adhdpersona.lt

Nerimastingas žmogus, bet viskas vietoj.
Aplinka tvarkinga, darbas yra, santykiai yra ir nei artimieji, nei specialistai nemato diagnozės.

ADHD asmenims tvarka ir punktualumas nesigauna natūraliai, tam palaikyyti reikia ko ne visų vidinių resursų.

Nerimastingumas prasideda anksti: tie, kurie užaugo su aukštais standartais arba patyrė rimtas pasekmes už klaidas, vėlavimą ir netvarką suvokia kaip pavojų, o smegenys išmoko mus saugoti.

Nerimas yra tiesiog atsakas į tą nuolatinį chaosą, kuris ADHD žmogui gaunasi natūraliai. Laikui bėgant, suvaldyti reikia vis daugiau procesų ir gyvenimas darosi neproporcingai pasunkėja. Žmogus mato, kaip kiti "tiesiog gyvena" ir daro išvadą, kad problema yra jis pats.

Nerimą jaučia beveik 50% ADHD, diagnozė padeda jį perprasti.

Savireguliacija iš tikrųjų yra tiesiog leidimas sau būti gyvu kūnu.
O ne viską kontroliuojančiu protu.

Be spaudimo, be gėdos, be vertinimo.
Jausti akis ir tamsą. Pečius. Jausti savo balsą.
Kartais „nerimas“ tėra paprasta chemija ir reikkia prisiminti skysčius.
Taip pat ir maistą. Lėtas tempas kūnui sufleruoja, kad saugu ir galima jung lauk sargybinio režimą. Nebelaukiame jokio pavojaus.

Kūną atpalaiduoja ne kontrolė, o sąmoningas paleidimas. tegu viskas byra ir teka.
Duodam erdvės pykčiui ir nuovargiui erdvės tiek, kiek reikia.
Ir ne visada reikalinga analizė ar refleksija. Tik išbūti.

Kurkkime sau erdves ir santykius, kkur kūnas gali nebesislėpti ir atitirpti. Kai mūsų netaiso, nepertraukia, o klausosi ir tą jaučiame. Kur nereikia savęs matuoti ir redaguoti. Kai galima kalbėti, prašyti, atsisakyti ir persigalvoti.

Būkim sau geri ir leiskim sau tiesiog būti

Geriau supranta, kai mažiau pateikia informacijos ir jei kalba nesusimaišo su aplinka. VISKAS:) paprasta...

Vagus nervas padeda reguliuoti dopaminą ir štai kodėl visada verta atkreipti dėmesį į žarnyno darbą. Jei viskas sustoję, tikėtina ne tik smegenys nebesuvirškina info gausos, bet ir kūnas ...

Kai esi perstimuliuotas ir „streso režime“, virškinimas dirba prasčiau: maistas blogiau susimaišo, gali keistis rūgšties ir fermentų darbas, o žarnynas arba per greitai „prabėga“, arba užstringa. Tada ir baltymai dažniau „sunkiai gula“, gali pūsti pilvą, lyg viskas stovi, gal net pykina. Dėl to ADHD žmogui banguoja savijauta, fokusas ir „draivas“.

Skanaus dėmesio :)
Ir Ramaus pilvo

ASMENYBĖS TIPAS, ilgai gyvenant su nediagnozuotu ADHD.

Savikritiška, nuolat jaučia, kad kažko nepadaro, nuolat savimi abejoja ir ieško patvirtinimo iš aplinkos.

Ji prisiima per daug atsakomybių ir bando viską kontroliuoti, kad tik nepadarytų klaidos, nes labai jautriai reaguoja į bet kokias pastabas. Išmoksta slėpti savo sunkumus, maskuoja emocijas, stengiasi atrodyti rami ir labai tvarkinga, nors viduje jaučia labai daug įtampos.

Dar ji jaučia, kad kiti kažkaip lengviau susitvarko su gyvenimu, o ji visada atsilieka. FOMO non stop. Ji per daug įsiklauso į kitų poreikius ir jautriai reaguoja į kritiką ar kitų blogą savijautą, todėl tampa labai empatiška. Tuo didžiuojasi, bet kartu yra jau senai pervargusi.

