27/04/2020
VADOVAS AR NE, ATSAKOMYBĖ CIVILINĖ AR NE?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjamoje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl civilinės atsakomybės taikymą juridinio asmens vienasmenį valdymo organą laikinai pavaduojančiam asmeniui dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo, juridinio asmens vardu sudarius akivaizdžiai tam juridiniam asmeniui nenaudingą sandorį, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.
Supratote? Na, kad bylą nagrinėja Aukščiausiojo Teismo teisėjai tai supratote ir kad sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės (civilinės, o ne darbo, baudžiamosios ar administracinės atsakomybės) irgi supratote. Kuo dažniausiai pasireiškia civilinė atsakomybė? Taip, atspėjote, padarytos žalos atlyginimu, o žalos piniginė išraiška yra nuostoliai, o padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo yra įtvirtinta ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje.
Grįžkime nuo teorijos prie praktikos, t.y. prie kasacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Joje įmonė, tiksliau - asociacija, prašė priteisti iš atsakovo 147 411,87 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas, laikinai pavaduodamas asociacijos generalinį sekretorių (vienasmenį valdymo organą) įmonė vardu pasirašė skolos perkėlimo sutartį, kuria kitos bendrovės 155 575,06 Eur dydžio skola asociacijai buvo perkelta nemokiai įmonei ir skolos perkėlimas buvo akivaizdžiai nenaudingas asociacijai, nes bankrutavus skolos perėmėjai asociacijos reikalavimas liko nepatenkintas.
Paskaičius ankstesnius Civilinio kodekso straipsnius daugeliui gali kilti klausimas - kodėl byla nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme, kai viskas aišku ir nuostoliai turi būti priteisti iš nenaudingą sutartį sudariusio asociacijos vadovo.
Viskas ne taip paprasta, pasakysiu aš ir tuoj paaiškinsiu kodėl. Jūs, atsakysite - kur gi ne, visiems aišku, o teismams neaišku.
Apygardos ir Apeliaciniam teismams irgi buvo aišku - pirmosios instancijos patenkino ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo apeliacinį skundą. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (nuostolių) yra akivaizdus, t. y., jei atsakovas nebūtų pasirašęs ieškovės vardu skolos perleidimo sutarties, ieškovė nurodytos žalos (nuostolių) nebūtų patyrusi (CK 6.247 str.).
Iš pradžių teisėjų kolegija aptarė teorinius teisės taikymo klausimus ir nurodė, kad kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 str.), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Kitaip tariant, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia). Tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė faktinį (skolos perkėlimo nemokiai bendrovei sutarties pasirašymas) ir teisinį (vienasmenio valdymo organo civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos) ieškinio pagrindus, ieškinio dalyką suformulavo kaip reikalavimą priteisti iš atsakovo negrąžintą pagal sutartį perkeltos skolos dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti, kokiu būdu ieškovo subjektinės teisės turėtų būti apgintos, ir nurodyti konkrečią pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą turi bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku.
Toliau kolegija nurodė, jog nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atsakomybės rūšies asmeniui, laikinai pavadavusiam asociacijos vienasmenį valdymo organą (šiuo atveju – asociacijos generalinį sekretorių), kai jis juridinio asmens vardu sudarė akivaizdžiai tam juridiniam asmeniui nenaudingą sandorį.
Konstatuota, kad anksčiau bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai taikė atsakovui civilinę atsakomybę, nes pripažino, kad jis priėmė verslo sprendimą, būdamas paskirtas asociacijos valdymo organu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, su šia teismų pozicija nėra pagrindo sutikti dėl toliau išdėstytų argumentų. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakomybė atsakovui galėtų būti taikoma pagal civilinės atsakomybės taisykles (kaip valdymo organui) tik dviem atvejais – pirma, jei jis būtų pagal galiojančią tvarką paskirtas vadovu tik trumpam laikotarpiui, antra, jei būtų nustatyta, kad jis veikia kaip de facto vadovas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas iš šių pagrindų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „laikinai einantis vadovo pareigas“ gali reikšti dvi skirtingas teisines situacijas.
