31/08/2026
Rugpjūčio 27 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „Volungėlė“ pedagogai dalyvavo edukacinėje išvykoje-seminare „Motyvuojančios, aktyvios, etnokultūrinės ir tvarios ugdymo aplinkos“. Ši kelionė tapo puikia galimybe ne tik pasisemti naujų profesinių idėjų, bet ir patirti, kaip gyvai, kūrybiškai ir patraukliai galima pažinti bei puoselėti savo krašto kultūrą. Pirmasis mūsų kelionės sustojimas – Telšių lopšelis-darželis „Mastis“. Čia kolegės mus pakvietė į jaukų ryto ratą. Susitikimo metu dalijomės gerąja darbo patirtimi, diskutavome apie etnokultūros integravimą į kasdienę vaikų veiklą, mokėmės žemaičių kalbos, šokome žemaitiškus šokius. Jaukumo susitikimui suteikė mėtų arbata ir tradicinis žemaitiškas obuolių pyragas. Šis susitikimas priminė, kad etnokultūra vaikams gali būti perteikiama ne tik pasakojant apie tradicijas, bet ir jas patiriant visais pojūčiais – kalbant, dainuojant, šokant, ragaujant, kuriant ir bendraujant. Tokia patirtis pedagogui suteikia naujų idėjų ugdymo veikloms, o vaikams padeda geriau pažinti savo krašto kultūrą, tradicijas, kalbą ir stiprinti tautinį bei kultūrinį tapatumą. Toliau kelionę tęsėme Žemaičių kaimo muziejuje, kur dalyvavome edukacijoje „Gyvybės medis“. Muziejuje mus pasitiko muziejaus darbuotoja Diana Bukavickytė-Bomblauskienė. Jos nuoširdus pasakojimas nukėlė mus į Lietuvos praeitį ir leido iš arčiau pažvelgti į senąjį žemaičių gyvenimą. Susipažinome su baltų ženklais, senaisiais žemaičių amatais, tradicijomis ir papročiais. Ypatingą įspūdį paliko Dianos pasakojimas ir dainos. Jos skambus, nuoširdus balsas suvirpino širdis ir dar labiau sustiprino buvimo autentiškoje aplinkoje pojūtį. Klausydamosi dainų pajutome, kad kultūros paveldas nėra tik muziejaus eksponatai – tai gyva patirtis, kurią galima išgirsti, pajusti ir išgyventi. Apžiūrėjusios muziejaus sodybą, pačios tapome kūrėjomis – kiekviena pasigaminome savo „Gyvybės medį“. Kūrybinio proceso metu Diana papasakojo apie šio simbolio reikšmę, jo vietą lietuvių kultūroje ir žmogaus gyvenime. Edukacija leido ne tik sužinoti, bet ir pačioms patirti, kaip per kūrybą, simbolius ir pasakojimą galima atraktyviai perteikti kultūros paveldą. Ši edukacinė išvyka buvo prasminga ne tik profesiniu, bet ir asmeniniu požiūriu. Pedagogams tai buvo galimybė mokytis vieniems iš kitų, atrasti naujų ugdymo metodų, sustiprinti bendrystę ir parsivežti idėjų, kurias galėsime pritaikyti kasdienėje veikloje su vaikais. O svarbiausia – dar kartą įsitikinome, kad vaikų ugdymas tampa prasmingesnis tuomet, kai jie gali patys patirti, atrasti, kurti ir išgyventi kultūrą. Į Klaipėdą grįžome kupinos gerų emocijų, naujų žinių, įkvėpimo ir žemaitiškos dvasios. Ši kelionė leido kartu su muziejumi ir kolegomis keliauti laiku, pažinti praeitį ir ieškoti būdų, kaip kultūros paveldą gyvai perduoti jaunajai kartai. Nuoširdžiai dėkojame Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ kolegėms už šiltą priėmimą, atvirą bendrystę ir pasidalytą patirtį, o Žemaičių kaimo muziejaus darbuotojai Dianai Bukavickytei-Bomblauskienei – už įtaigų pasakojimą, dainas, nuoširdumą ir galimybę kultūros paveldą patirti gyvai.
