Darija Tonkich, Holistinė lyderystė

Darija Tonkich, Holistinė lyderystė Padedu atrasti kitokią lyderystę ir įgalinti komandą naujiems iššūkiams. O gal tau tiesiog reikia LinkedIn mokymų? Smalsu?

Esu sertifikuota:
- ICF koučingo specialistė;
- sąmoningumo Points of You žaidimo praktikė;
- Abipusės mentorystės (MasterMind) grupių moderatorė. Tad jeigu turi klausimų, nežinai kaip išsikelti tikslą ar ieškai palaikymo - susisiek ir kartu nuspręsime ką nori išbandyti:
- konsultaciją
- individualią koučingo sesiją
- Abipusę mentorystę, jungiantis į MasterMind grupę. Nori sužinoti daugiau - rašyk/skambink 🤳

Aplinka kalta arba Kokius signalus siunčiate savo komandos nariams?𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀  #96...
07/08/2026

Aplinka kalta arba Kokius signalus siunčiate savo komandos nariams?
𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #96

Šią savaitę perskaičius vieną tyrimą prisiminiau įžymiąją frazę „aplinka kalta", kurios tikiu nenori išgirsti iš savo komandos nario nė vienas vadovas. Tačiau būtent minėtas tyrimas suponuoja, kad kartais būtent aplinka arba netgi patys vadovai yra „kalti".
Georgetown universiteto mokslininkai tyrime naudojo klasikinį eksperimentą, kuriame gyvūnai mokosi susieti neutralų signalą su atlygiu. Kartojantis tam pačiam signalui, jis tampa reikšmingas pats savaime, t.y. reakcija atsiranda dar prieš atlygį. Žinoma, tai nėra tyrimas apie organizacijas ar vadovus, todėl tiesiogiai jo perkelti į darbo aplinką tarsi negalime, tačiau mintis apie signalą tikrai verta dėmesio, tiksliau klausimo:
Kokius signalus jūs, vadovai, kasdien siunčiate savo komandai?
Jeigu kiekvienas kvietimas pasikalbėti su vadovu baigiasi kritika ar priekaištais.
Jeigu kiekviena klaida baigiasi kaltinimais.
Jeigu...
O paskui, kalbant su vadovais, girdžiu: "..jie neatvirauja ir per pokalbius tyli", "..jie nesiūlo idėjų" arba ".. jie nerodo iniciatyvos ir vengia atsakomybės"..

O tai galbūt kartais visgi kalta aplinka? Aplinka, kurią vadovai sukuria?

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas - įvertinkite aplinką, kurioje veikia jūsų komanda, pastebėkite kokius signalus jai siunčiate ir pagalvokite ką galite padaryti kitaip.
Nes labai dažnai norėdami pakeisti žmonių elgesį pirmiausia turime pasikeisti mes arba kitaip, pakeisti aplinką, kuri tą elgesį formuoja.

Tai galbūt atėjo laikas „aplinka kalta" nustoti laikyti pasiteisinimu ir pradėti laikyti diagnoze?

Kaip manote, kas nutiktų, jeigu vietoj to, kad pasakytumėte komandos nariui, ką jis(-i) turi daryti, iš pradžių paklaust...
31/07/2026

Kaip manote, kas nutiktų, jeigu vietoj to, kad pasakytumėte komandos nariui, ką jis(-i) turi daryti, iš pradžių paklaustumėte, kokių idėjų jis(-i) tuo klausimu turi?

𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #95

Šią savaitę, pokalbio su viena vadove pabaigoje, išgirdau frazę: „Tai gerai, aš jai pasakysiu, kad ji turi...“
Ir tuomet, atsiklausus, ar noriu pasidalinti man kilusia mintimi, pasiūliau kitokį kelią.
Pradžioje, kalbant su komandos nariu, pasiūliau jai pasidalintų esama situacija, kad pasakytų, kad ieško sprendimo, ir tiesiog paklaustų:
„O kokių minčių turi tu? Ką šioje situacijoje galėtum padaryti tu?“
Ir tik tuomet, jei reikia, pasidalintų savo vizija ar net prašymu.
Nežinau ar pokalbis jau įvyko, bet tikiu, kad tas ar ta komandos narys(-ė) maloniai nustebins mano minėtą vadovę.
Nes kai žmonės patys išsako idėjas, jie dažnai įsitraukia ir įsipareigoja labiau, nei kai idėja yra jūsų. Tai iš dalies paaiškina ir savideterminacijos teorija (Deci ir Ryan, 2000 m.), kuris teigia, kad kai žmogus jaučia, kad sprendime yra ir jo paties indėlio, tai stiprina vidinę motyvaciją bei įsipareigojimą tam, kas nuspręsta. Kitaip tariant, ne visada svarbu, kokia idėja galiausiai bus įgyvendinta, daug svarbiau yra tai, kieno ji yra.

