybes su KNNP direkcija, siekiant geriau pažinti ir pristatyti plačiai visuomenei informaciją apie unikalius gamtinius objektus ir jų išsaugojimo svarbą Kuršių nerijoje ir aplinkiniuose vandens telkiniuose.

Masinis vėjo suneštų dumblių žydėjimas įlankose Kauno mariose ties Grabuciškėmis (2020.08.24): vėžiai stimpa, kiti lipa į krantą, žuvys vengia tokių vietų.