LŠS Garbės sargybos kuopa

LŠS Garbės sargybos kuopa Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopa įsteigta 2000 m. kovo 1 d. Sąjungos vado įsakymu Nr. 16.

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Garbės sargybos kuopa – tai prestižinis ir reprezentacinis Šaulių sąjungos vienetas, įsteigtas 2000 metų kovo 1 dieną pagal Sąjungos vado įsakymą Nr. 16. Kuopos steigimas žymi svarbų žingsnį stiprinant Šaulių sąjungos vaidmenį Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenime, pabrėžiant tradicijų, patriotiškumo ir pagarbos nacionaliniams simboliams išsaugojimą. Pagrindinės

Garbės sargybos kuopos funkcijos ir veiklos kryptys:

Reprezentacinė veikla: Kuopa atlieka garbės sargybos pareigas svarbiuose valstybiniuose ir visuomeniniuose renginiuose, minėjimuose, ceremonijose, valstybės bei Šaulių sąjungos organizuojamuose susibūrimuose. Jos nariai simbolizuoja ištikimybę, pagarbą ir patriotizmą, reprezentuodami Šaulių sąjungos vertybes ir istorinį paveldą. Patriotinis ugdymas: Garbės sargybos kuopa aktyviai dalyvauja pilietinio ir patriotinė ugdymo veiklose, skatina jaunimo įtraukimą į visuomeninę ir krašto apsaugos veiklą, puoselėja tautines tradicijas bei formuoja pagarbią ir atsakingą pilietinę poziciją. Istorinės atminties puoselėjimas: Kuopos nariai saugo ir puoselėja Lietuvos valstybės ir Šaulių sąjungos istoriją bei simboliką, dalyvauja memorialinių vietų tvarkyme, bei rengia edukacines programas, skirtas stiprinti visuomenės žinojimą apie Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos indėlį. Vidinė disciplina ir profesionalumas: Kuopa išsiskiria aukštu narių pasirengimo lygiu, griežta disciplina ir organizuotumu. Nariai reguliariai rengiasi, tobulina savo įgūdžius, dalyvauja mokymuose, kurių metu gilina tiek taktinius, tiek reprezentacinius gebėjimus. Organizacinė struktūra ir narystė:

Garbės sargybos kuopa veikia kaip LŠS Štabo dalis, tiesiogiai bendradarbiauja su Sąjungos vadovybe bei kitais padaliniais. Narystė kuopoje – didelė garbė ir atsakomybė, todėl į ją priimami asmenys, pasižymintys aukštais moraliniais, fiziniais ir pilietiniais standartais. Apibendrinant, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopa yra svarbi patriotinės veiklos ir reprezentacijos dalis, kuri prisideda prie Lietuvos valstybės stiprinimo, pilietiškumo skatinimo bei šauliškos tradicijos tęstinumo.

BALTIJOS KELIAS – LAISVĖS PAŽADAS, PERDUODAMAS IŠ KARTOS Į KARTĄŠiandien minime Baltijos kelio 37-ąsias metines – dieną,...
23/08/2026

BALTIJOS KELIAS – LAISVĖS PAŽADAS, PERDUODAMAS IŠ KARTOS Į KARTĄ

Šiandien minime Baltijos kelio 37-ąsias metines – dieną, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės tapo gyva laisvės siena.

1989 metų rugpjūčio 23-iąją susikibusios rankos sujungė ne tik tris Baltijos valstybes. Jos sujungė praeities skausmą, to meto žmonių drąsą ir ateities kartoms perduotą pažadą – daugiau niekada neleisti kitiems spręsti mūsų tautų likimo.

Šiandien stovime jau laisvoje valstybėje. Tačiau Baltijos kelio prasmė dėl to nesumažėjo. Priešingai – ji mums primena, kad laisvė išlieka gyva tik tada, kai yra kas ją saugo, gerbia ir perduoda toliau.

Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliams istorinė atmintis nėra vien ceremonijos dalis. Kiekviena rikiuotė, pakelta Trispalvė ir atiduota pagarba liudija, kad žinome, kam atstovaujame ir kokią atsakomybę prisiimame.