Jos tapatybė pasidaro miglota, nes realiai nebežino, ko pati nori/ kas jai patinka/ dažnai gyvena taip, kaip „reikia“, o ne taip, kaip norėtusi.

Ir tik po diagnozės ji pradeda matyti, kad didžioji dalis šitos NORMALIOS „asmenybės“ buvo tik išgyvenimo strategija. Ta tikroji vis dar laukia eterio.
Ateina laikas atsiskleisti ir sužinoti, kas esi iš tikrųjų.

Ar galima jau savęs "nebegrauti"?
Gal jau galima savęs nebegėdyti?

Gal jau laikas naujam sezonui ?
❤❤❤

ADHD smegenims nuolat trūksta dopamino ir jos natūraliai ieško naujienų, kelionių, iššūkių, rizikos ar didesnio stimulo.

Patiriame Haipą.

Tačiau iš paskos beveik neišvengiamai eina dopamino crash'as. Tai nebūtinai „depresija“, labiau kaip nuovargis, melancholija, apatija ir net beprasmybės jausmas.

Daugelis šio jausmo išsigąsta.

Aiškinasi, kas su jais gali būti negerai arba ieško naujo haipo.

Bet iš tiesų šitaip reguliuojasi ADHD nervų sistema.
Dopamino lygis grįžta į balansą.
Jei šio etapo nepripažįstame, vėl bėgame į stimuliaciją, atsiranda ciklas ir į pasaulį reaguojame jautriau. Vis jautriau.

Dopamino crash'as nėra ženklas, kad kažkas blogai.

Tai signalas, kad tau reikia ramybės ir pauzės. Ne stimulo.

Ar atpažįsti šią situaciją?

Pradėjus suprasti ir pripažinti savo adhd, gali patirti pereinamąjį etapą. Daugelis po diagnozės jaučiasi pasimetę.

Šiuo sudėtingesniu etapu galiu būti tau palaikymu. Galiu padėti išsiaiškinti bei paaiškinti, kaip ADHD veikia Tavo kasdienius pasirinkimus ir savijautą.

Drauge atrasime būdus, kaip susigrąžinti aiškumą, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir įgauti ryžto veikti.

Kviečiu į konsultacijas

ADHD Konsultacija 1val. - Rūta Viktorija Rutė ADHD? Čia ne trūkumas. Čia tavo unikalus būdas mąstyti – padėk sau tai pamatyti.

KONSULTACIJOS.

Gyvenimas su ADHD nėra tik apie iššūkius – tai gyvenimas su kitaip veikiančiomis smegenimis. Diagnozė – tai ne pabaiga, o pradžia. Ji padeda suvokti, kad tai, ką ilgai laikei „trūkumais“, dažnai buvo tavo unikalių smegenų veiklos išraiška, tik nesuderinta su aplinkos (dažnai neurotipiniais) lūkesčiais.

Po diagnozės svarbiausia ne bandyti viską „susitvarkyti“, kad kuo greičiau atitikčiau neurotipinius standartus. Svarbiausia – suprasti kaip veikia tavo smegenys iš tikrųjų. Tai leidžia pastebėti pasikartojančius dėsningumus, atpažinti tikruosius savo poreikius ir išsilaisvinti nuo ilgai nešioto maskavimo ar nuolatinio savęs taisymo.

ADHD nervų sistema reikalauja sąmoningo santykio su dėmesiu, energija ir emocijomis. Kai tai supranti, gali kurti struktūrą, kuri ne dusina, o palaiko. Gali atsisakyti dirbtinio produktyvumo, kuris sekina, ir pradėti gyventi taip, kaip tau veikia geriausiai – ne per jėgą, o per prasmę, stimulą ir autentišką ritmą.

ADHD asmeniui yra svarbūs labai du dalykai: dopamino šaltiniai/rutina ir emocinė savireguliacija. Žinoti, kas kursto ryžtą ir žinoti , kas ramina nervų sistemą ir leidžia baigti dieną, sezoną ar projektą, kad būtų galima persikrauti ir pasiruošti kitai dienai ar etapui.

