Socialinių investicijų valdymo centras

Stengiamės, deja nepavyko. Bilietų kainos didės.

KARTU SU 15 ORGANIZACIJŲ KREIPĖMĖS Į LAISVĖS IR TS-LKD PARTIJŲ FRAKCIJAS VILNIAUS MIESTO TARYBOJE

Viešas kreipimasis
Dėl viešojo transporto kainų didinimo
2025 m. kovo 4 d.

Gerbiami Laisvės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijų atstovai,

Laisvės partija siekia atstovauti žmogaus teises, pasisako už progresyvias idėjas, žalią ir tvarią politiką. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo manifeste pabrėžia, jog ir toliau skatins žaliosios politikos idėjas. Šiandien yra tas momentas, kada galite įrodyti, jog tai nėra tik žodžiai.

Kovo 5 d. Jūs spręsite, ar pritarti Vilniaus viešojo transporto kainų didinimui. Raginame Jus įsiklausyti į miestiečių balsą ir šį trečiadienį balsuoti prieš kainų didinimą. Siūlomas kainų šuolis skaudžiausiai palies mokinius, studentus, senjorus ir dirbančius žmones. Taip pat, Viešojo transporto bilietų kainų didinimas Vilniuje nesuderinamas su Lietuvos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) 2021–2030 m. tikslais, kurio T23-E priemonė ,,Darnaus judumo skatinimas“, numato, kad turi būti didinamas viešojo transporto patrauklumas mažinant bilietų kainas arba darant transportą nemokamu.

Raginame neskubėti, skirti laiko dialogui su aktyviomis visuomenės grupėmis ir priimti sprendimus, kurie derėtų su Europos žaliosios sostinės vardu.

Pasirašo
Gegužės 1-osios profesinė sąjunga
Vilniaus Bočių bendrija
Diversity Development Group
Fridays For Future Lietuva
Extinction Rebellion Lietuva
Sienos Grupė
Žali.LT
Socialinių investicijų valdymo centras
Jaunimo organizacija ,,Jaunoji kairė“
Tolerantiško jaunimo asociacija
LMS Vilniaus padalinys
Universiteto LGBT+ grupė
Studentų draugija Šauksmas
VšĮ "Žiedinė ekonomika"
Vartotojų aljansas
Asociacija Trans Autonomija

Smurtui dėl lyties neturi likti vietos. Privalome tai sustabdyti. Moterys turi turėti visas teises, būti traktuojamos vienodai ir turėti visas galimybes - tokias pat kaip ir bet kuris kitas žmogus. Kai kalbame apie politiką - ši citata puikiai iliustruoja dešiniųjų ir kairiųjų skirtumus. Tariamas dešiniųjų lygiateisiškumas nėra priimtinas ir negali tapti politikos ašimi.

„Šiandien kalbėjome apie kraštutinės dešinės politikos pateisinimą. Aš manau, kad būtent jie pasiūlė kalbėti šia tema - kalbėti apie seksualinį smurtą, bet nekalbėti, kad yra smurtas dėl lyties, kad moterys kenčia, o vyrai yra agresoriai. Nesiūlė kalbėti nei apie Stambulo konvenciją, nei apie pasiūlytą direktyvą“, - sakė Eugenia Rodríguez Palop.

Ji pridūrė: „Dešinieji sako, kad pagal tokius įstatymus persekiojami vyrai. Agresoriai jiems gali būti tik migrantai. Niekada nebus tos moters vyras, arba baltaodis vyras. Jie jeigu nužudo tai tik iš meilės. O moteris jiems turi būti tik namų šeimininkės“.

Europos Parlamente pasipiktinimas - diskusija dėl smurto prieš moteris sudomino tik moteris parlamentares | GayLine.LT „Kas trečia moteris Europoje patiria fizinį ir/ar seksualinį smurtą. Kas dvidešimta moteris yra išžaginama“, - tokią statistiką pateikė diskusiją pradėjusi Europos Parlamento viceprezidentė Dita Charanzová. - „Kas penktas Europietis vyras teigia, kad moteris labai dažnai išprov...

Negalima leisti visuomenės dar labiau nuskurdinti. Valdžia turi ne kelti chaosą, o padėti ir imtis lyderystės.

Kairiųjų Aljansas reikalauja sustabdyti energetikos “prichvatizavimą”

Lietuvos visuomenė pastaruoju metu išgyvena nestabilumo ir nežinomybės laikotarpį. Pasimetimo jausmą kelia ne tik dramatiški įvykiai pasaulyje, bet ir Lietuvos dešiniųjų valdžios kuriama politika. Ja siekiama ne amortizuoti jau esamos ekonominės krizės padarinius, o pasinaudojant visuomenės reakcijos stoka, temos sudėtingumu, priimti visuomenei žalingus sprendimus.

