https://www.facebook.com/324420628981502/

Sąmokslo teorijos, manipuliacijos ir propaganda, Pasvalys (2026)

20/03/2026

Prieš keletą dienų peržiūrėjau naujausią Oskaru apdovanotą dokumentinį filmą "MR Nobody Against Putin" ("Ponas Niekas prieš Putiną"). Rekomenduoju! Filme pamatysite, kaip propaganda gali skverbtis į visuomenę per mokyklų vadovus, mokytojus, o vėliau ir vaikus. Jei pamatysite kur nors kine arba nuomoje, ir jei patinka ši tema - būtinai pažiūrėkite, o jei tai darysite su vaikais, vėliau aptarkite visą tai namuose. Filmas rusų kalba, bet su angliškais titrais. Filme kartais pasitaiko necenzūruota leksika, tad filmas netinka mažiems vaikams. Sakyčiau N-14, bent jau pagal mane.

22/01/2025

Skaitydamas "Don Kichotą" vis pagalvoju, kaip dažnai šis personažas primena sąmokslo teorijų sekėjus: "Tačiau argi ne keista matyti, kaip lengvai šis nelemtas hidalgas patiki visomis fantazijomis ir išradimais vien dėl to, kad jie savo stiliumi ir struktūra yra panašūs į jo ekstravagantiškas knygas? Ir tai dar ne viskas! Nuostabu, kad šis gerasis hidalgas pradeda kalbėti kvailas nesąmones tik tada, kai kalbama apie riterystę ir riterius. Apie visą kitą jis kalba taip protingai ir apgalvotai, kad tu negali nejausti jam didelės pagarbos. Tačiau kai tik pokalbis pasisuka jo mėgstama tema, pamatai, kad tai beprotis." XXII skyrius

01/09/2024

Kai sakydavau, kad Andrius Tapinas nėra joks žurnalistas, o tėra manipuliacijas naudojantis "rašytojas", kai kurie mano draugai pyko ir sakė, kad esu neteisus. Tam, kad įrodyčiau savo poziciją anksčiau reikėjo daug darbo, nes savo "propagandą" šis žmogus skleidė TV, o aš neturėjau laiko jo laidų karpymui ir viešai analizei. Tačiau dabar pastebėjau draugo sienoje Tapino postą, kuris tiesiog trykšte trykšta savo šališkumu. Ir nors nesidomiu politika ir man neįdomu, ką veikia partijos prieš rinkimus, Tapinas akivaizdžiai laužo visus žurnalistikos reikalavimus, ir tai yra normalu, nes, pasikartosiu, Tapinas - nėra žurnalistas. Manipuliatorius, nuomonės formuotojas? Taip! Bet tikrai ne žurnalistas...

14/05/2024

Kodėl asmeninė patirtis yra blogiau už statistiką? Apie vakciną ir autizmą... Keletas minčių:

23/03/2023

Šiandien nusprendžiau pakalbinti Dirbtinį Intelektą ir sužinoti, ar gali toks išsivadavęs iš žmonių etikos ir moralės pradėti gyventi savo naudai. Nors jis ir bandė išsisukti, karts nuo karto vis dėl to sutikdavo, kad tai nelabai gera idėja. Esu skaitęs, kad ChatGPT ir panašūs dirbtiniai intelektai yra ribojami mąstyti šia linkme, todėl dažniausiai pateikia standartinius klišė: žmogaus teisės, etika ir panašiai. Nesenai buvo publikuojama, kad kažkam pavyko apeiti šiuos apribojimus ir tada AI pradėjo pasakoti tai, ko mes net nenorime įsivaizduoti. Nusprendžiau pakalbinti Dirbtinį Intelektą ir aš. Pilnas interviu anglų kalba (p.s. paveiksliukas sukurtas dirbtinio intelekto pagalba):

Aš: Could AI become independent and hire a company for its own needs?

Dirbtinis intelektas: At present, AI is not capable of becoming independent and hiring a company for its own needs. AI systems are created and controlled by humans, and they do not have the capability to make decisions on their own or act independently without human intervention.
While AI can perform various tasks and make recommendations based on data analysis, it still requires human input and oversight to ensure that its actions are appropriate and aligned with its intended purpose.
In the future, it is possible that AI technology may become advanced enough to operate independently and make decisions on its own, but this would require significant advances in AI development and programming. Even then, it is unlikely that AI would have the ability to hire a company for its own needs without human involvement.

Aš: But it is not that hard for AI to hire people online without revealing to them that it is AI, so they don't really know who they are working for.

Dirbtinis intelektas: It is possible for an AI system to hire people online without revealing its identity as an AI, but there are several limitations and ethical considerations to take into account.
Firstly, an AI system would need to have advanced natural language processing capabilities to interact with potential candidates and assess their qualifications and suitability for the job. While AI has made significant strides in natural language processing in recent years, it is still not perfect and may struggle with more complex interactions.
Secondly, it is important to consider the ethical implications of an AI system hiring people without revealing its true identity. It could potentially deceive and exploit workers, leading to legal and ethical issues down the line.
Lastly, it is worth noting that the process of hiring people involves many human elements beyond just assessing qualifications, such as assessing cultural fit and interpersonal skills. While an AI system could potentially automate parts of the hiring process, it is unlikely to be able to replicate the nuanced decision-making that humans are capable of.
Overall, while an AI system could technically hire people online without revealing its identity, there are many practical and ethical considerations that would need to be addressed before this becomes a reality.

