11/02/2026
Sveikiname mūsų studentes: Ievą Penčilaitę, Inetą Ignatavičiūtę ir Unę Labutytę, galerijoje ARTIFEX atidarius parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“!
Kviečiame aplankyti. Paroda veiks iki vasario 27 d. Adresas: Gaono g. 1, Vilnius
Svetainė, virtuvė, miegamasis – erdvės, kurios kvestionuoja santykį tarp to, kas vieša, ir to, kas intymu. Prisvilę puodai, nepaklota lova ar nebaigti pokalbiai yra tokia pat namų tikrovės dalis kaip ir tvarkingai sustatytos kėdės svečiams. Tekstilė nuo seno lydėjo namų buitį, veikdama kaip viena žmogui artimiausių medijų, siejančių kasdienybę. Ji šioje parodoje tampa tarpininke tarp kūno, daikto ir erdvės.
Trys jaunosios kartos tekstilininkės apmąsto kiekvieną iš šių erdvių ir perinterpretuoja kasdienybės objektus intymumo plotmėje. Parodoje nesiekiama įtikinti žiūrovo namų aplinka, o perteikiama fragmentuota jos realybė. Svetainė, virtuvė ir miegamasis tampa ne tik buitiniais kambariais, bet ir kiekvienos asmeniniu, atviru tyrimo lauku. Ieva Penčilaitė nagrinėja svetainę kaip tarpinę erdvę – jungtį tarp privataus ir viešo, atskleisdama šeimos archyvinę fotografiją ir jos interpretaciją. Pasirinkta nuotrauka sąmoningai pabrėžia technologinius atsitiktinumus ir mėgėjiško fotografavimo procesą, iš kurių ryškiausias – raudonų akių efektas. Instaliacijoje šis efektas veikia ne kaip trūkumas, bet kaip savotiška to laikotarpio kasdienos romantika. Ineta Ignatavičiūtė kūrinių serijoje analizuoja virtuvę, ypatingą dėmesį skirdama buitinės aplinkos kasdienybei. Pasikartojantys ritualai siejami su virtuvės objektais, kurie išryškėja kaip savarankiški estetiniai elementai, atveriantys subtilią geometriją ir paslaptį, o tarp jų kuriama reikšminga tylos pauzė tampa esmine struktūros ašimi. Unė Labutytė miegamajame, intymiausioje namų erdvėje, žaidžia su privatumo ribomis, kuriose atsiveria žmogaus pažeidžiamumas. Tai vieta, kur kasdienybės sakralumas įgauna stipriausią išraišką. Tačiau perkeltas į galerijos kontekstą jis yra desakralizuojamas. Kūrinys atskleidžia intymumo ribas, paribius ir užribius.
Būtent tekstilė namų aplinkoje tampa jautriausiu šių ribų liudininku ir kelia klausimą, kas yra intymumas šiandien. Ar jis vis dar telpa tik į uždarą namų erdvę, ar persikelia į viešąją sferą? Ar galima išviešinti tai, kas iš prigimties yra skirta tik sau? Ar galerijoje kasdienybė išlieka tokia pati, ar ji tampa tik vaizdu – stilizuotu pasakojimu?