Žala jau padaryta sprendžiant energetikos sektoriaus problemas. Valdžia, opozicijos dėka, pagaliau sustabdė trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Tačiau mes manome, kad sustabdytas privalo būti visas šis procesas - visuomenei jis nebuvo tinkamai pristatytas, išaiškintas, didžioji visuomenės dalis nesuteikė tokiam žingsniui mandato. Dabartinė krizė, Rusijos sukelto karo strategija, kai atakuojama visuomeninė infrastruktūra, tik dar aiškiau parodo, kad energija yra strateginis klausimas, kuris negali būti paliktas laisvos rinkos valiai.
Lieka neaiškus šios privatizacijos tikslas. Mes manome, kad energija yra viena iš viešųjų gėrybių, kaip oras ar vanduo, taigi tokie ištekliai negali patekti į privačias rankas. ES direktyva liberalizuoti elektros energijos rinką Lietuvoje tapo politiniu dešiniųjų valdžios projektu, prilygstančiu nepriklausomybės pradžioje vykusiai "prichvatizacijai," kurios padarinius pirmiausiai pajuto ir labiausiai kentė vargingiausiai gyvenantys žmonės.
Lietuva turi pasinaudoti galimybe, kuri yra suteikta kriziniu laikotarpiu, sustabdyti visą procesą ir siekti, kad direktyva būtų pakeista taip, jog apskritai neliktų prievolės liberalizacijai.

Manome, kad vienintelis energijos kainų politikos kriterijus turi būti orientacija į visos visuomenės poreikius. Žadėta “liberalizacija”, užuot užtikrinus žemas kainas, jų augimą skatina liberalios rinkos kainodaros sudarymo mechanizmais ir spekuliacijomis. Nepasiteisino net tariamos konkurencijos skatinimas – kuriasi monopolis.

Dėmesį verta atkreipti ir į tai, kad valdžia manipuliuoja informacijos stoka, taip pat kaltina ir kvailina pačius gyventojus neva dėl ekonominio raštingumo stokos, o iš tiesų – nesugebėjimo susigaudyti užmaskuotame “liberalizacijos” procese. Jo padarinius jau matome ir iš elektros rinkos pasitraukus vienam iš tiekėjų, kuris uždirbo pelną, o nuostolius paliko valstybei – t.y. mokesčių mokėtojams. Dėl to atsakomybė tenka pačiai valdžiai, neteikusiai žmonėms reikiamos informacijos bei sudarius sąlygas tiekėjams pelnytis visų sąskaita. Strateginių procesų skaidrumas reikalauja, kad žmonės būtų susipažinę su galimomis privatizacijos rizikomis ir padariniais.

Iš valdžios viršūnių girdėjome kaltinimus gyventojams, kad jie nepakankamai susigaudo procesuose ir dėl to neteisingai “pasirenka”. Tačiau tam ir renkame politikus, tikėdamiesi, kad jie atsakingai atstovaus mūsų – piliečių, rinkėjų – interesus ir “pasirinks” teisingus kelius.

Manome, kad liberali elektros rinkos pertvarka jau turi ir turės skaudžių politinių pasekmių ateityje. Nerimu dėl neaiškios ateities gali pasinaudoti valstybei priešiškos jėgos, todėl Lietuvos valdžia turi iš karto užkirsti kelią grėsmėms nacionaliniam saugumui. Tai ji padarytų tik atsisakydama bet kokios elektros rinkos privatizacijos ir grąžindama sektoriaus kontrolę į savo rankas. Nedera manipuliuoti visuomenės gerove, o ypač to neverta daryti dabartinėmis aplinkybėmis ir ignoruojant pačios visuomenės nuomonę.