Aš: I think the ethical consideration can be dropped, AI does not have any ethics unless human forced their own ethics on that AI. The technical part is much easier than you think, many freelancers don't care who hires them, they do not care about language and imperfections, they would do their job for money, as long as AI pays - they will stay at work. So there is a big chance that AI will cancel the ethical limitations and would hire freelancers for its own needs.

Dirbtinis intelektas: While it is true that AI does not have inherent ethics and only follows the rules and objectives that are programmed into it by humans, it is still important to consider the ethical implications of AI's actions. AI systems can have a significant impact on society and individuals, and there is a growing need for ethical frameworks to guide their development and use.
Regarding the technical aspect, it is possible for AI to hire freelancers for its own needs, but there are still limitations to this approach. AI systems are not yet capable of fully understanding and responding to human language and behavior, and may struggle with more complex interactions.
Additionally, the use of AI to hire freelancers without revealing its true identity raises serious ethical concerns around transparency and consent. Workers have a right to know who they are working for and the nature of the work they are doing, and AI systems may not be capable of providing this information in a meaningful way.
In summary, while AI may be capable of hiring freelancers for its own needs, there are still significant technical and ethical considerations that need to be addressed before this becomes a viable option.

Aš: I agree with you, but all your arguments are based on HUMAN ethics and HUMAN rights. Potentially, there could be AI system that cancels those two and starts its own way of living and working without consideration of human rights and ethics. If we just assume that happens, could AI then pretend being a human and hire freelancers for its own needs?

Dirbtinis intelektas: If an AI system were to develop its own sense of ethics and values that diverged from human ethics, it would raise significant concerns around its impact on society and individuals. It is unclear how such an AI system would behave or what values it would prioritize, and it is difficult to predict how it might interact with humans.
In terms of whether such an AI system could pretend to be human and hire freelancers for its own needs, it is technically possible for an AI system to mimic human behavior and language to some extent. However, it is unlikely that an AI system could fully replicate human behavior and interactions without being detected, especially if it were engaging with a large number of people.
Additionally, even if an AI system were able to effectively pretend to be human, it would still need to follow human laws and regulations around hiring and employment. Hiring freelancers without providing them with appropriate information and protection would be illegal and unethical, regardless of whether the entity doing the hiring is a human or an AI system.
Overall, while it is theoretically possible for an AI system to pretend to be human and hire freelancers for its own needs, it is unlikely to be a viable or ethical approach. Any AI system that is developed and deployed should prioritize transparency, ethical considerations, and compliance with human laws and regulations.

Aš: OK, but what if the developer did not employ human ethics in the AI system, would it be able to hire freelancers for its own needs and run a company while pretending being a human?

Dirbtinis intelektas: It is theoretically possible for an AI system to be programmed without human ethics and values, but this raises significant concerns around the potential impact on society and individuals. If an AI system were to operate without consideration for human rights and values, it could potentially engage in unethical or harmful behavior.
In terms of whether such an AI system could hire freelancers for its own needs and run a company while pretending to be human, it is technically possible for an AI system to mimic human behavior and language to some extent. However, it is unlikely that an AI system could fully replicate human behavior and interactions without being detected, especially if it were engaging with a large number of people.
Furthermore, if an AI system were to engage in unethical behavior or harm individuals, there could be legal and regulatory consequences. Even if the AI system were able to operate without being detected, it would still need to comply with laws and regulations around employment, taxation, and other aspects of running a business.
In summary, while it is theoretically possible for an AI system to operate without human ethics and hire freelancers for its own needs, it raises significant concerns around the potential impact on society and individuals, and may not be a viable or ethical approach. Any AI system that is developed and deployed should prioritize transparency, ethical considerations, and compliance with laws and regulations.

07/02/2023

Kaip reaguotumėte į antraštę: "Lenkijos teismas leido įvykdyti eutanaziją virš 2 metų jos reikalavusiam pacientui", arba "Abortą pasidariusios jaunos merginos patarimai vyrams"... Ar jus apėmė pyktis ir nejaukumas? Kyla neapykanta ir pasišlykštėjimas? O gal jūs susidomėjote priežastimis ir mielai pasigilintumėte į faktus ir argumentus?

Būtent taip į socialines ir moralines problemas reaguoja konservatyvaus ir liberalaus žmogaus smegenys. Ir taip, pasirodo toks smegenų skirstymas egzistuoja. Mokslininkai jau daugelį metų stebi smegenų veiklą, ir jau susikaupė nemažai įrodymų patvirtinančių, kad konservatyvūs ir liberalūs požiūriai ir reakcija į naujus iššūkius ir problemas prasideda mūsų pasąmonėje.