Pirmoji – tai neapibrėžto ar apibrėžto termino valdymo organo pareigų atlikimo atvejis, kai laikinai einantis pareigas vadovas yra pagal galiojančią tvarką paskiriamas kompetentingų bendrovės organų, kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas ar pan. Šiuo atveju laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą.
Antroji – kai yra paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Šiuo atveju juridinio asmens vadovas išleidžia įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas darbuotojui bei išduoda jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Taigi, antroji sąvokos „laikinai einantis vadovo pareigas“ reikšmė – tai atvejai, kai vienasmenis valdymo organas dėl nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ar kitų svarbių priežasčių negali vykdyti savo funkcijų ir įgalioja įmonės darbuotoją atlikti vadovo funkcijas.
Tokia teisinė situacija, kai juridinio asmens vadovas dėl tam tikrų aplinkybių (nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ir pan.) laikinai negali eiti savo pareigų, kvalifikuotina kaip trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti, tačiau ji nereiškia naujo vadovo, kaip valdymo organo, paskyrimo.
Taigi, pirmuoju atveju laikinai paskirtasis vadovas yra valdymo organas, antruoju – jis tik tikrojo vadovo įgaliotinis.
Antras civilinės atsakomybės taikymo bendrovės darbuotojui pagrindas yra tada, kai darbuotojas pripažįstamas de facto vadovu.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure (teisiškai) vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui.
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad atsakovas vykdė vadovavimo funkciją ir ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio, nebuvo nustatytos, todėl darytina išvada, kad atsakovui negalėjo būti taikoma atsakomybė Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.
Atsakovo veiksmai vertintini pagal darbo teisės normas, reglamentuojančias materialinės atsakomybės darbuotojui taikymą Nors kiekvienu iš pirmiau nurodytų ieškovės teisių gynimo būdu iš esmės siekiama to paties tikslo – asociacijai padarytos žalos atlyginimo, tačiau tai yra savarankiški teisių gynimo būdai ir įstatymuose nustatytos skirtingos tokių ieškinių tenkinimo sąlygos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvykdė pareigą kvalifikuoti teisinio ginčo santykius.
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę ribojama darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Remiantis šiomis normomis, žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nėra preziumuojama, tad ji turėtų būti įrodyta ieškovo. Taip pat aktualu, kad visiška atsakomybė galėtų būti taikoma tik nustačius tyčinę kaltės formą. Esant neatsargumui, atsakomybė ribojama trimis vidutiniais darbuotojo atlyginimo dydžiais, išskyrus Darbo kodekso numatytus atvejus.
Kadangi bylą nagrinėję teismai, netinkamai kvalifikuodami tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pritaikydami netinkamą ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą, neištyrė ir neįvertino Darbo kodekso normoms, reglamentuojančioms materialinę atsakomybę, taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas panaikinti byloje teismų priimtus procesinius sprendimus ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 str. 1 d. 5 p., 360 str.).
Viską perskaitėte? Malonu, malonu. Supratote viską? Pagarba, pagarba.
Ir čia dar ne visas teismo nutarties tekstas…. Daugoka, sutinku. Kartu būtina pažymėti, jog Aukščiausiojo Teismo paskirtis aiškinti teisės normas, jų taikymą, užtikrinti vienodą teismų praktikos formavimą. Todėl apimtys jau tokios, nors… anksčiau buvo anksčiau.
Tačiau kai tokios pat apimties procesinius dokumentus rašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tai jau kažkaip nelabai. Suprantama, bandoma sekti Aukščiausiojo Teismo pavyzdžiu, jo rašomus procesinius dokumentus, bet apimties atžvilgiu neretai persistengiama.
Tokia praktika įsigaliojo ne per seniausiai ir jau lyg mažinamos teksto apimtys, bet tai jau kita tema.