Dopamino rutina, sąmoningas impulsų pažinimas, emocinės bangos supratimas – visa tai ne kontrolės siekis, o gilesnio savęs pažinimo rezultatas. Tai kelias iš „aš turiu susitvarkyti“ į „aš noriu save suprasti“.

ADHD – tai ne silpnumas, o kitokia mąstymo logika, kuriai reikia suderintų sąlygų: struktūros, stimuliacijos ir prasmės. Kai pradedi dirbti ne prieš savo smegenis, o su jomis – ne tik pagerėja savijauta, bet ir pagaliau atsiranda vietos tavo tikram gyvenimui.

📌 Kada ADHD konsultacijos yra naudingos?
✔️ Neseniai gavote ADHD diagnozę ir jaučiatės pasimetę.

✔️ Jaučiate, kad greitai perdegate, nors dirbate su įkvėpimu.

✔️ Sunku užbaigti pradėtus darbus arba planuoti didesnius projektus.

✔️ Kyla sunkumų valdant dėmesį, laiką ar emocijas.

✔️ Norite kurti struktūrą, kuri būtų pritaikyta jūsų smegenų veiklai.

✔️ Patiriate dažnus emocinius pliūpsnius, nerimą ar kaltės jausmą.

✔️ Norite kurti gyvenimą, paremtą savo stiprybėmis, o ne nuolat kovoti su „trūkumais“.

🎯 Ką gausite konsultacijų metu?
✔️Gilesnį savo smegenų veikimo supratimą – ne teoriją, o tai, kaip tai veikia jūsų kasdienybėje.

✔️ Konkrečius įrankius laiko, dėmesio ir emocijų valdymui.

✔️ Būdus, kaip reguliariai raminti jautrią nervų sistemą.

✔️ Palaikančią erdvę refleksijai apie savo elgesio modelius.

✔️ Pritaikytas strategijas kasdieniams iššūkiams spręsti.

✔️ Aiškų žingsnių planą savo dopamino rutinai susikurti.

❓Kokius klausimus galima aptarti?
Konsultacijose galima gilintis į šias temas:

✔️Laiko valdymas: Kaip sukurti veikiančias rutinas be spaudimo?

✔️Dėmesio išlaikymas: Ką daryti, kai viskas blaško?

✔️Emocijų valdymas: Kaip elgtis su intensyviais emociniais bangavimais?

✔️Impulsyvumas: Kaip atsakingiau priimti sprendimus?

✔️Santykiai: Kaip ADHD daro įtaką bendravimui su kitais?

✔️ Darbo produktyvumas: Kaip išlikti efektyviam, kai protas vis šokinėja?

Kuo ši paslauga išskirtinė?

Tai nėra terapija. Tai – bendradarbiavimas, kurio metu atrasite, kaip dirbti su savo smegenimis, o ne prieš jas. Tai galimybė suprasti save giliau, sumažinti vidinę kritiką ir pagaliau susikurti sistemą, kuri jus palaiko – tiek darbuose, tiek gyvenime.

ADHD Konsultacija 1val. - Rūta Viktorija Rutė ADHD? Čia ne trūkumas. Čia tavo unikalus būdas mąstyti – padėk sau tai pamatyti.

Ar ADHD yra sutrikimas?

Priklausomai nuo konteksto, kuriame diskutuojama apie ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą), jis gali būti suprantamas ir kaip sutrikimas, ir kaip smegenų veiklos ypatumas.
Taigi… kuris labiau teisus?

Kitaip veikiančios smegenys?

ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas) vis dažniau aptariamas ne tik kaip medicininė diagnozė, bet ir kaip kitoks būdas, kuriuo veikia žmogaus smegenys. Priklausomai nuo konteksto, ADHD gali būti apibūdinamas tiek kaip neurologinis sutrikimas, tiek kaip neuroįvairovės forma – natūralus smegenų veiklos skirtumas. Šiame tekste apžvelgsime abu požiūrius ir paaiškinsime, kaip jie vienas kitą papildo.

1.ADHD kaip neurologinis sutrikimas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos psichiatrų asociacija (APA) ADHD apibrėžia kaip neurologinį vystymosi sutrikimą. Jis pasižymi trimis pagrindinėmis simptomų grupėmis: dėmesio išlaikymo sunkumais, impulsyvumu ir hiperaktyvumu.