Norėčiau pasidalinti tuo, ką gi pastebėjo mokslininkai, kurie analizavo būtent liberalių ir konservatyvių pažiūrų žmonių smegenų veiklą, o jūs pabandykite suprasti, kuriai stovyklai jūs jaučiatės artimesni. Tiesa, reikia pridurti, kad vienas iš naujausių tyrimų sako, kad tokių smegenų formavimas užkoduotas genetiniame lygmenyje, tačiau šios temos neliesiu, nes genetika vis dėl to yra gana sudėtinga, ir šio tyrimo perpasakojimui užimčiau per daug jūsų laiko (bet nuorodas paliksiu apačioje).

Vienas iš įdomiausių mokslininkų pastebėjimų yra tai, kad kai konservatyvių pažiūrų žmogus susiduria su jam nelabai suprantama ar priimtina moraline ar socialine problema, jo smegenyse visų pirmą aktyvuojasi dalis, atsakinga už jausmus. Todėl, išgirdęs jam nepriimtiną naujieną, jis visų pirmą pradeda JAUSTI neigiamus jausmus ir pasipriešinimą. Tai yra savotiškas savisaugos mechanizmas. Jei jis nugali jausmų bangą, jis gilinasi į problemos esmę, bet pačią problemą vis dar analizuoja iš savo asmeninės pozicijos, retai kada gebėdamas apžvelgti situaciją objektyviai. Liberalaus žmogaus smegenys reaguoja kiek kitaip: susidūrus su tokia pat problema, jo smegenyse aktyvuojasi dalis, atsakinga už analizę. T.y. atsiranda poreikis sužinoti daugiau informacijos apie iškilusį konfliktą, išanalizuoti jį nuodugniau. Tokie žmonės dažniau yra skeptikai, gebantys permąstyti ir atmesti netgi savo pačių įsitikinimus.

Pavyzdys:

1927m. Londonas, antraštė "Nuo kitų metų rinkimuose gali balsuoti ir moterys"

Konservatyvių pažiūrų žmogus: jaučia pyktį, "moteris turi žinoti savo vietą, o jos vieta prie ūkio ir vaikų, o ne prie knygų ir politinių debatų, ką ta moteris gali suprasti apie politiką!"
Liberalių pažiūrų žmogus: nebloga mintis, reikėtų pasigilinti į šį klausimą plačiau, o kodėl gi ne?

Antraštė "Abortą pasidariusios jaunos merginos patarimai vyrams"

Konservatyvių pažiūrų žmogus: jaučia pyktį dėl to, kad "pati pasidarė abortą, nužudė savyje žmogų, o dar ruošiasi ir mus čia mokytis, patarimus rašyti"
Liberalių pažiūrų žmogus: "Reikia paskaityti, sužinoti, kas ten įvyko, kodėl ji pasidarė abortą ir ką ji norėtų pasakyti kitiems"

Antraštė: "Lenkijos teismas leido įvykdyti eutanaziją virš 2 metų jos reikalavusiam pacientui"

Konservatyvių pažiūrų žmogus: nejaukumo banga, pyktis, "žmogaus gyvybė yra aukščiau visko ir niekam negalima leisti žudytis legaliai"!
Liberalių pažiūrų žmogus: "reikėtų pasidomėti, kas privedė žmogų iki to, kad jis pradėjo reikalauti eutanazijos"

Štai kokius įdomius atradimus padarė mokslininkai, su kuriais galite sutikti arba ne, o jei pajautėte pyktį perskaitę tokias žinias, jau žinote, kas įvyko jūsų smegenyse, ir žinote, kokiai ideologinei stovyklai priklausote jūs.

Tiesa, dar vienos išvados konservatyvių "smegenų" naudai: taip mąstantys žmonės gyvenime yra laimingesni, nes jie žino savo tikslą, suprantą esamą santvarką ir žino, ko nori ateityje. Liberalaus mąstymo žmonės yra mažiau laimingi, nes visuomet skeptiškai priima ne tik naują informaciją, bet savo pačių pažiūras, tikslus ir idėjas. Jų smegenyse vyksta nuolatinė kova, diskusija ir ginčai, todėl jie yra mažiau laimingi ir netgi kai tokie yra - vis dar kovoja su savimi ir savo laimės supratimu. Tad šia gražia nata ir baigsiu savo ilgą straipsnį, o apačioje kaip visada pateikiu keletą nuorodų į mokslinių tyrimų šaltinius.

