30/07/2026
Laikas Lituanistinėse studijose skrieja ne dienomis, o valandomis. Atrodo, dar visai neseniai džiaugėmės pirmuoju susitikimu, o šiandien jau įvyko paskutinė paskaita. Rytoj beliks sustoti akimirkai, atsigręžti į nueitą kelią ir pasidžiaugti tuo, kiek daug spėjome nuveikti.
Paskutinę studijų dieną mokytojos gilinosi į vieną svarbiausių ugdymo temų – vaiko kalbos raidą ir taisyklingo tarimo ugdymą. Specialioji pedagogė, logopedė Jūratė Žilienė dalijosi ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir praktiniais metodais, kuriuos dalyvės galės taikyti savo lituanistinėse mokyklose visame pasaulyje. Aptarėme vaiko kalbos raidos etapus, artikuliacinės mankštos ir kvėpavimo pratimų svarbą, o taip pat – sensorinius vaikų poreikius ugdymo procese: kaip atpažinti skirtingus jutimus ir kaip sensorinės pertraukos gali padėti vaikams geriau susikaupti, įsitraukti į veiklas ir sėkmingiau mokytis.
Kol mokytojos kaupė naujas žinias, vaikai visą savaitę gyveno savu ritmu – ir tikrai nenuobodžiavo. Jie dalyvavo edukacijose Ievos Simonaitytės bibliotekoje, lankėsi Prano Domšaičio galerijoje, Kultūros fabrike tyrinėjo M. K. Čiurlionio kūrybą, susipažino su molio edukacija „Klaipėdos krašto keraminiai indai“, kūrė, žaidė, keliavo, pynė draugystės apyrankes ir repetavo rytdienos uždarymo pasirodymą.
Šios dvi savaitės dar kartą priminė, kad Lituanistinės studijos – tai kur kas daugiau nei paskaitos. Tai bendrystė, patirtys, idėjos, nauji atradimai ir žmonės, kuriuos, tikėtina, prisiminsime dar labai ilgai. 🇱🇹❤️
