VU FsF Ugdymo mokslų institutas

Kviečiame rinktis pedagogikos studijas ir tapti mokytojais! 🧑‍🏫
Vilniaus universitetas kviečia rinktis įvairias pedagogikos studijas:
🔸bakalauro,
🔸gretutines,
🔸pedagogikos profesines studijas.
Įstojusieji į prioritetines pedagogikos studijų programas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų, vokiečių, anglų ir ispanų kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, pradinį ugdymą, specialiąją pedagogiką bei socialinę pedagogiką – galės pretenduoti į kelis šimtus eurų siekiančias stipendijas 🌟
Daugiau informacijos: https://mokysiu.lt/

🔴Kiek mes išmanome mediaciją kaip vieną iš pagrindinių kalbinės veiklos sričių? Bendrieji Europos kalbų metmenys (CEFR) ją apibrėžia kaip gebėjimą tarpininkauti tarp žmonių, tekstų ir idėjų, išskiriamos kelios lingvistinės mediacijos rūšys, pvz,. teksto, sąvokų, komunikacijos ir kt.
🔴Balandžio-gegužės mėn. FSF Ugdymo mokslų ir FLF Užsienio kalbų institutuose vieši Burgos universiteto (Ispanija) mokslininkė dr. Aránzazu Cosido García, kuri atliks savo tyrimus mediacijos tema. Tyrėjos vizitas vykdomas bendradarbiaujant VU Filologijos ir Filosofijos fakultetams ir yra tarptautinės akademinės iniciatyvos, skirtos mokslininkų rėmimui bei mokslo partnerystės stiprinimui, dalis (angl. ICCLAS, žr. „Instagram“ ti**le).
🔴Vizito metu Aránzazu Cosido García tirs būsimų anglų kalbos mokytojų, studijuojančių FSF Ugdymo mokslų instituto Dalyko pedagogikos bakalauro studijų programoje, lingvistinės mediacijos įgūdžius ir lygins mūsų studentus su Ispanijos universitetuose studijuojančiais būsimaisiais mokytojais. Tikime, kad vizitas paskatins Vilniaus universiteto ir Burgoso universiteto bendradarbiavimą, bendrus tarptautinius tyrimus, akademinių idėjų mainus bei inovacijas švietimo srityje.

🔵Balandžio 24-25 d. vyko 32-oji konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje”. Šiais metais konferencija vyko Utenoje, STEAM centre. Konferenciją organizavo MMC „Scientia educologica” ir Utenos švietimo centras.
🔵Konferencijos darbas vyko dviejose sekcijose. Pirmoji sekcija „GAMTAMOKSLINIO UGDYMO PROBLEMATIKA IKIMOKYKLINĖJE UGDYMO ĮSTAIGOJE IR PRADINĖJE MOKYKLOJE” suburia besidominčius ikimokykliniu, priešmokykliniu ir pradiniu ugdymu. Sekcijos darbą moderavo ir pranešimą „Botaninio raštingumo ugdymas pradinėje mokykloje: augalų (at)pažinimo ir refleksijos prelaidos” skaitė dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė. Pranešimus skaitė bei straipsnius parengė ir jos studentės, Vaikystės pedagogikos studijų programos ketvirtakursės Agnė Teresevičiūtė (Pranešimo tema „Orientacinių gebėjimų ugdymas antroje klasėje: ugdymo proceso dalyvių patirtys”) ir Diana Žilinskaitė (Pranešimo tema „Mokymasis taikant stebėjimo metodą pradinės mokyklos antroje klasėje”).
🔵Kita sekcija „GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE IR GIMNAZIJOJE”. Pranešimą „Atrodo lengva, vadinasi supratau? Metakognityvinės iliuzijos fenomenas gamtos mokslų kontekste” skaitė R.Makarskaitės-Petkevičienė doktorantė Aušrinė Raudoniūtė. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė ir gamtos mokslų didaktai iš kitų VU padalinių: dr. Julija Grigorjevaitė, dr. Indrė Lapeikaitė, dr. Edita Palaimienė, dr. Eugenija Rudnickaitė.