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas, prieš pasakydami komandos nariui, ką ji(s) turi daryti, iš pradžių paklauskite, ką jis(-i) pats(-i) galėtų ir norėtų padaryti.
Gal ir jūsų komanda jus nustebins?

Patikrinime šią teoriją. Kviečiu komentare pasidalinti, kas labiau paskatina jus veikti: kai įgyvendinama jūsų idėja ar kai ji "nuleidžiama" iš viršaus?

“Man svarbu, kad vadovas atsiprašytų”, kartą prisipažino klientė koučingo sesijos metu.𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮...
24/07/2026

“Man svarbu, kad vadovas atsiprašytų”, kartą prisipažino klientė koučingo sesijos metu.

𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #94

Ir tikrai, ar dažnai jums tenka girdėti atsiprašinėjančius vadovus, dėl to, kad, pvz. per anksti padarė išvadą ar net suklydo?
Man teko bendrauti su tokiais vadovais, bet kad jų būtų dauguma, pasakyti tikrai negaliu.
Vis dar tenka girdėti vadovų nuostatą, kad atsiprašyti yra tarsi ne lygis.

Bet juk vadovas yra toks pat žmogus, kuris gali suklysti. Tad ir atsiprašymas neturėtų būti laikomas silpnumu. O kur dar tyrimai, kurie rodo, kad tai gali būti naudinga komandai?

Pavyzdžiui, kanadiečių tyrėjai Byrne, Barling ir Dupré (2014 m.) tyrė, kaip vadovų atsiprašymai siejasi su darbuotojų pasitikėjimu jais.
Viena iš išvadų buvo, kad kuo pilnesnis atsiprašymas, t.y. kai vadovas pripažįsta klaidą, prisiima atsakomybę ir parodo, ką keis, tuo stipriau tai susiję su didesniu pasitikėjimu.

Tad kartais gal ir užtenka vieno “atsiprašau”, tačiau jeigu norime, kad jis suveiktų ir pasitikėjimas komandoje augtų, svarbu įvardinti ir kas pasikeis. O vėliau, žinoma, užtikrinti, kad taip ir įvyks.

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas, jeigu suklydote, nepraleiskite progos atsiprašyti🤗

⁉️Smalsu: kaip dažnai tenka girdėti vadovų atsiprašymus suklydus? O išgirdus atsiprašymus, matyti elgesio pokytį?

Ar prisimenate geriausią savo sutiktą vadovą/-ę? Koks jis ar kokia ji buvo, o gal yra? Ką darė, ką sakė? Ir, matyt, svar...
17/07/2026

Ar prisimenate geriausią savo sutiktą vadovą/-ę?
Koks jis ar kokia ji buvo, o gal yra? Ką darė, ką sakė?
Ir, matyt, svarbiausia – ko nedarė?
𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #93

Panašiais klausimais prieš 5 metus kreipiausi į vieną iš savo pirmųjų koučingo klientų, kuris norėjo tapti geresniu vadovu. Po vieno klausimo užteko vos kelių minučių, kad jam taptų aišku, koks yra jo tikslas, kokiu vadovu jis norėtų tapti ir ką jis norėtų keisti savo kasdienybėje. Visa kita jau buvo darbas su „kaip" tai pasiekti.