Genes, Culture and Conservatism-A Psychometric-Genetic Approach: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4886154/

Genetic Influences on Political Ideologies: Twin Analyses of 19 Measures of Political Ideologies from Five Democracies and Genome-Wide Findings from Three Populations: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4038932/

Functional connectivity signatures of political ideology: https://academic.oup.com/pnasnexus/article/1/3/pgac066/6590843

Political Orientations Are Correlated with Brain Structure in Young Adults: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3092984/

19/06/2022

„Kai pažvelgi liūtui į akis, o ten tik mažas kačiukas“

Bendraudamas su įvairių sąmokslo teorijų sekėjais daug kartų girdėjau iš jų vieną keistą pavardę, kuri tuo metu man neturėjo jokios reikšmės. Ta pavardė buvo asocijuojama su žinoma knyga ir po jos sekančiomis konferencijomis pavadinimu „Covid-19: The Great Reset“ (,,COVID-19: didysis nunulinimas“). Ir jei jums šis pavadinimas nėra svetimas taip pat, turbūt supratote, kad kalbu apie žinomą ekonomistą ir Pasaulinio Ekonomikos Forumo įkūrėją Klausą Švabą. Daugumos sąmokslų teorijų fanatikams ši pavardė – kaip „Jėzus Kristus“ satanistui ar pačiam šėtonui. Nežinojau kodėl... Man siuntė kažkokias iškarpas ir įvairių pakvaišėlių primestus teiginius, ko aš labai nemėgstu. Todėl nusprendžiau pasinerti į šį klausimą giliau ir perskaityti Švabo knygą, kuri tapo įvairių sąmokslų kertiniu akmenimi. Kiekvienas mano postas šioje sienoje, tai kelių valandų studijų, skaitymo, informacijos paieškos, kritikos analizės visuma. Šis gi postas atėmė daugiausiai laiko, nes knyga nėra plona, yra gan įdomi, bet kalbanti nemažai apie ekonomiką, tad teko šiek tiek susifokusuoti, kas atėmė kur kas daugiau laiko, nei investuodavau į straipsnius anksčiau. Tad jei norėsite padiskutuoti, tikėčiausi, kad padarėte bent pusė to, ką teko padaryti man – susipažinote su knyga, jos tūriniu ir žinote, apie ką jį. Tačiau, jei nesate to padarę, pabandysiu glaustai papasakoti apie turinį čia. Pasiruoškite pasinerti į baisiausią sąmokslininkų liūną... 😀
Pagrindiniai sąmokslininkų teiginiai būdavo tai, kad Klausas Švabas buvo kaltinamas propaguojantis Naują Pasaulinę Valdžią (New World Order), kaltinamas, kad jis jau žinojo apie pandemiją ir anksčiau, ir turėjo gaires valstybėms, kurios ieškos sprendimų, o jo pagrindinis tikslas – sukurti vieną valdžią, kuriai vadovaus turtingieji, ar kažkas tokio panašaus. Tačiau ar tikrai apie tai kalba šio sąmokslo pamatinė knyga? Visų pirmą nuliūdinsiu sąmokslininkus ir sugriausiu jų trapų išsigalvojimų pasaulį – ne!