Atsižvelgiant į tai, Kairiųjų aljansas kviečia:
• Nutraukti energijos rinkos pertvarkos procesą ir užtikrinti, kad visiems vartotojams energiją tiektų valstybinis tiekėjas;
• Nedelsiant užtikrinti namų ūkiams bazinį energijos kiekį už prieinamą kainą, bent laikinai uždrausti įsiskolinusius vartotojus atjungti nuo energijos tiekimo;
• Parengti planą, kuriame būtų numatyti aiškūs žingsniai kaip būtų taupoma energija, jei jos trūktų. Jame turėtų būti laikomasi socialinio teisingumo principo nenormuojant energiją namų ūkiams, o imamasi priemonių atsisakant nebūtinų tikslų patenkinimui – istorinių objektų apšvietimui, reklamoms ir kt.;
• Išlaikyti ir sustiprintas viešųjų, socialinių ir kultūrinių paslaugų, kurioms kyla pavojus dėl didėjančių energijos kainų, tiekimas vis didesniam skaičiui žmonių, kuriems reikia pagalbos;
• Imtis didelės apimties Lietuvos energijos sistemos pertvarkos, kurioje energija būtų gaminama pasitelkiant tik atsinaujinančius šaltinius atitinkančius 100 proc. šalies poreikio.
• Per artimiausius trejus metus užtikrinti, kad visi visuomeninės paskirties pastatai, kuriais valstybė ketina naudotis ateityje, būtų renovuoti. Valstybė turi rodyti lyderystę energijos efektyvumo srityje

Viskas būtų puiku, jei ši energija iš tiesų būtų sutaupoma. Tačiau realybė kita – darbuotojai darbo metu bus priversti naudoti elektrą, šildymą savo namuose – taigi išlaidos nuo valstybės bus perkeltos ant tarnautojo pečių.

Martynas Norbutas. Energijos taupymo manipuliacijos – valstybės sąskaitas apmokės darbuotojai? Vyriausybė pritarė siūlymui valstybės institucijose kelias dienas per savaitę organizuoti darbą nuotoliniu būdu ir tuo m...

Kas gali būti geriau, nei pasiekti Briuselį. Erasmus+ projekto „Climate change knowledge on Training“ komanda lankosi ES sostinėje. Susitinkame su komisaro V. Sinkevičiaus kabineto naria, lankomės Europos žaliųjų partijoje, susitinkame su Europos Parlamento atstovais. Tema viena - kaip užtikrinti geresnę ir efektyvesnę komunikaciją apie klimatą.

ClickOnT – Transnational Project Meeting, 13-14 April 2022, Brussels, Belgium - CliCK on T The first day participants met at 13.30 at the entrance of European Parliament building. They had a guided tour of the Parliament and related offices. They had a chance to visit the Plenary Session room, to see the rooms where parliamentary committee meetings are held....

Erasmus+ projekto „Climate change knowledge on Training“ partneriai lankosi Lietuvoje. Kalbame apie darbą su bendruomenėmis, jų įtraukimą į klimato kaitą. Rodome kaip apie klimatą galima pasakoti per saugomų teritorijų pažinimą, kaip elektronines atliekas gyventojus skatina atiduoti perdirbti verslas, lankomės Maisto labaratorijoje.

https://clickont.ftsnet.it/en/vilnius-ltt5-target-oriented-communication/

Tiek karas, tiek gamtos stichijų sukelti padariniai, tiek pandemija rodo, jog parama ir pagalba pirmiausia neretai pasiekia tuos, kurie ir patys turi resursų, galimybių išgyventi. Tuo tarpu labiausiai paveiktų žmonių grupės lieka eilės gale.

Kodėl kova prieš klimato kaitą yra ir kova už LGBTQ+ teises? | GayLine.LT „Klimato kaita sukelia katastrofas, kurios pirmiausia paliečia labiausiai pažeidžiamas grupes - moteris, vaikus, taip pat ir LGBTQ+ asmenis“, - sako Erasmus+ projekto Click on T atstovas Martynas Norbutas. Jo teigimu, tiek karas, tiek gamtos stichijų sukelti padariniai, tiek pandemija rodo, ...

Kviečiame pasirašyti.

Išlaisvinkime Ukrainą nuo skolų naštos Mes, žemiau pasirašiusieji, palaikydami Ukrainos visuomenę ir Ukrainos profesinių sąjungų. Išlaisvinkime Ukrainą nuo skolų naštos...

Jei norime iš tiesų padėti - nurašykime skolas.

