02/12/2022
Nors prokuratūros nuomonės niekas ir vėl neklausė, viešoje erdvėje pasklidus žiniai apie Baudžiamojo kodekso 151 str. 1 d. pakeitimo projektą, kuriuo siūloma į privertimo lytiškai santykiauti sudėtį įtraukti ir reikalavimą dėl aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo, norime pasidalinti keletu įžvalgų. ☝️ 🚩
Kaip bežiūrėsi, šis BK straipsnis tikrai labai aktualus beveik visiems. Tačiau visų pirma norime pabrėžti, kad vadovaujamės pozicija, jog tiek pagal teisės, tiek pagal moralės normas bet kokie lytiniai santykiai tarp asmenų galimi tik jų laisvanorišku tarpusavio sutikimu, laisva valia ir niekaip kitaip. ❗️ Esame visų nukentėjusiųjų pusėje ir kritiškai vertindami pataisos projektą rūpinamės, kad siūloma naujovė nekomplikuotų jų situacijos dar labiau. ⚠️
Taigi, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai siekiant seksualinio pasitenkinimo pasitelkiamas smurtas (fizinis, psichologinis) prieš kitą asmenį, grasinama jį panaudoti, atimama galimybė priešintis, pasinaudojama kito asmens bejėgiška padėtimi, fizine ar psichologine būsena (pvz. dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, sveikatos sutrikimų), jo priklausomumu (tarnybiniu, giminystės ar kt.), amžiumi (vaikai) ir pan., dėl ko nukentėjusysis asmuo negalėtų priimti laisva valia sprendimo ir išreikšti savo nesutikimo tokiems santykiams.
Kitaip tariant, nusikaltimas yra tuomet, kai imamasi ar grasinama imtis kokių nors smurtinių veiksmų ir jais prievarta palaužiama kito asmens – aukos, valia arba pasinaudojama situacija, kai auka savo valios negali išreikšti.
Tačiau, jei asmens valia nebuvo paveikta jokiais smurtiniais veiksniais ir asmuo nebuvo bejėgės būklės, manytina, kad asmuo buvo laisvas apsispręsti ir savo valią (sutikimą arba nesutikimą) galėjo išreikšti aiškiu partneriui būdu – nuo pasakymo „ne“, „nenoriu“ iki pasišalinimo.
☝️ Siūlomas papildomas būtinas reikalavimas bei sąvoka „aiškiai išreikštas sutikimas“ šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje, prokuratūros manymu, neduos tos naudos, kurios tikisi jo autoriai, tačiau gali sukurti naujų problematiškų situacijų.
Pateikiame kelis paprastus pavyzdžius, nors profesionali teisinė diskusija šiuo klausimu, be abejonės, yra daug sudėtingesnė ir gilesnė.
🔴 Kyla daugybė klausimų – kaip, kokia forma (veiksmu, žodžiu, raštu, patvirtintu dokumentu, įrašu), kokiu turiniu (dėl vienkartinių, tęstinių), kokiu intymių santykių momentu (prieš, kiek laiko prieš?), kokiu dažnumu tų santykių eigoje, dėl kokių konkrečių lytinių santykių formų, jų ribų ir pan. turi būti gautas nurodytas „aiškiai išreikštas sutikimas“?
Nebejotina, kad tuo įtariamųjų gynyba tikrai sėkmingai naudosis, juk „aiškumo“ sąvoka yra labai reliatyvi ir skirtingai visų suprantama.
🔴 Priėmus siūlomos redakcijos pataisą baudžiamoji atsakomybė kiltų ir tuo atveju, kai nebuvo nei smurto, nei grasinimų, nei bejėgės būklės, tačiau partneriai neturi kaip įrodyti, kad lytiniai santykiai tarp jų vyko esant aiškiai išreikštam kito asmens sutikimui. Taigi, „auka“ būtų tas, kas pirmas kreiptųsi su pareiškimu?
🔴 Intymių santykių sferoje apstu sudėtingų, daugiaprasmių, painių situacijų, kuomet persipina vertybiniai, moraliniai principai, įsipareigojimai, lūkesčiai, įsitikinimai, geismas ir t. t.
Tarkim, kaip reikėtų vertinti, kai asmuo išreiškė sutikimą lytiniams santykiams, tačiau jau tuo metu abejojo tokio savo poelgio moralumu (pvz., būdamas santuokoje su kitu asmeniu) arba tokios abejonės jam kilo vėliau?
Ne toks jau retas atvejis, kai laisvanoriškai sutikę ar net inicijavę intymius santykius (pvz., tikėdamiesi iš jų kokios nors naudos sau: santuokos, praturtėjimo ir pan., t. y. sutikę intymumui su sąlyga) žmonės vėliau sukonfliktuoja, negauna norimo, ir tuomet, praėjus tam tikram laikui, buvusius lytinius santykius ima traktuoti jau kaip „vykusius be aiškaus sutikimo“.
🔴 Bet kuriuo atveju prokurorams reiks įrodyti, kad kaltininkas net ir nesant aiškiai išreikšto laisvanoriško asmens sutikimo, visgi privertė jį lytiškai santykiauti. Prievartos samprata tokioje situacijoje tampa visiškai neaiški.
Kaip jau minėta, tai tik keli paprasti gyvenimiški pavyzdžiai, tačiau ir jie kelia pagrįstų klausimų, ar tikrai siūlomos naujos normos įvedimas pasitarnaus seksualinių nusikaltimų aukų naudai ar tik dar labiau viską komplikuos bei taps manipuliacijų įrankiu nedorų piliečių rankose?