Bet ar daug vadovų sau užduoda panašius klausimus?
Kai kurie, tikrai taip, tačiau dauguma, deja, ne. Dauguma tiesiog elgiasi taip, kaip kadaise buvo elgiamasi su jais.
Ir tai nėra nei tinginystė, nei silpna valia. Psichologas Albertas Bandura dar 1977 m. aprašė socialinio išmokimo teoriją, kuri teigia, kad didelę dalį elgesio žmonės perima stebėdami kitus, o ne sąmoningai nuspręsdami ką ir kaip daryti.
Vadovai nėra išimtis.
Vadovaudami mes retai kuriame savo stilių, dažniausiai tiesiog atkartojame tą, kurį kadaise stebėjome, net to nesuvokdami. Todėl geras vadovas neatsiranda savaime. Jis atsiranda tada, kai turime gerą pavyzdį arba kai sąmoningai sustojame ir paklausiame savęs: ar aš elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad su manimi būtų elgiamasi, ar tiesiog kartoju tai, ką kadaise mačiau?

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas – skirkite laiko prisiminti geriausią savo sutiktą vadovą. Ir skirkite pastangų tapti tokiu/-ia, kurį/-ią kažkas kitas vieną dieną prisimins kaip geriausią savo sutiktą vadovą/-ę.

Nes jeigu nesustosite ir nepaklausite savęs šito klausimo, greičiausiai tiesiog perduosite toliau tai, ką patys kadaise gavote. Ir tikėtina, kad tai nebus pats geriausias pavyzdys.

⁉️O jeigu nuoširdžiai pažiūrėtumėte į savo paskutinę savaitę, ką pamatytumėte? Elgėtės taip, kaip norėtumėte, kad jus prisimintų, ar taip, kaip kadaise buvo elgiamasi su jumis?

Ar esate laiminga(s)?𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀  #92Atrodytų, kad klausimas vadovui apie jo(s) lai...
10/07/2026

Ar esate laiminga(s)?
𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #92

Atrodytų, kad klausimas vadovui apie jo(s) laimę yra visai nesusijęs su darbu.
Tai toks klausimas, kurį, matyt, retai užduodame vadovams ar patys sau.

Ir viena yra jaustis laimingu/-a ir visai kas kita yra žinoti, kas mane daro laimingu/-a.

Kodėl apie tai rašau?
Nes manęs vis nepalieka neseniai išgirsta mintis, kad yra labai sunku, o gal net neįmanoma, būti geru/-a vadovu/-e, kai pats ar pati nesi laiminga(s).
Juk išties yra labai sunku kasdien rūpintis savo komandos nariais, jeigu tavęs niekas nedžiugina.

Todėl kai galvoju apie vadovus ir investicijas į jų ugdymą, suprantu, kad visai verta įtraukti klausimą apie laimę, apie tai, kas jam ar jai šiandien suteikia ar suteiktų džiaugsmo.

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas – raskite laiko prisiminti, kas jums suteikia džiaugsmo, ir pasirūpinkite, kad to jūsų gyvenime būtų daugiau.

Ir jeigu dabar dar kartą paklausčiau…
Ar šiandien jaučiatės laiminga(s)?

Kaip pagirdyti savo komandą su pustušte stikline?𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀  #91Pustuštė stiklinė ...
03/07/2026

Kaip pagirdyti savo komandą su pustušte stikline?

𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #91

Pustuštė stiklinė – tai metafora, kurią teko panaudoti šią savaitę, kalbantis apie vidurinės grandies vadovų ugdymą. Nes organizacijose labai daug kalbame apie tai, kokių vadovų norime ir ko iš jų tikimės. Nes dažnai norime, kad jie įkvėptų komandą, motyvuotų žmones, padėtų įveikti pokyčius, suvienytų skirtingus komandos narius, kurtų pasitikėjimą, spręstų konfliktus ir kasdien būtų tuo žmogumi, į kurį komanda galėtų atsiremti.

Ir visa tai yra svarbu. Ir netgi tokie lūkesčiai yra suprantami.

O bet tačiau.

Ar pakankamai kalbame apie pačių vadovų motyvaciją ir jų palaikymą? Ir dar svarbiau – ką tuo klausimu darome?

Nes kuo ilgiau dirbu su organizacijomis, tuo labiau matau vieną paradoksą. Iš vadovų tikimės, kad jie kasdien „pagirdys“ savo komandą, t. y. skirs jiems laiko, dėmesio, bus kantrūs, suteiks grįžtamąjį ryšį ir, žinoma, suteiks palaikymą. Bet ar suteikiame tiems vadovams „vandens“?

Nes labai sunku pagirdyti visą komandą, kai tavo paties stiklinėje vandens beveik nėra.