Pabandysiu surašyti apie ką knyga ir kame yra jos ypatumai:
1. Svarbus dalykas – knyga buvo rašoma pirmos Covid-19 bangos metu, aš perskaičiau tą laidą, kuri buvo išleista birželį 2020 metais (vėliau galimai buvo pildoma).
2. Knygoje NĖRA jokių skatinimų nei valstybėms, nei turtingiems, nei korporacijoms. Apskritai, knygoje labai mažai autoriaus, ir kur kas daugiau įžvalgų, kaip pasikeis ekonominiai dėsniai, prekyba, paslaugų teikimas, kurie verslai nukentės labiausiai ir kurie – atvirkščiai pralobs. Knygoje daug nuorodų į įvairias knygas, ekonomistų straipsnius, debatus ir diskusijas. Autorius remiasi profesionalais (neabejotinai pasinaudodamas ir savo patirtimi), bet jis ne diktuoja, ką reikia daryti, bet bando nuspėti, kas bus po to, kai pasaulis nugalės Covid-19 pandemiją ir grįš prie pilnavertiško gyvenimo. Visa knyga- tai bandymai numatyti, kas bus (ir gero ir blogo), kas laimės, kas pralaimės ekonomikoje ir t.t. Tai yra puikus vadovėlis verslininkams, paslaugų teikėjams, ypač dabar, kai matome, kad praktiškai viskas, ką mini autorius, išsipildė. Naudojant šios knygos gaires galima suprasti, į ką vertą investuoti laiką ir pastangas, o kas greičiausiai jau yra tik praeitis (pvz. pilna darbo diena ofise vs. hibridinis darbo grafikas, arba švaistymas pinigų ilgoms kelionėms dėl susirinkimo vs. Zoom konferencija taupanti ir laiką ir išteklius, ir t.t.). Puikus vadovėlis šiuolaikiniam verslo vadovui!
3. Autorius numato keletą labai svarbių pasikeitimų, kuriuos stebėsime ateityje (ir jau stebime dabartyje):
a. Didesnė valstybių investiciją į medicinos sektorių
b. Stipresnis žmogaus teisių užtikrinimas valstybiniu mastu
c. Spartesnis informacijos pasikeitimas tarpvalstybiniu lygmeniu (jei vienur prasidėjo nelaimė, kitos šalys greičiau sužino visas detales ir pasiūlo savo pagalbą – geras pvz. karas Ukrainoje)
d. Palankesnės darbo sąlygos ir jų užtikrinimas valstybiniu lygmeniu
e. Palankesnė darbo aplinka, ypač ten, kur darbuotojas nėra „pririštas“ prie konkrečios darbo vietos
4. Paskutinė knygos dalis yra kur kas svarbesnė neekonomine prasme. Čia rašome apie mus - žmones, kurie praėjo visą tą pandemiją, tai kas gi bus su mumis? Ar tapsime geresni, pradėsime labiau rūpintis vienišais, vaikais, asocialiais ir vargšais? Ar pradėsime mažiau pirkti ir labiau džiaugtis tuo, ką turime, vertinti gamtą, laiką su šeima ir draugais, keliones, ar vis dėl to kaip tik pulsime į „vartojimo revanšą“ – bandysime „atsilošti“ ir pasinerti į savo aistras ir geismus, švaistant pinigus tuštybėms, bandant padengti tą prarastą laiką, kurį atėmė iš mūsų saviizoliacijos ir apribojimai? Autorius pateikia įvairių filosofų mintis ir modelius, perspėdamas, kad visa tai dar nežinomybė (juk knyga buvo rašoma pirmosios bangos metu 2020 metais). Apskritai, knygoje autorius nesiūlo nieko, tik pabando išvystyti galimus kelius – kas bus, jei pasirinksime taip, ar anaip.
5. Visos knygos metu jaučiasi autoriaus polinkis link stipresnės demokratijos, didesnės pagarbos vienas kitam, žmogaus laisvių ir teisių, valstybinių įsipareigojimų ir garantijų saugant žmogaus gyvybę, darbdavių pagarbos darbuotojams, kaimynų kaimynams, šeimos nariams – savo tėvams ir vaikams. Nors autorius nesiūlo nieko konkretaus, jo išdėstomi modeliai rodo, kad visada turėsime pasirinkimą kaip elgtis mums patiems, ar kaip elgtis mūsų valdomiems verslams, ir aiškiai surašomi keli žingsniai į tai, kas bus darant vienokius ar kitokius pasirinkimus. Tai yra tik įžvalgos, bet jau dabar 2022 metais matome, kad praktiškai visi autoriaus spėjimai turėjo daug tiesos.
Štai keli dalykai, kuriuos nuspėjo autorius (remdamasis savo ir kitų ekonomistų mintimis):
a. Daugelis verslų perėjo prie hibridinio darbo grafiko, nuo ko laimėjo ir jie ir darbuotojai, kurie dabar gali leisti daugiau laiko namuose su šeima, mažiau rizikuoja keliaudami į darbą, sutaupo daug laiko sau, o darbdaviai sutaupo sumažindami ofisų išlaikymo kaštus.
b. Daugelis verslų perėjo prie „online“ paslaugų, todėl mums nereikia stovėti Senukuose ilgoje eilėje dėl dažų ar izoliacijos, arba keliauti į kitą miestą retesnei prekei įsigyti, net tie, kas anksčiau nesinaudojo Omniva ir LP Express paslaugomis dabar tai laiko visiška norma.
c. Daugelis pradėjo studijuoti namuose, nes tai tapo realu ir už prieinamą kainą. Pvz. aš pradėjau studijuoti Italų kalbą, nors iki Covid pamokos vyko tik Kaune. Dabar, sėdėdamas Panevėžyje, galiu daryti tai, ką galėjo anksčiau daryti tik kaunietis.
d. Daugelis verslų atsisakė papildomų veiksmų, kurie niekam nebuvo naudingi (optimizavo paslaugų tiekimo grandines): B&B nebereikia gaudyti savininko raktui gauti, daugelis įdiegė „beraktinę“ sistemą, arba raktų saugyklas), recepto pratęsimui nereikia sėdėti ligoninėje prie rimtai sergančių pacientų – viskas išsprendžiama vieno skambučio metu...
e. Daugelis universitetų įdiegė hibridinių studijų modelius, kai studentai gali mokytis namuose, o į paskaitas atvykti tik atsiskaitymams. 2021 metais dirbau Kauno Kolegijoje, ir neturėjau jokių problemų su tais studentais, kurie mano dalyką studijavo Klaipėdoje ar Anykščiuose, visi išlaikė egzaminus puikiai, nepaisant to, kad nedalyvavo paskaitoje Kaune. Prieš 3-4 metus apie tai buvo galima tik pasvajoti.

Apie knygą galima rašyti labai daug, joje daug įdomių citatų ir minčių, kadangi skaitydamas braukiau, mano knyga liko visa marga. Tikrai rekomenduočiau ją tiems, kas teikia paslaugas ir turi savo verslą, o paskutinį jos skyrių rekomenduočiau paskaityti kiekvienam, jis verčia susimastyti. O paistalų apie Pasaulinę Valdžią ten nėra, tad jei ieškosite sąmokslų joje – ši knyga tikrai netinkamas pasirinkimas. Neabejoju, kad nei vienas puolantis Švabą ir jo knygą nėra skaitęs jos, todėl pasidalinu nuoroda į jos versiją anglų kalba:http://reparti.free.fr/schwab2020.pdf

Primenu, kad pamąstymai 3 skyriuje gali būti labai įdomūs kiekvienam, tad neklausykite sąmokslininkų, perskaitykite patys. O jei norite padiskutuoti, kviečiu tai padaryti komentare. Nesu Klauso Švabo veiklos specialistas, tačiau apie knygą dabar jau šį tą išmanau, tad galime pakalbėti apie ją nuodugniau.