🟧Balandžio 17 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (VU FsF) vyko nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ antrosios šių mokslo metų grupės baigiamasis renginys – praktinė konferencija „Gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokos: patirtis ir įžvalgos“.
🟧Konferencijoje mokytojai apibendrino įgyvendintas veiklas, pasidalino gerąja praktika. Susirinkusius programos dalyvius sveikino VU FsF Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros programų vadovė doc. dr. Asta Meškauskienė. Pranešimus skaitė programos lektorius Tautvydas Meldaikis ir programos dalyviai. Konferenciją moderavo doc. dr. Tatjana Bulajeva.
🟧Mokytojai diskutavo apie emocijų atpažinimą ir jų raišką, savo gebėjimų ir įgūdžių atpažinimą, sąmoningumo ugdymą, krizių valdymą, pristatė pamokose nagrinėjamas ekstremalias situacijas, pasidalino pavyzdžiais, kaip ugdyti mokinių gebėjimą atpažinti, analizuoti, spręsti ir priimti atsakingus sprendimus, kaip bendradarbiauti.
🟧Mokytojai džiaugėsi galimybe ne tik įgyti naujos patirties, bet pabendrauti ir pasidalinti mokymo patirtimi su kolegomis.

🟨Norime pakviesti jus į mokslinę-praktinę konferenciją „Patirk, kurk, augink: socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas per gamtą ir meną“.
🟨Data: 2026 m. gegužės 6 d., trečiadienis
🟨Laikas: 13.00 val.
🟨Vieta: MKIC, Saulėtekio al. 5, Vilnius
🟨Formatas: gyvai ir nuotoliniu būdu
🟨Konferencija skirta mokytojams, mokyklų vadovams, švietimo pagalbos specialistams ir savivaldybių atstovams, ieškantiems veiksmingų būdų stiprinti mokinių socialines ir emocines kompetencijas per ugdymą lauke ir meną.
Svarbu:
🟨Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis, su sinchroniniu vertimu;
🟨Visoje konferencijoje dalyvavusiems bus išduodami pažymėjimai.
🟨Registracija būtina: https://forms.office.com/e/YGRW5pvxqP
🟨Daugiau informacijos ir programa: Konferencija apie socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą gamta ir menu
🟨Renginys socialiniuose tinkluose: Facebook | LinkedIn
🟨Kilus klausimams, kviečiame kreiptis el. paštu: [email protected]

✨„Dar kartą apie brandos egzaminus" – tai VU FsF Ugdymo mokslų instituto direktorės dr. JUSTINOS GARBAUSKAITĖS-JAKIMOVSKOS komentaras, kuriame ji rašo:
🟢„Apie artėjančią mokslo metų ciklo pabaigą vėl praneša atgijusios diskusijos apie brandos egzaminus. Atsikartoja kritika netobulam egzaminų organizavimui, vertinimui, užduotims, naratyvas apie „mokymąsi egzaminui“, kuris švietimo bendruomenėje gyvuoja visus mokslo metus, tačiau į viešumą kyla pavasariais. Šiemet į diskusiją įsitraukus LR Prezidentūrai ir tarus „Liaukimės tai darę“ buvo galima pagalvoti, kad skatinama liautis pagal politinį ciklą kas 2–4 metus keisti baigiamųjų egzaminų tvarką ir tuo silpninti ir taip sueižėjusį pasitikėjimą švietimo sistema. Visgi Prezidentūros įsitraukimas į diskusiją atneša papildomą scenarijų, kurio įgyvendinimas reikštų ne egzaminų sistemos, o visos švietimo sistemos reformą.“
🟢Kviečiame skaityti! https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/7205-dar-karta-apie-brandos-egzaminus-vu-filosofijos-fakulteto-ugdymo-mokslu-instituto-direktores-komentaras?fbclid=IwY2xjawRYMSNleHRuA2FlbQIxMABicmlkETBHWmRmb3dqQUNVbUFvenN0c3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHrW0qTPYmSRSz9R-r7XSUciZ6pqB50gHOe_6MQPganHl0qMqxfek8XMOEqtk_aem_3tS0KESWbWwkWatv13dp3w

„Dar kartą apie brandos egzaminus": VU FsF Ugdymo mokslų instituto direktorė dr. JUSTINA GARBAUSKAITĖ-JAKIMOVSKA parengė komentarą, kuriame ji rašo apie neseniai nuskambėjusius siūlymus vėl keisti egzaminų tvarką.