Mes negalime pakartoti 1989-ųjų rugpjūčio 23-iosios. Tačiau galime būti verti žmonių, kurie tą dieną stovėjo Baltijos kelyje.

Jų rankos nutiesė kelią į laisvę.
Mūsų pareiga – neleisti tam keliui nutrūkti.

🇱🇹🇱🇻🇪🇪





LAISVĖS NEGYNĖ VIENAS ŽMOGUS. JĄ APGYNĖ TAUTA.Artėja rugpjūčio 23-ioji – diena, primenanti ne tik vieną įspūdingiausių L...
19/08/2026

LAISVĖS NEGYNĖ VIENAS ŽMOGUS. JĄ APGYNĖ TAUTA.

Artėja rugpjūčio 23-ioji – diena, primenanti ne tik vieną įspūdingiausių Lietuvos istorijos akimirkų, bet ir vieną svarbiausių valstybės gynybos pamokų.

1989 metais beveik du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibo rankomis į Baltijos kelią. Jie neturėjo ginklų, karinės technikos ar politinės galios. Tačiau turėjo tai, ko negalėjo palaužti jokia okupacinė sistema – vienybę, drąsą ir aiškų apsisprendimą būti laisviems.

Baltijos kelias parodė, kad pilietinis pasipriešinimas prasideda gerokai anksčiau nei iškyla tiesioginė grėsmė valstybei.

Jis prasideda tada, kai visuomenė:

– žino savo istoriją;
– atpažįsta melą ir manipuliaciją;
– neleidžia savęs supriešinti;
– pasitiki vieni kitais;
– prisiima atsakomybę už savo valstybę.

Šiandien valstybės stiprybė matuojama ne tik ginkluote ar gynybos biudžetu. Ji matuojama ir tuo, kiek žmonių yra pasirengę ne stebėti iš šalies, o veikti – ramiai, atsakingai ir vieningai.

Šaulio pareiga – ne vien stovėti rikiuotėje ar dėvėti uniformą. Šaulio pareiga – saugoti valstybės atmintį, stiprinti visuomenės atsparumą ir savo pavyzdžiu priminti: Lietuva yra stipri tiek, kiek stiprus mūsų tarpusavio ryšys.

Prieš 37 metus mus sujungė kelias.
Šiandien mus turi jungti atsakomybė.

🇱🇹🇱🇻🇪🇪





GARBĖS SARGYBA NĖRA DEKORACIJAIš pirmo žvilgsnio matome uniformą, tikslius judesius ir nepriekaištingą rikiuotę.Tačiau g...
13/08/2026

GARBĖS SARGYBA NĖRA DEKORACIJA

Iš pirmo žvilgsnio matome uniformą, tikslius judesius ir nepriekaištingą rikiuotę.

Tačiau garbės sargybos tarnybos prasmė slypi daug giliau.

Tai nėra vien iškilmingo renginio dalis ar gražus vaizdas nuotraukai. Garbės sargyba yra matoma valstybės pagarbos išraiška – jos simboliams, istorijai, žuvusiesiems ir žmonėms, kuriems ši pagarba atiduodama.

Kiekvienas žingsnis, komanda ir sustojimas turi savo vietą bei reikšmę. Čia nėra nereikalingų judesių, nes ceremonijoje net mažiausia detalė tampa valstybės laikysenos dalimi.

Už kelių iškilmingos ceremonijos minučių slypi:

• ilgos treniruotės;
• drausmė ir susikaupimas;
• atsakomybė už šalia stovintį žmogų;
• gebėjimas veikti kaip vienai komandai;
• pagarba uniformai ir atstovaujamai organizacijai.

Garbės sargyboje neužtenka atrodyti pasirengusiam. Reikia tokiam būti.

Kai pagerbiama Lietuvos valstybės vėliava, skamba himnas, dedamos gėlės ar palydimas žuvęs žmogus, garbės sargyba ceremonijoje atstovauja ne sau. Ji tampa matomu visos bendruomenės pagarbos ženklu.

Todėl mūsų laikysena turi kalbėti net tada, kai patys netariame nė vieno žodžio.