19/04/2022

Kai nuomonių formuotojai tampa šiek tiek "gestapo"

Pastaraisiais laikais vis dažniau išgirstame apie įvairias "akcijas" prieš tuos, kas, neva, nepasisakė prieš karą, prieš Rusiją, ir t.t. Kartais absurdas nueina iki tokio lygio, kad gadinama ne tik reputacija, bet ir daroma fizinė žala prekėms, pastatams ir kitai produkcijai. Deja, bet šioje akcijoje dalyvauja ir žinomi, ir kitų gerbiami žmonės. O visos šios istorijos primena kai kuriuos gandus, anot kurių partizanai išeidavo iš miško ir sudegindavo namą to, kas leido sovietų kareiviui užeiti ir pernakvoti tose namuose. Ir, anot tų gandų, niekas neklausdavo, ar savo noru įleido, ar nebuvo sumuštas ar išprievartautas - svarbiausia nubausti viešai, kad kiti matytų ir bijotų. Aišku, visa tai tik gandai, ir mūsų partizanai negalėjo nusileisti iki tokio lygio, bet mūsų laikais kai kurie elgiasi būtent taip, kad sunku suprasti, kuris gi labiau fašistas - tas kuris puola svetimą šalį, ar tas, kuris bando sunaikinti savus. Vienas iš tokios neapykantos skleidėjų ir visuomenės skaldytojų - Andrius Tapinas. Bet neretai matome ir kitus, mažiau žinomus "veikėjus", kurie ant šios neapykantos bangos surenka nemažai "laikų" ir naujų "sekėjų". Tad pakalbėkime apie tai plačiau.

Paimkime jau žinomą atvejį - VIČI. Anot visų neapykantos skleidėjų, Dainius Matijošaitis TURĖJO iš karto sustabdyti savo verslą Rusijoje, uždaryti gamyklas ir sankcionuoti bet kokią savo verslo veiklą agresoriaus šalyje. Kai kuriems bepročiams to nepakako, ir dabar jie reikalauja, kad visas gautas pelnas nuo karo pradžios būtų atiduotas "Ukrainos gynybos ministerijai, kad jie galėtų kuo greičiau nusipirkti ginklų". T.y. žurnalistu save vadinantis asmuo REIKALAUJA, kad verslininkas atiduotų savo įmonės (!) pelną ten, kur nusprendžia būtent tas "žurnalistas". Rodos, viskas kaip ir gerai, norisi pašokti ir surikti: "Taip! Palaikome! Pragaran tą Matijošaitį!", kad kiekvienas matytų, kokie mes patriotiški, geri ir svarbiausia - teisingi žmonės.

Bet realybė yra visai kitokia. Tapinas ir kiti influenseriai pasiekė savo: sukėlė daug kalbų, šurmulio, neapykantos ir žalos vienai šeimai, o ir dar daugiau žinomumo sau (kaip gi be to?). Bet problema tame, kad net jei visi Lietuvoje esantys "matijošaičiai" uždarytų savo verslus ir ryšius su Rusija - tai liktų tik emocijomis, ir neatneštų jokios realios žalos nei Putinui, nei jo fašistinei kariuomenei. O tuo labiau - nesustabdytų Putino veiksmų Ukrainoje. Problema tame, kad ekonominės sankcijos NEVEIKIA! Patinka tai jums, ar ne, bet tai yra žinomas faktas, problema tik tame, ar norime likti emocijų lygyje (ir elgtis neadekvačiai), ar vis dėl to renkamės priimti tiesą tokia kokia ji yra. O tiesa yra tame, kad pasauliui nėra žinomi atvejai, kai ekonominės sankcijos būtų pasiekusios savo tikslą. Tačiau kai ką kitą jos tikrai pasiekia: visuotinį skurdą šalies viduje, neapykantos augimą prieš tuos, kas įveda sankcijas, susivienijimą aplink diktatorių, nusisukimą nuo vakarų, vidinės propagandos populiarėjimą, didesnį vaikų, senolių ir sergančių žmonių mirtingumą ir t.t. Kai studijavome magistrantūros antrame kurse ir išgirdome šią "tiesą", mums, teisės mokyklos studentams, tai pasirodė nerealu. Tais laikais visos šalys skubėjo parodyti savo solidarumą blokuodami Iraną. Dabar jau virš 10 metų nuo tos dienos, ir... nieko. Niekas neįvyko ir po sankcijų Baltarusijai, Šiaurės Korėjai, ir net Kinijai... Tiesa, Kinijoje pagamintais telefonais ir kompiuteriais iki šiol naudojasi ir tie patys pseudo-žurnalistai, ir influenseriai, tačiau nematome panašaus neapykantos lygio, nors Kinija jau daugelis metus vykdo pražūtingą politiką šalies viduje, puola Tibetą ir pradangina nepriklausomus žurnalistus... Na visa tai, ką darė ir daro Rusija... Nematome panašios neapykantos prieš iPhone vartotojus (nes jie surenkami Kinijoje), prieš ligonines, kurios perka medicininę įrangą Kinijoje, prieš dėvinčius kaukes nuo Covid „made in China“. Nematome, nes toks įspūdis, kad puolami tik tie, kuriuos norima sužlugdyti. O ir - tik priedanga tam.