Šie simptomai paprastai išryškėja vaikystėje ir gali tęstis visą gyvenimą. ADHD gali stipriai paveikti asmens gebėjimą mokytis, dirbti, kurti santykius ar valdyti kasdienes užduotis. Kai ADHD simptomai trukdo efektyviai funkcionuoti neurotipinėje aplinkoje, ši būklė priskiriama prie sutrikimų.

2.ADHD kaip skirtingas smegenų veikimo būdas

Kitaip žiūrint, ADHD galima laikyti ne tiek sutrikimu, kiek natūraliu neurologiniu skirtumu. ADHD turinčių žmonių smegenys veikia kitaip – ypač tose srityse, kurios atsakingos už dėmesį, vykdomąsias funkcijas, impulsų kontrolę ir emocinę savireguliaciją.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ADHD asmenų smegenyse nustatomas dopamino – neuromediatoriaus, atsakingo už motyvaciją, malonumo jausmą ir dėmesio reguliavimą – trūkumas. Būtent šis skirtumas paaiškina ne tik dėmesio svyravimus, bet ir intensyvius emocinius išgyvenimus.

Tai, kas neurotipinėje sistemoje traktuojama kaip sunkumas, ADHD pasaulyje gali reikšti jautrumą, aštrų reagavimą, kūrybišką mąstymą, gebėjimą mąstyti nestandartiškai ar greitai spręsti sudėtingas problemas.

Kodėl svarbu integruoti abu požiūrius?

ADHD vertinimas tiek kaip sutrikimo, tiek kaip kitokio smegenų veikimo būdo leidžia sukurti visapusiškesnį supratimą apie šią būklę. Medicininis požiūris padeda užtikrinti diagnozės prieinamumą, paramą, gydymo galimybes ir teises į pagalbą. Tačiau jei apsiribosime vien sutrikimo etikete, rizikuojame nepamatyti to, kuo ADHD žmonės gali būti ypatingi.

Vertinant ADHD kaip neuroįvairovės dalį, atsiveria erdvė pozityvesniam požiūriui – kur didesnis dėmesys skiriamas asmens stiprybėms, unikaliam mąstymui, kūrybiškumui ir gebėjimui hiperfokusuotis į tai, kas iš tiesų domina.

Neurologinis pagrindas: dopaminas ir emocinis jautrumas
ADHD yra susijęs su dopamino apykaitos sutrikimais smegenyse. Šio neuromediatoriaus stoka lemia ne tik sunkumus valdant dėmesį, bet ir emocijų intensyvumą. ADHD turintys asmenys dažnai turi itin jautrią nervų sistemą, dėl kurios jų emociniai išgyvenimai būna gilesni, stipresni ir ilgiau trunkantys.

Būtent šis emocinis jautrumas dažnai klaidingai laikomas “perdėta reakcija” ar “neryžtingumu”, nors iš tikrųjų tai – gilus išgyvenimų pasaulis, kuris veikia tiek elgesį, tiek gebėjimą susikoncentruoti. Tad ADHD – tai ne tik dėmesio kontrolės sunkumas, bet ir sudėtinga neurologinė būsena, apimanti emocinę, pažintinę ir sensorinę savireguliaciją.

Summa Summarum?
ADHD – tai ne vien sutrikimas, o visų pirma kitaip veikiantis smegenų tipas. Kai šiam tipui nėra sudaromos optimalios sąlygos (aiški struktūra, pakankama motyvacija, stimulas, nuoseklūs dopamino šaltiniai, ir emocinis saugumas), jo veikla tampa problemiška ir neefektyvi.

Tačiau kai asmuo prisitaiko aplinką prie šių ypatybių, ADHD gali atsiskleist ir beveik netrukdyti.

Todėl siūlau keisti požiūrį – ne slopinti simptomus, o kurti sąlygas, kuriose šios smegenys veiktų maksimaliai efektyviai. ADHD neturėtų būti tik medicininė etiketė – tai kvietimas naujai pažvelgti į žmogaus įvairovę ir suprasti, kad kitaip nereiškia blogiau. Kai skirtumai yra pripažįstami, o ne koreguojami, gimsta tikrasis potencialas.