Garbės sargyba nėra dekoracija. Tai – tarnyba, kurioje pagarba įgauna matomą formą. 🇱🇹





🇱🇹 VĖLIAVA KALBA IR BE ŽODŽIŲKartais Lietuvos trispalvė kyla aukštai ir išdidžiai, pažymėdama valstybės šventę, pergalę ...
05/08/2026

🇱🇹 VĖLIAVA KALBA IR BE ŽODŽIŲ

Kartais Lietuvos trispalvė kyla aukštai ir išdidžiai, pažymėdama valstybės šventę, pergalę ar vienybę.

O kartais ji nuleidžiama žemiau.

Ne todėl, kad valstybė tapo silpnesnė.
Todėl, kad ji sustoja pagerbti savo žmonių.

Gedulo metu nuleista vėliava yra tylus, tačiau visiems suprantamas pagarbos ženklas. Ji liudija, kad valstybė prisimena netektį, dalijasi skausmu ir neištrina iš savo atminties tų, kuriems atiduodama pagarba.

Tačiau ar žinome, kaip tai atliekama teisingai?

Lietuvos valstybės vėliavą iškėlus ant stiebo, pažymint gedulą ji nuleidžiama vienu trečdaliu stiebo ilgio – ne iki pusės, kaip dažnai sakoma.

Jeigu vėliava iškeliama prie pastato ant koto, prie jos tvirtinamas 10 centimetrų pločio juodas kaspinas, kurio galai turi siekti vėliavos apačią.

Tai nėra dekoracija ar laisvai pasirenkamas vizualinis sprendimas. Kiekviena detalė turi savo reikšmę, o teisingas jos atlikimas parodo ne tik protokolo išmanymą, bet ir mūsų santykį su valstybe bei jos simboliais.

Garbės sargybos tarnyboje pagarba prasideda nuo tikslumo: nuo laikysenos, judesio, tylos ir tinkamai pagerbtos vėliavos.

Nes valstybės simboliai nekalba balsu.

Jie kalba tuo, kaip su jais elgiamės mes.

Ar žinojote, kad gedulo metu vėliava nuleidžiama būtent vienu trečdaliu stiebo ilgio?





PAREIGA, KURIOS JIE NEAPLEIDO1991 m. liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo nužudyti septyni savo ...
30/07/2026

PAREIGA, KURIOS JIE NEAPLEIDO

1991 m. liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo nužudyti septyni savo pareigas vykdę Lietuvos pareigūnai. Dar vienas pareigūnas – Tomas Šernas – buvo sunkiai sužeistas, tačiau išgyveno.

Tą rytą Lietuva neteko:

Mindaugo Balavako
Algimanto Juozako
Juozo Janonio
Algirdo Kazlausko
Antano Musteikio
Stanislovo Orlavičiaus
Ričardo Rabavičiaus

Jie tarnavo valstybei, kuri dar tik tvirtino atkurtą Nepriklausomybę. Jų tarnybos vieta buvo kukli, sąlygos – sudėtingos, o pavojus – tikras. Tačiau jie nepasitraukė ir neapleido patikėtos pareigos.

Praėjus 35 metams, Medininkai tebėra ne vien skaudus Lietuvos istorijos puslapis. Tai priminimas, kad valstybės laisvę saugo konkretūs žmonės – jų pasirinkimai, ištikimybė ir pasirengimas likti savo poste net tada, kai tampa pavojinga.

Atmintis taip pat yra tarnyba.

Kol tariame jų vardus, prisimename jų pasirinkimą ir perduodame šią istoriją jaunesnėms kartoms – jų pareiga nėra pamiršta.

Šiandien nulenkiame galvas prieš septynis Lietuvos pareigūnus, kurie iki galo liko ištikimi savo tarnybai ir valstybei.

Tegul jų vardai ir pasiaukojimas išlieka gyvi Lietuvos atmintyje. 🇱🇹





🇱🇹 KAI SKAMBA LIETUVOS HIMNAS – AR ŽINOME, KAIP ELGTIS?Skambant „Tautiškai giesmei“ kelioms akimirkoms sustoja ne tik re...
24/07/2026

🇱🇹 KAI SKAMBA LIETUVOS HIMNAS – AR ŽINOME, KAIP ELGTIS?