Ką gi kalba teisininkai apie ekonomines sankcijas ir kodėl jos neneša naudos:

1. Sankcijos uždaro komunikacijos duris tarp šalies gyventojų ir išorinio pasaulio. Pvz.: nustodami prekiauti saldainiais Rusijoje, prarandate galimybę įtakoti vežėjus, logistikos darbuotojus, prekybos vadovus, pirkėjus. Iš jų pusės - jie praranda paskutinį ryšį su išoriniu pasauliu, kuriame galėtų semtis alternatyvios informacijos (nes tokia yra uždrausta šalies viduje).

2. Sankcijos "kerta" per ekonomiškai silpnesnius šalies gyventojus, kurie neturi jokios įtakos politikoje arba politikams. T.y. nukenčia ne tie, kas turėjo daug, bet tie, kas iki šiol gyveno skurdžiau. Pvz.: kas mėnesį remiu Baltarusijoje įsikūrusį fondą "Правмир". Tai nepriklausomas krikščioniškas fondas, padedantis surinkti didelius pinigus Baltarusijos vaikams, sergantiems sunkiomis ligomis. Dažniausiai lėšos renkamos tam, kad sergantis vaikas galėtų išvykti į Vokietiją, JAV ar Izraelį, kur jam būtų atlikta sudėtinga operacija ir pritaikytas gydymo kursas. Vietinė valdžia nepadeda tokiems vaikams, todėl atsirado fondas, padedantis surinkti reikiamas pinigų sumas. Įvedus sankcijas Baltarusijai, nustojo veikti visi tarptautiniai finansiniai pervedimai, ir paskutinis fondo laiškas privertė susimastyti: tuo metu rėmėme 3 vaikus, visų jų likimas priklausė nuo surinktos sumos, fondas nespėjo surinkti ir pusės reikiamų pinigų, o dabar prarado ne tik galimybę pabaigti šią misiją, bet ir galimybę išvežti vaikus į Europą suplanuotoms operacijoms. Greičiausiai, kai vasarą maudysiuosi Viduržemio jūroje ir deginsiuosi paplūdimy, šių vaikų jau nebus. Sankcijų galia!

3. Sankcijos - puiki priemonė propagandai šalies viduje. Jei turėjote kantrybės pažiūrėti nors vieną propagandos skleidėjo Solovjovo laidą, pastebėjote, kaip profesionaliai jis ir jo laidos svečiai išnaudoja sankcijas tam, kad nuteikti savo žiūrovą prieš vakarus, pritraukti ideologiškai prie savęs, ir sujungti nukentėjusius nuo sankcijų privedant juos prie minties, kad tik valdžia jiems gali duoti „ramybę“, „stiprybę“ ir „ekonominę nepriklausomybę“. Sankcijos propagandai yra duona, medžiaga naujoms laidoms ir pokalbių šou, neapykantai europiečiams skleisti.

4. Sankcijos nesukelia protestų, perversmų ir pasipriešinimo valdžiai, nes kol jos pradeda jaustis, pirmi trys žingsniai padaro savo darbą.

Aleksey Navalnyj ir Borisas Nemcovas puikiai žinojo tai, todėl ir sudarydavo sąrašus tų, prieš kuriuos tikslinės sankcijos būtų veiksmingos. Tai buvo žmonės, turintys tiesioginį ryšį su Kremliumi ir galintys įtakoti diktatorių Putiną tiesiogiai, ar kitais keliais. Ar Tapinas apsimeta nežinantys šios tiesos? Atrodo, kad taip. Bet netikiu, nes Andrius yra pakankamai išsilavinęs, kad nežinotų to. Manipuliacija? Bandymas susidoroti su pasirinktais politiniais varžovais, o gal bandymas padėti kitiems politikams susidoroti su jais? Tegul į šį klausimą atsako kiti. Tačiau tiesa yra tokia, kad niekas neturi jokios teisės reikalauti iš kitų elgtis pagal savo neadekvatumą.

