20/08/2026
Naujiems akademiniams metams artėjant, toliau pažindamės su praėjusiais akademiniais metais pasirodžiusiais Instituto leidiniais.
Šį rytą pasakojame apie mokslo studiją, skirtą įdomiam sienos ir pasienio formavimosi reiškiniui.
♦ Nauja knyga kelia klausimą, ar dabartinė Lietuvos ir Latvijos siena iš tiesų yra tokia sena ir nekintanti, kaip kartais atrodo iš pirmo žvilgsnio? Nors senuose žemėlapiuose atpažįstame šios sienos kontūrą, kuris panašus į dabartinį, ši studija atskleidžia, kad iš tikrųjų siena dinamiškai kito ir kad aktyviausiai tai vyko XIV–XVI amžiais.
♦ Remdamasis įvairiais šaltiniais ir pasitelkdamas tarpdalykinius tyrimo metodus, knygos autorius detaliai rekonstravo ankstyviausius žinomus tuometės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos sienos ruožus – nuo ankstyvųjų susitarimų iki 1473 m. nustatytos ribos, kurios kontūrai, nežymiai leisdami, gali būti atpažįstami iki šių dienų.
♦ Knyga atskleidžia, kaip, stabilizavus sieną, formavosi pasienio regionas, kaip jame kūrėsi gyvenvietės ir keitėsi regiono centrai. Iš trijų istorinių regionų, per kuriuos nusidriekė dabartinė siena – Kuršo, Žiemgalos ir Sėlos – tai nagrinėjama pasitelkus vidurinio Žiemgalos regiono pavyzdį. Jis leidžia geriau pažinti, kaip politinės ribos veikė kraštovaizdžių kaitą ir teritorijų raidą.
Leidinį papildo išsami santrauka anglų kalba.
Knygos autorius – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Ernestas Vasiliauskas.
Šis leidinys papildo sienų ir pasienių formavimosi tyrimus, kuriems praėjusiais metais buvo dedikuotas ir kitas Instituto leidinys – straipsnių rinkinys „Sąveikos mazgai Lietuvos ir Prūsijos pasienyje ikiindustrinėje epochoje“.