Skambant „Tautiškai giesmei“ kelioms akimirkoms sustoja ne tik renginys. Sustojame mes – pagerbti valstybės, jos istorijos ir žmonių, kurie kūrė, gynė bei išsaugojo Lietuvą.

Tačiau ar visuomet žinome, kaip tinkamai elgtis viešai atliekant Lietuvos valstybės himną?

Skambant himnui:

• atsistojame ir išlaikome pagarbią, tiesią laikyseną;
• nutraukiame pokalbius ir kitą veiklą;
• nevaikštome, nesinaudojame telefonu ir nefilmuojame vien dėl asmeninio turinio;
• jeigu mokame žodžius – giedame kartu;
• išliekame susikaupę iki paskutinio himno akordo.

Uniformuoti asmenys Lietuvos valstybės himną pagerbia jų tarnybos tvarką nustatančių statutų ir ceremonijų reikalavimų nustatyta tvarka.

Rankos laikymas prie širdies nėra visiems privaloma taisyklė. Tai gali būti asmeninis pagarbos gestas, tačiau svarbiausia – ne jo demonstravimas, o tikra žmogaus laikysena ir pagarba.

Himnas nėra foninė muzika. Tai vienas svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių – mūsų istorijos, laisvės ir bendros atsakomybės išraiška.

Garbės sargybos tarnyboje puikiai žinome: pagarba valstybei atsiskleidžia ne dideliais žodžiais, o tuo, kaip žmogus elgiasi tada, kai skamba jos himnas, kyla jos vėliava ir pagerbiami už jos laisvę kovoję žmonės.

O ar Jūsų šeimoje vaikai mokomi, kaip elgtis skambant Lietuvos himnui?





Valstybės stiprybė prasideda nuo to, ką laikome verta pagarbosŠiandienos saugumo aplinka primena paprastą, tačiau svarbi...
22/07/2026

Valstybės stiprybė prasideda nuo to, ką laikome verta pagarbos

Šiandienos saugumo aplinka primena paprastą, tačiau svarbią tiesą: valstybės stiprybė matuojama ne vien kariuomenės pajėgumais, ginkluote ar gynybai skiriamomis lėšomis.

Ji prasideda nuo žmonių.

Nuo jų pasiryžimo saugoti savo valstybės atmintį, gerbti jos simbolius, suprasti savo atsakomybę ir prireikus veikti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.

Vėliava, himnas, herbas, priesaika ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas nėra vien iškilmingų renginių atributai. Juose telpa valstybės istorija, jos žmonių pasirinkimai ir kaina, sumokėta už teisę gyventi laisvoje Lietuvoje.

Garbės sargybos tarnyboje nėra nereikšmingų detalių. Taisyklinga laikysena, pagarbus santykis su valstybės simboliais, tiksliai atlikta ceremonija ir tyla prie atminimo vietos kalba daugiau nei ilgos kalbos. Tai matomas pažadas, kad savo istoriją prisimename, savo valstybę gerbiame, o pareigą jai suprantame.

Šiandien valstybės saugumui svarbus ne tik fizinis pasirengimas. Ne mažiau reikšmingi visuomenės susitelkimas, kritinis mąstymas, atsparumas klaidinančiai informacijai ir gebėjimas išsaugoti pasitikėjimą vieniems kitais.

Kiekvienas galime pradėti nuo paprastų dalykų: domėtis Lietuvos istorija, atsakingai vertinti gaunamą informaciją, gerbti valstybės simbolius, padėti savo bendruomenei ir sąžiningai atlikti prisiimtas pareigas.

Nes valstybė nėra kažkas tolimo.

Valstybė – tai mes. O pagarba jai prasideda nuo mūsų pačių laikysenos.

Ką Jums asmeniškai reiškia pagarba Lietuvos valstybei?





🇱🇹 Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos šaulių sąjungos vadą pulkininką Liną Idzelį 50-mečio proga!Garbingas jubiliejus – pra...
14/07/2026

🇱🇹 Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos šaulių sąjungos vadą pulkininką Liną Idzelį 50-mečio proga!

Garbingas jubiliejus – prasminga proga išreikšti pagarbą žmogui, kurio lyderystė, atsakomybė ir tarnystė kasdien prisideda prie Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimo bei pilietinės valios ugdymo.

Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos vardu linkime stiprios sveikatos, tvirtos valios, neišsenkančios energijos ir sėkmės įgyvendinant prasmingus darbus Lietuvos labui. Tegul atsakinguose sprendimuose visuomet lydi išmintis, o tarnystėje – bendraminčių palaikymas, pasitikėjimas ir vienybė.

Dėkojame už atsidavimą, lyderystę ir pavyzdį, įkvepiantį šaulius garbingai tarnauti Tėvynei, puoselėti istorinę atmintį bei išlaikyti pagarbą Lietuvos valstybės tradicijoms.

Su garbingu jubiliejumi! Linkime, kad ateinantys metai būtų kupini prasmingų darbų, stiprybės ir naujų laimėjimų tarnaujant Lietuvai.







Leiciu Etmonas

🇱🇹 Liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena. Lietuvos valstybės diena.1253 metais uždėta karaliaus Mindaugo karūna tapo ...
06/07/2026

🇱🇹 Liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena. Lietuvos valstybės diena.

1253 metais uždėta karaliaus Mindaugo karūna tapo ne tik valdžios simboliu – ji pažymėjo Lietuvos valstybės kelią, kurį jau daugiau nei septynis šimtmečius tęsia ir saugo jos žmonės.

Valstybė nėra tik istorijos puslapiai ar datos. Ji gyva mūsų pasirinkimuose, atsakomybėje ir pasiryžime stovėti ten, kur reikia.

Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopai garbė saugoti valstybingumo simbolius, puoselėti pagarbą Lietuvos istorijai ir savo tarnyste tęsti kartų perduotą pareigą Tėvynei.

Tegul ši diena primena – karūna simbolizuoja ne tik praeities didybę, bet ir šiandienos atsakomybę kurti bei ginti Lietuvą.

Su Lietuvos valstybės diena! 🇱🇹





2026 m. liepos 4 d., minint Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės dieną, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos...
06/07/2026

2026 m. liepos 4 d., minint Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės dieną, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos atstovai vykdė ceremonialo tarnybą Kauno senosiose Aleksoto kapinėse vykusioje atminimo ceremonijoje, skirtoje pagerbti už Lietuvos laisvę gyvybę paaukojusį Jungtinių Amerikos Valstijų karininką, Lietuvos kariuomenės kūrėją savanorį ltn. Samuelį Harisą (Samuel J. Harris Jr.).

Prie paminklo „Pieta“, kuriame įamžinti kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę, susirinko Lietuvos kariuomenės, Kauno įgulos vienetų ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai. Ceremonijos metu buvo prisiminta ltn. Samuelio Hariso gyvenimo istorija, tarnystė Lietuvai ir jo išskirtinis pasiaukojimas ginant jaunos valstybės laisvę.

Atiduodami pagarbą žuvusiam karininkui, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos atstovai atliko jiems patikėtą garbingą pareigą – dalyvavo atminimo ceremoniale ir padėjo gėles prie paminklo „Pieta“.

Ltn. Samuelis Harisas – Jungtinių Amerikos Valstijų karininkas, Pirmojo pasaulinio karo veteranas, 1919 m. atvykęs į Lietuvą padėti rengti besikuriančios Lietuvos kariuomenės karių. 1920 m. jis paaukojo savo gyvybę už Lietuvos nepriklausomybę ir po mirties buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi.

Tokios ceremonijos primena, kad pagarba istorijai, atminimo išsaugojimas ir tarnystė valstybei yra neatsiejama šauliškos pareigos dalis.

🇱🇹🤝🇺🇸 Laisvės vertybės jungia tautas, o atmintis įpareigoja.

Nuotr. aut. eil. Džiugas Švaikauskas
ir LŠS Garbės sargybos kuopa





Address

Laisvės Alėja 34
Kaunas
LT-44240

Opening Hours

Monday 08:00 - 16:00
Tuesday 08:00 - 16:00
Wednesday 08:00 - 16:00
Thursday 08:00 - 16:00
Friday 08:00 - 16:00

Telephone

8 600 14267

Website

,

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when LŠS Garbės sargybos kuopa posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The School

Send a message to LŠS Garbės sargybos kuopa:

Shortcuts

Share