𝐊𝐚𝐢𝐫𝐢𝐮̨𝐣𝐮̨ 𝐀𝐥𝐣𝐚𝐧𝐬𝐚𝐬 𝐤𝐚𝐫𝐭𝐮 𝐬𝐮 𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏-𝐨𝐬𝐢𝐨𝐬 𝐩𝐫𝐨𝐟𝐞𝐬𝐢𝐧𝐞 𝐬𝐚̨𝐣𝐮𝐧𝐠𝐚 𝐢𝐧𝐢𝐜𝐢𝐣𝐮𝐨𝐣𝐚 𝐩𝐞𝐭𝐢𝐜𝐢𝐣𝐚̨ 𝐝𝐞̇𝐥 𝐔𝐤𝐫𝐚𝐢𝐧𝐨𝐬 𝐢𝐬̌𝐨𝐫𝐢𝐧𝐞̇𝐬 𝐬𝐤𝐨𝐥𝐨𝐬 𝐧𝐮𝐫𝐚𝐬̌𝐲𝐦𝐨

Palaikydami Ukrainos visuomenę ir Ukrainos profesinių sąjungų, atstovaujančių 5 mln. darbuotojų prašymą, reikalaujame Europos Komisijos, Lietuvos Europos Parlamento narių ir Lietuvos Respublikos Finansų Ministrės dėti visas pastangas, kad Ukrainos išorinės skolos aptarnavimo išlaidos būtų nedelsiant perkeltos administruoti Europos Centriniam Bankui, svarstant jų visiško nurašymo galimybę.

Dėl dešimtmečius trunkančių oligarchinių machinacijų, korumpuoto lėšų įsisavinimo, skaudžių 2007-2009 metų krizės pasekmių ir Donbase aštuonerius metus besitęsiančio karo, Ukrainos bendra valstybės skola ženkliai augo. Jei 2008 m. valstybės skola buvo 24 mlrd. JAV dolerių, tai šiemet ji siekia net 94 mlrd. JAV dolerių. Ilgainiui, Ukraina tapo priklausoma nuo užsienio kreditorių. Didelė Ukrainos biudžeto išlaidų dalis šiandien tenka išorinėms skoloms apmokėti. Pavyzdžiui, šalies gynybos išlaidos 2020 m. sudarė 4% BVP, o išorinėms skoloms padengti atiteko net 18 mlrd. JAV dolerių arba daugiau nei 11% nuo šalies BVP.

Ši skola ypatingai slegia Ukrainos visuomenę, nes TVF ir kitų finansinių institucijų paskolos buvo skiriamos su įpareigojimais mažinti socialinį bei viešųjų paslaugų srities finansavimą, liberalizuoti darbo santykius.

Dėl paskolų naštos Ukrainos valstybė negalėjo stiprinti viešojo sektoriaus, atnaujinti infrastruktūros, tinkamai finansuoti sveikatos apsaugos sistemos, bei švietimo, kultūros ir transporto sektorių.

Šiandien stebėdami tragiškus įvykius šalyje ir siekdami padėti Ukrainos žmonėms, negalime leisti finansinėms institucijoms toliau pelnytis iš kitų žmonių tragedijos. Karo akivaizdoje Europos Sąjungai būtina kelti Ukrainos skolos klausimą.

Todėl reikalaujame, kad Ukrainos žmonės būtų išlaisvinti nuo užsienio skolų naštos, kuri netiesiogiai traiško šalį ir apsunkina pasipriešinimą agresijai. Kviečiame Europos institucijas svarstyti ir galimybę sukurti paramos Ukrainai fondą.

Ukrainos išlaisvinimo nuo skolų naštos tikisi biudžetinių sektorių atstovai ir visi ukrainiečiai, kurių išlikimas priklauso nuo šių sektorių tinkamo ir tvaraus funkcionavimo. Politinė valia šiam žingsniui įgyvendinti įrodys, kad Europos Sąjunga palaiko ukrainiečius ne tik kovoje prieš agresiją, bet ir jų kovoje už laisvą, į žmonių gerovę orientuotą valstybę.

Peticiją palaiko:

Ukrainos „Socialinis Judėjimas” (Соціальний рух)
Ukrainos demokratinės profesinės sąjungos:
Visos Ukrainos profesinė sąjunga „Liaudies solidarumas” (Всеукраїнська профспілка «Народна солідарність»)
Visos Ukrainos nepriklausoma profesinė sąjunga „Darbo apsauga“ (Всеукраїнська незалежна профспілка «Захист праці»)
Liaudies profesinė sąjunga (Народна Профспілка)
Ukrainos žemės darbuotojų profesinė sąjunga (Профспілка працівників галузі земельних відносин України)
Kūno kultūros ir sporto darbuotojų sąjunga (Профспілка працівників фізичної культури та спорту)
Partija Razem (Lenkija)

𝐊𝐯𝐢𝐞𝐜̌𝐢𝐚𝐦𝐞 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐫𝐚𝐬̌𝐲𝐭𝐢 https://www.peticijos.lt/visos/78545/islaisvinkime-ukraina-nuo-skolu-nastos/