Lietuvoje dar daug kas prisimena prieš karą Marijampolėje veikusią Marijonų gimnaziją,
kuri 1940 m. Prasmingas gimnazijos raidos kelias. 1921 m. Švietimo ministerija marijonams leido
Marijampolėje steigti privačią aukštesniąją mokyklą.
1923 m. vienuolyno teritorijoje buvo pastatytas trijų aukštųjuvenatas – gimnazija su
bendrabučiu.
1923 m. gimnazija buvo prilyginta valstybinėms mokykloms. Norinč
iųjų mokytis Marijonų
gimnazijoje buvo gana daug. Klasėje mokydavosi nuo 20 iki 30 jaunuolių. Į gimnaziją buvo
priimami berniukai nuo dvylikos metų. Gimnazija išleido dvylika abiturientų laidų. Pirmaisiais mokslo metais mokymas buvo
nemokamas. Tačiau jau nuo 1923-ųjų reikėjo mokėti po penkiasdešimt litų per metus už mokslą ir
5 Lt už egzaminą. Kunigų marijonų vienuolija, gimnazijos steigėja, stengėsi priimti kuo
daugiau neturtingų tėvų vaikų atleisdama juos nuo mokesčio už mokslą. Labai daug
mokinių gyveno mokyklos bendrabutyje. Už bendrabutį reikėjo mokėti 35 litus per mėnesį. Jame gyveno gimnazistai beveik iš
visos Lietuvos. Svarbiausias gimnazijos uždavinys – paruošti jaunuolius aukštajam mokslui ir išsiugdyti kandidatų savajai ongregacijai. Ši klasikinė
gimnazija formavo tvirtus mokslo žinių pagrindus. Užsienio kalbų mokytojai su gimnazistais bendravo dėstomąja kalba. Be kalbų didelis
dėmesys buvo skiriamas filosofijai, fizikai, matematikai, gamtos ir visuomenės mokslams, istorijai, braižybai, dailyraščiui ir fizinei kultūrai. Be to, nuolat buvo kreipiamas dėmesys į mokinio mandagumą, tvarkingumą, švarumą, stropumą ir t. Marijonų gimnazijoje veikė eucharistininkų, literatų, visuomenininkų, abstinentų, sportininkų, dramos mėgėjų būreliai.
1940 m. okupantai gimnaziją uždarė. Jos turtas – raštinės archyvas, žemėlapiai, paveikslai, monetos ir kt. – buvo perduotas
Marijampolės Rygiškių Jono valstybinei berniukų gimnazijai. Daug Marijampolės marijonų gimnazijos auklėtinių tapo mokytojais,
kunigais, gydytojais, inžinieriais, teisininkais ir kitų sričių darbuotojais.