O juk palaikymo reikia visiems! Ir jo tikrai reikia vadovams, ypač vidurinės grandies vadovams.

🔵Nes sunku kurti įsitraukimą, kai pats ar pati jo nebejauti.
🔵 Labai sunku kurti pasitikėjimą, kai pats ar pati nejauti to pasitikėjimo.
🔵 Ir labai sunku suteikti palaikymą, kai pats ar pati to palaikymo negauni.

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas – nepamirškite pasirūpinti savo vadovais. Ar pasirūpinti patys savimi. 🤗

Nes labai sunku pasirūpinti kitais, kai tinkamao nepasirūpini savimi.

⁉️Jūsų nuomone, kas turėtų pasirūpinti vidurinės grandies vadovo/-ės „stiklinės papildymu“ : organizacija ar pats/pati vadovas/-ė?

Kartais organizacijai tenka atsisveikinti su žmogumi. Tačiau ji visada gali pasirinkti, kaip tai padaryti.𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽...
26/06/2026

Kartais organizacijai tenka atsisveikinti su žmogumi. Tačiau ji visada gali pasirinkti, kaip tai padaryti.

𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #90

Socialiniuose tinkluose kiekviena(s) galime rasti ilgus sąrašus, ką vadovas/ė turėtų daryti, kad žmonės neišeitų.
Kaip motyvuoti.
Kaip įtraukti.
Kaip išlaikyti talentus…

Tačiau daug rečiau tenka skaityti apie kitą situaciją. Apie tai, ką daryti tuomet, kai atsisveikinti vis dėlto tenka.

Tiesa ta, kad kartais žmonės organizacijose tampa skaičiais. Nutinka gyvenimas. Ir priežasčių priimti šį sudėtingą sprendimą gali būti įvairių: netinka rezultatai, vyksta reorganizacija ar kt.

Ir aš tikrai suprantu, kad versle ne visada įmanoma išvengti tokių sprendimų.

Kažkada ir man teko atsisveikinti. Nebuvo lengva, bent jau man.

Teko ir išgirsti atsisveikinimo žodžius, nors tokiais jų nepavadinčiau. Iki šiol nežinau ar tuo metu aš buvau tik skaičius ar buvo kokia kita priežastis, nes iki to “atsisveikinimo” nebuvau gavusi grįžtamojo ryšio, kuris būtų leidęs suprasti, kad mano elgesys ar rezultatai netenkina.

Šiandien man jau nebesvarbu, kodėl mūsų keliai išsiskyrė. Svarbu kaip tai buvo padaryta. O padaryta nebuvo taip, kad galėčiau dalintis kaip pavyzdine istorija. Veikiau atvirkščiai.

Man tikrasis profesionalumas ir lyderystė sudėtingose situacijose yra ne tik gebėjimas priimti sunkų sprendimą atsisveikinti. Ne mažiau svarbiu tampa gebėjimas tą sprendimą perduoti pagarbiai, aiškiai ir, svarbiausia, žmoniškai.

Nes net jeigu žmogus tuo metu organizacijoje tampa skaičiumi, jis nenustoja būti žmogumi.

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas-jeigu gyvenime ateis diena, kai teks atsisveikinti su komandos nariu, pasirūpinkite, kad žmogus išeitų ne tik supratęs sprendimą. Pasirūpinkite, kad ji(s) vis dar norėtų jūsų organizaciją rekomenduoti kitiems.

O koks jūsų palinkėjimas ar net patarimas būtų vadovams? Ką jie turėtų daryti ar ko nedaryti, kad tas atsisveikinimas būtų žmoniškas?

Jeigu manote, kad geri darbuotojai išeina tik dėl didesnio atlyginimo – greičiausiai klystate.𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀...
19/06/2026

Jeigu manote, kad geri darbuotojai išeina tik dėl didesnio atlyginimo – greičiausiai klystate.

𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #89

Nesu turėjusi daug darbdavių, tačiau visi pokyčiai, kuriuose sprendimą priėmiau aš, nebuvo paremti piniginiu aspektu.

Gal todėl man labai surezonavo LinkedIn perskaityta Pauliaus Grigo mintis, kad vadovai niekada nesamdo tik etato. Jie samdo žmogų su visu jo gyvenimu. Su vaikais. Su artimaisiais. Su rūpesčiais. Su svajonėmis. Su viskuo, kas vyksta už darbo durų.

