28/04/2023
Puikus (ir ilgas, bet vertas skaityti iki galo) straipsnis apie mus visus, skirtingus, kitokius, visokius.
Surezonavusi citata:
"Po žinomos šeimos autizmo atsiskleidimo istorija pamačiau moters komentarą, kad ji net 40 metų išdirbo valstybiniame vaikų darželyje ir visi „vaikai buvo kaip vaikai“, nebuvo jokių autizmų, hiperaktyvumų, pogimdyvinių depresijų, disleksijų, o štai dabar kas antras vaikas „nenormalus“... Dar nebaigus skaityti viešo nuoširdumo kupino komentaro viduje pradeda mainytis įvairiausi jausmai ir mintys. Iš pradžių norisi užjausti, nes supranti, kad ši moteris gyvena su nereflektuota keturių dešimtmečių patirtimi. Vėliau jausmai intensyvėja, nes suvoki, kad su tokiomis auklėtojomis užaugo kelios kartos, laikytos „vaikais kaip vaikais“, „normaliais vaikais“, tačiau šiuo metu didelė dalis tų kartų vyrų ir moterų bando tvarkytis su įvairiomis emociškai apleistos vaikystės traumomis ieškodami savęs įvairiausiose dvasingumo stovyklose, seminaruose ir motyvacinėse konferencijose, masiškai studijuodami psichologiją ir tikėdamiesi taip išspręsti savo gyvenimo problemas. Moterys laimingesnio gyvenimo vizijas bando pamatyti koučerinėse konferencijose, o vyrai – laimę nusikalti vyriškumo kalvėse. O kur dar visi ir visos, save iš naujo kuriantys ir kuriančios psichoterapeutų kabinetuose. Toji moteris per 40 metų nepastebėjo, kad vaikai yra skirtingi. Ir kaip ji galėjo tai padaryti, jeigu dirbo tik su „atrinktais vaikais“ (įprastos ir sėkmingos raidos)? O tie kiti, kurie net negalėjo lankyti darželių su visais „vaikais kaip vaikais“, atrodo, kad šiai auklėtojai apskritai neegzistavo. Juk jeigu nematai, tai ir nėra. Būtent iš šio ištisus dešimtmečius trukusio istorinio, kultūrinio, politinio ir kitokio nejautrumo šiandien turime nematomos neuroįvairovės reiškinį – suaugusius žmones, ištisas kartas žmonių, kurie iki pat antipsichiatrinio judėjimo pradžios buvo išstumti į WEIRD visuomenės paribius, tokius kaip moderniosios psichiatrinės pagalbos institucijos."
„Sunku net įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti žmogiškumas, nusakomas tik žmogaus vieta spektre. Mūsų patiriama tikrovė daug įvairesnė ir sudėtingesnė“, – rašo antropologė Daiva …