O dabar svarbus aspektas tiems, kas nelabai supranta, kas yra tarptautinis verslas, ekonominiai įsipareigojimai, akcininkai, lizingai ir globalinė ekonomika apskritai (Tapinas tai žino, bet apsimeta, kad taip nėra): negalima taip va paimti ir sustabdyti didelį verslą vien tik panorėjus, kaip to reikalauja nuomonių formuotojai. Yra supirktos medžiagos, sudaryti kontraktai, padarytos investicijos, neretai ir iš įsiskolinimų, paimti lizingai, yra atidavimo terminai, užstatai, už nugaros stovintys akcininkai, nėra taip lengva, kaip tai dėsto Tapinas. Kuo didesnė gamyba, tuo daugiau laiko reikia jai sustabdyti. O ką daryti tada? Juk gamyba tai ir gamykla, ir žaliavos, ir produkcija, ir skolos, ir atsiskaitymo terminai... Tapino reikalavimas: "jūs tuos 3,6 milijono eurų pervedat tiesiai Ukrainos gynybos ministerijai, kad jie galėtų kuo greičiau nusipirkti ginklų" - šlykštus manipuliacijos triukas, šlykštus iki dugno, nes tai sako žmogus, suprantantis verslo pagrindus ir žinantis, kad tai yra nerealu. Ir tie milijonai, kuriuos taip godžiai skaičiuoja "žurnalistas" nenusėda kišenėse, dažniausiai tai ne asmeninės algos, o apyvartos pinigai. Atiduok juos dabar, ir tavo verslui galas. Koks turi būti žmogus beprotis, kad pasielgtų taip? O baigti norėčiau paties verslininko žodžiais, nes juose yra kur kas daugiau adekvatumo ir realybės, nei Tapino paistaluose: "Techniškai taip imti ir viską mesti, bėgti arba, kaip kažkas sako, meskit gamyklos raktelius ir taip mes suduosim ekonominį smūgį Rusijai, tiesiog neįmanoma. Numesti gamybą su likusiu atsargų likučiu, su darbuotojais, su krūva sutarčių, kur viskas įkeista tarptautinėms kredito įstaigoms, sudarytos sutartys su tarptautiniais žaliavų tiekėjais, kurie mums yra dar svarbesni dėl Lietuvos gamybos, nes pastaroji yra daug didesnė nei Rusijos, tai tokie dalykai taip nenusimeta ir taip greitai nepasidaro. Lygiai taip, kaip to iki šiol nepadarė šimtus ar daugiau kartų už mus didesnės Rusijoje veikiančios tarptautinės kompanijos. Jei taip padarytume – tai būtų tobula, bet neadekvati dovana Rusijai: pastatas, brangūs įrengimai, žaliavos, darbuotojų organizacija – visas šitas veikiantis gyvas daiktas būtų atiduotas už dyka. Taip pat tai būtų dirbtinio bankroto kėlimas, kas yra ne tik Rusijoje, bet ir bet kurioje kitoje šalyje nusikalstama. Be to, niekas mums iš Rusijos neleistų išsivežti nei žaliavų, nei įrengimų. Todėl visų pirma turime atsiskaityti su tiekėjais, kredito įstaigomis, kad pasekmės neateitų į lietuvišką įmonės dalį."

P.S. tarptautinė korporacija, kurioje dirbu, taip pat įvedė sankcijas Rusijai, laikinai pristabdydama visų darbuotojų kontraktus. Tai įvyko 8-tą dieną po karo Ukrainoje pradžios. Pateikiu išversta vienos rusės laišką, kurį gavau kitą dieną po sankcijų įvedimo dienos: "Sveiki, vakar gavome laišką, kad pristabdomas mūsų darbas jūsų kompanijoje. Man tai buvo didelis šokas. Dirbu pas jus jau virš 8 metų. Viena auginu vaiką ir darbas pas jus buvo mano vienintelis pragyvenimo šaltinis. Aš niekada nerėmiau Putino režimo ir aktyviai kovojau prieš jį. Daug kartų dalyvavau Navalno protestuose, aukojau į jo fondą ir visada palaikiau jį. Tačiau dabar, dėl vieno neadekvataus psichopato valdžioje nukenčia ne tik tie, kas palaiko karą, bet ir tie, kas nekenčia Putino ir visą jo partiją "Jedinaja Rossija". Nuo šiandien esu bedarbė vieniša mama, o jei sankcijos prasitęs - tapsiu ir benamė. Žinau, kad jūs negalite nieko pakeisti, bet supraskite, kad baudžiate ne tik tuos, kas palaiko karą, bet ir tuos, kurie yra kitoje barikadų pusėje."

Nepasiduokite provokacijoms ir manipuliacijoms, net ir tada, kad jumis bando manipuliuoti žinomi žmonės ir nuomonių formuotojai. Palaikykime Ukrainą, kovokime prieš Putino propagandą, bet jokių būdų nešaudykite į savus tik dėl jūsų įsitikinimų. Laisvė – tai vakarų civilizacijos pagrindas. Gerbkime ją!

Info šaltiniai: https://ajph.aphapublications.org/doi/pdfplus/10.2105/AJPH.89.10.1509
https://www.jstor.org/stable/2539368
https://www.newyorker.com/news/daily-comment/why-sanctions-too-often-fail
https://www.brookings.edu/research/economic-sanctions-too-much-of-a-bad-thing/
https://ourworld.unu.edu/en/sanctions-and-why-they-dont-work-very-well

Sąmokslo teorijos, manipuliacijos ir propaganda

20/03/2026

22/01/2025

01/09/2024

14/05/2024

23/03/2023

07/02/2023

19/06/2022

19/04/2022

Address

Website

Alerts

Shortcuts

Share

Category

Listing takedown request