Ir jeigu nesidomite žmogumi, jo gyvenimu, jeigu nežinote, kas jam ar jai šiuo metu yra svarbu, tuomet nenustebkite, kai prarasite gerą specialistą, kuris pasirinks jūsų konkurentus ne dėl didesnio atlyginimo, o, pavyzdžiui, dėl galimybės suderinti darbo grafiką su vaiko darželio darbo laiku, kaip buvo Pauliaus pasidalintoje istorijoje.

Ir rodos tai labai paprasta, net savaime suprantama mintis – mes visi esame žmonės su savo gyvenimais.

Tai kodėl kartais organizacijose vis dar elgiamės taip, lyg žmogus būtų tik resursas, kuris ateina atlikti funkcijos, o visa kita, visas jo gyvenimas, tarsi neegzistuotų?

Nes tai, kas jums gali atrodyti kaip smulkmena, žmogui gali būti svarbiausias klausimas tuo gyvenimo momentu.

Gal tai galimybė laiku pasiimti vaiką iš darželio.
Gal tai galimybė pasirūpinti artimu žmogumi.
Gal tai galimybė daugiau laiko skirti sveikatai.
Gal… daug įvairių „gal“, kuriuos galima suprasti tik domintis ir kalbantis.

Ir kalbėtis tikrai ne tam, kad išpildytume kiekvieną poreikį. O tam, kad galėtume priimti geresnius sprendimus ir kartu ieškoti sprendimų, kol dar ne vėlu.

Žinoma, su sąlyga, kad jums iš tiesų rūpi tie žmonės, kurie dirba pas mus ir su mumis.

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas – skirkite laiko pažinti ne tik darbuotoją, bet ir žmogų.

Nes kartais darbuotoją prarandame ne todėl, kad negalime pakelti atlyginimo.
Kartais jį ar ją prarandame todėl, kad neradome laiko pažinti ir nežinojome, kas jam ar jai iš tiesų yra svarbu gyvenime.

Ar žinote atvejų, kai gal jums arba jūsų pažįstamiems yra tekę darbovietę ne dėl atlyginimo, o dėl galimybės suderinti darbą ir gyvenimo aplinkybes, kurios tuo metu buvo svarbesnės?

Kartais talento nepamatome ne todėl, kad jo nėra. O todėl, kad per anksti nusprendėme, ką žmogus gali.𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻...
12/06/2026

Kartais talento nepamatome ne todėl, kad jo nėra. O todėl, kad per anksti nusprendėme, ką žmogus gali.

𝗣𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝗺𝘀 #88

Praeitą savaitę, kalbantis su vienu vadovu, ir vėl išgirdau dažnai girdimą frazę, skirtą komandos nariui:
„Jis neturi potencialo.“

Ir kai girdžiu tokį ar panašų apibūdinimą, vis pagalvoju, iš kur mes žinome, kiek ir ko žmogus (ne)gali?

Ar tikrai žinome, ką ji(s) padarytų, jeigu gautų daugiau pasitikėjimo, daugiau atsakomybės ar tiesiog dar vieną progą save?

Nes tenka stebėti kaip vadovai vertina ne komandos nario potencialą, o jo(s) dabartinius rezultatus. O man ne kartą teko matyti situacijas, kai žmogus, kuris buvo laikomas tiesiog geru specialistu, po metų ar dvejų tapdavo stipriu ekspertu, projektų vadovu ar net puikiu Team Lead’u.

Ir todėl man kyla natūralus klausimas: Ar žmogus taip stipriai pasikeitė?
O gal tiesiog atsirado žmogus, kuris juo/ja patikėjo? Gal atsirado daugiau palaikymo, daugiau pasitikėjimo, daugiau galimybių ir daugiau erdvės parodyti tai, ko anksčiau niekas nepastebėjo?

Ir gerai, jeigu tas sąlygas sudarote jūs, o ne jūsų konkurentai.

Nes aš tikiu, kad viena svarbiausių vadovo savybių yra tikėti savo žmonėmis. Visais savo žmonėmis. Nes jie visi yra jūsų komandos dalis.

Todėl neužtenka tik pastebėti talentą. Svarbu:
🔵 suteikti progą atsiskleisti;
🔵 duoti galimybę;
🔵 parodyti pasitikėjimą ir suteikti palaikymą;
🔵 tikėti ir išlikti smalsiems.