Pasak dr. J. Garbauskaitės-Jakimovskos: „Apie artėjančią mokslo metų ciklo pabaigą vėl praneša atgijusios diskusijos apie brandos egzaminus. Atsikartoja kritika netobulam egzaminų organizavimui, vertinimui, užduotims, naratyvas apie „mokymąsi egzaminui“, kuris švietimo bendruomenėje gyvuoja visus mokslo metus, tačiau į viešumą kyla pavasariais. Šiemet į diskusiją įsitraukus LR Prezidentūrai ir tarus „Liaukimės tai darę“ buvo galima pagalvoti, kad skatinama liautis pagal politinį ciklą kas 2–4 metus keisti baigiamųjų egzaminų tvarką ir tuo silpninti ir taip sueižėjusį pasitikėjimą švietimo sistema. Visgi Prezidentūros įsitraukimas į diskusiją atneša papildomą scenarijų, kurio įgyvendinimas reikštų ne egzaminų sistemos, o visos švietimo sistemos reformą.“

Kviečiame skaityti! ➡️ https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/7205-dar-karta-apie-brandos-egzaminus-vu-filosofijos-fakulteto-ugdymo-mokslu-instituto-direktores-komentaras

🟨Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto tyrėjos – dr. Rūta Petkutė ir doktorantė Evelina Burokė lankėsi Suomijoje, kur vykdo tyrimą pagal VU proveržio projektą „Pedagogų rengimo tarptautinė dimensija: tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas", finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (LMT).
🟨Projektas remiasi lyginamąja perspektyva ir nagrinėja bendradarbiavimo formas pedagogų rengime Lietuvoje, Suomijoje ir Airijoje.
🟨Šiuo vizitu Suomijoje pradedamas projekto kokybinio tyrimo etapas. Vizito metu atliekami kokybiniai interviu su vietos švietimo ekspertais – aukštojo mokslo institucijų atstovais bei švietimo politikos formuotojais. Siekiama giliau suprasti, kaip Suomijoje kuriamas ir vystomas bendradarbiavimas pedagogų rengime — tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
🟨Projektas buvo pristatytas Turku universitete ir aptartas su akademine bendruomene. Pristatymas peraugo į turiningą diskusiją, leidusią įsitraukti į platesnius svarstymus apie Suomijos aukštojo mokslo bei pedagogų rengimo raidą ir dabartinę situaciją. Šis gyvas dialogas tapo svarbia įžanga vykdomiems interviu, padėjusia niuansuočiau suvokti vietos kontekstą, kasdienes praktikas, ir skiriamą reikšmę bendradabiavimui — dalykams, kurie ne visada atsiskleidžia formaliuose šalies dokumentuose.

🔵Praėjusią savaitę Edukologijos magistro programos Švietimo politikos ir lyderystės mokyklų vadovų studentų grupė kartu su dėstytoja doc. Sandra Kaire stažavosi Turku mieste, Suomijoje. Stažuotės metu magistrantai gilinosi į Suomijos bendrojo ugdymo sistemą, švietimo lyderystės principus ir praktikas.
🔵Vizito metu studentai lankėsi vienoje iš Suomijos valstybinių mokyklų – „Cathedral Skolan“ gimnazijoje – ir susipažino su direktorės veikla, jos lyderystės filosofija bei praktika, kuri remiasi esminiu principu: mokyklos kultūra yra žmonės, o lyderystė – ne organizacijos vadybinimas, bet žmonių lydėjimas. Grupė diskutavo, kaip formuoti mokyklos kultūrą, remiantis pozityviosios psichologijos principais, humanistiniu požiūriu į žmogų ir psichologinio saugumo kūrimu mokykloje.
🔵Turku universitete studentai gilinosi į tyrimais grįstų sprendimų svarbą (TRILA tyrimų institutas) ir praktinius jų taikymo pavyzdžius, kaip trupmenų mokymo gerinimas matematikos pamokose. Taip pat susipažino su švietimo lyderystės ir pedagogikos studentais, su kuriais diskutavo apie mokyklų vadovų ir mokytojų rengimą Suomijoje.
🔵Vizito metu atsiskleidė, kad Suomijoje mokyklų vadovai pasitiki mokytojų kompetencija ir jų veikla klasėje, skatina jų autonomiją. Taip pat mokyklų vadovams svarbu turėti aiškią savo lyderystės filosofiją ir ja remiantis siekti pozityvių pokyčių, kurių rezultatai dažniausiai išryškėja ne anksčiau kaip po penkerių metų.
🔵Dalijamės akimirkomis

🟠Prieš vertinant, kaip gerai dirbtinis intelektas atpažįsta pedagoginį efektyvumą klasėje, patys ugdymo mokslų ekspertai turi susitarti, kas yra efektyvumas, o kas – ne.
🟠Dvi savaites Kipro universitete Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentas dr. Jogaila Vaitekaitis kartu su švietimo efektyvumo tyrimų grandu prof. Leonidu Kyriakides, dr. Maria Anastasou (Limasolio universitetas) ir dr. Victoria Michaelidou kalibravo klasės lygmens veiksnių kodų rinkinį. Replika po replikos, indikatorius po indikatoriaus – dinaminis švietimo efektyvumo kodų rinkinys sukalibruotas ir parengtas dirbtiniam intelektui vertinti.
🟠Finansuoja Lietuvos mokslo taryba, dotacija Nr. P-PD-23-133.
🟠Podoktorantūros projektas „Dirbtinio intelekto naudojimas aptinkant edukologinius efektyvumą lemiančius klasės lygmens veiksnius: Generatyvinių DI lyginamasis tyrimas".

✨Gerbiami pedagogikos studijų studentai ir absolventai,
🔴Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centro tyrėjų komanda kviečia Jus dalyvauti moksliniame tyrime, skirtame ištirti Lietuvos pedagogikos studijų studentų ir absolventų tarpkultūrines kompetencijas bei jų ugdymo(si) patirtis studijų metu.
🔴Kviečiame užpildyti žemiau pateikiamą apklausą, jei šiuo metu studijuojate arba pedagogikos studijas baigėte 2019 m. ir vėliau.
Jūsų patirtis padės įvertinti, kokių kompetencijų šiandien labiausiai reikia jaunam mokytojui ir kiek šiandieninės pedagogikos studijos parengia darbui kultūriškai įvairioje mokykloje.
Tai galimybė per 20 minučių (tiek užtruks apklausos pildymas) prisidėti prie sisteminių pokyčių, kurie turės įtakos būsimų mokytojų pasirengimui. Klausimyną kviečiame užpildyti iki 2026 m. balandžio 30 d.
🔴Apklausos pildymo nuorodą rasite: https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx?id=ghrFgo1UykO8-b9LfrHQEqQ7_4t0CBpFvqr7UyAz6tVUNTZFQjlKVFFWNERKVDA5Q0NHNjdMSEVESi4u
🔴Jūsų dalyvavimas yra savanoriškas ir anoniminis. Surinkti duomenys bus naudojami tik šio tyrimo tikslais. Tyrimas nėra susijęs su jokia institucine prievole ar vertinimu - atsakymai neturės jokios įtakos Jūsų profesinei veiklai ar santykiams su aukštąja mokykla.
🔴Rezultatai bus skelbiami tik apibendrinta forma.
🔴Ši apklausa yra projekto „INTERACT: Pedagogų rengimo tarptautinė dimensija: tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas“ (Nr. P-EDU-23-27) dalis . Projekto tikslas – analizuoti, kaip pedagogų rengimo programose plėtojamos tarpkultūrinės kompetencijos, tarptautinė patirtis ir bendradarbiavimas, bei parengti rekomendacijas pedagogų rengimo tobulinimui Lietuvoje.