Nes jeigu žmogumi netikime, ji(s) tai pajunta, anksčiau ar vėliau. O pajutus dažniausiai... nusivilia, tarsi atsitraukia. O tuomet stebimės, kodėl sumažėjo įsitraukimas, ar kodėl praradome komandos narį. Praradome nes ji(s) išeina ten, kur atsiranda žmogus, kuris pamato daugiau ir kuris skiria dėmesio daugiau.

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas – tikėkite savo žmonėmis, išlikite jiems smalsūs ir suteikite progų parodyti, ką jie gali.

Nes kartais didžiausias nepastebėtas talentas komandoje yra tas žmogus, kuriuo tiesiog per anksti nustojome tikėti.

Ar jums yra tekę stebėti kolegos „sužydėjimą“, nors anksčiau abejojote jo(s) potencialu?

Jeigu šauksite ant savo komandos nario, ji(s) užduoties neatliks nei greičiau, nei geriau.𝗣𝗲𝗻𝗸𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼...
05/06/2026

Jeigu šauksite ant savo komandos nario, ji(s) užduoties neatliks nei greičiau, nei geriau.

𝗣𝗲𝗻𝗸𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶𝗼 𝗽𝗮𝗹𝗶𝗻𝗸𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗮𝗺𝘀 #87

Jau maniau, kad šiais laikais vadovai neberėkia ant komandos narių.

Klydau…

Per pastaruosius kelis mėnesius teko girdėti net kelias istorijas apie šaukiančius vadovus ar kolegas (rėkiantys klientai – jau atskira istorija). Ir kiekvieną kartą viduje kyla tas pats klausimas: ko mes tikimės keldami balsą?
⁉️ Kad žmogus greičiau atliks užduotį?
⁉️ Kad padarys mažiau klaidų?
⁉️ Kad labiau stengsis?
⁉️ Ar tiesiog supras, kad tai labai svarbu ir skubu?

Jeigu atvirai, man atrodo, kad dažniausiai pasiekiame priešingą rezultatą.
Nes vietoje to, kad žmogus galvotų apie sprendimą, jis pradeda galvoti apie tai, kaip “apsisaugoti”, nes smegenys “įjungia kovok ir bėk režimą”.
O kai žmogus ginasi, labai sunku tikėtis smalsumo, kūrybiškumo ar iniciatyvos.
Tuomet atsiranda daugiau streso, daugiau klaidų ir mažiau noro imtis iniciatyvos.

Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau suprantu, kad rėkimas yra ne apie žmogų, ant kurio rėkiama, o apie tą, kuris rėkia.
Gal apie susikaupusį pyktį, gal nerimą ar net bejėgiškumą. Ar tiesiog nesugebėjimą kitaip susitvarkyti su savo emocijomis.

Ir čia slypi vienas įdomus paradoksas.
Emocijas išliejęs žmogus dažniausiai trumpam pasijunta geriau. Tačiau tas, ant kurio buvo šaukiama, jaučiasi blogiau.
Dažnai toks komandos narys mažiau klausia, mažiau dalinasi, mažiau “rizikuoja” siūlyti savo idėjas.

O paskui stebimės, kodėl komandoje trūksta iniciatyvos, atsakomybės ar pasitikėjimo.

Tai koks tuomet buvo tikslas?

Išspręsti problemą?
Ar pasijusti geriau pačiam?

Tad šio penktadienio palinkėjimas paprastas – prieš kalbėdami su kitu žmogumi, pirmiausia pasirūpinkite savo emocijomis.

Nes lyderystė prasideda ne nuo gebėjimo valdyti kitus.
Ji prasideda nuo gebėjimo valdyti save ir savo emocijas.

Smalsu kaip valdyti emocijas sekasi jums? Ar visada pavyksta susivaldyti?

Address

Vilnius

Opening Hours

Monday 09:00 - 18:00
Tuesday 09:00 - 18:00
Wednesday 09:00 - 18:00
Thursday 09:00 - 18:00
Friday 09:00 - 17:00

Telephone

+37061621503

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Darija Tonkich, Holistinė lyderystė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The School

Send a message to Darija Tonkich, Holistinė lyderystė:

Shortcuts

Share

Category