03/08/2026
🖌️ Barbizonas ir jo dailininkų mokykla 🖌️
Vos 10 km atstumu nuo Fontenblo (Fontainebleau) įsikūręs Barbizono miestelis - vienas iš pernai atrastų Prancūzijos perliukų. Prisipažinsiu, rašant knygą „Pažink Prancūziją“, ši vietovė man prasprūdo pro akis. Bet 2025 metų rugsėjį pavyko aplankyti miestelį gyvai.
Barbizono dailininkų bendruomenė susikūrė XIX amžiaus 4-5 dešimtmetyje, kai grupė prancūziškojo realizmo tapytojų nusprendė maištauti prieš akademinį meną ir ieškoti įkvėpimo gamtoje. Iki tol Barbizonas buvo skurdus, niekuo neišsiskiriantis miško kirtėjų ir žemdirbių kaimelis prie pat tankaus Fontenblo (Fontainebleau) miško krašto. Kaimelis tiesiogiai ribojosi su Fontenblo mišku – senuoju Prancūzijos karalių medžioklės plotu, garsėjusiu paslaptingomis uolomis ir laukine, žmogaus nepaliesta gamta. Vietiniai gyventojai vertėsi sunkiu fiziniu darbu – kirto mišką, degė anglį arba dirbo smėlingose, akmenuotose apylinkių žemėse.
Tuo metu Prancūzijos dailės akademijoje dominavo istorinis ir mitologinis žanras. Tapomi peizažai buvo idealizuojami – vaizduojantys antikinius griuvėsius ar itališkas dvarelio panoramas, nutapytas uždaroje studijoje iš atminties. Jaunoji maištinga dailininkų karta norėjo tapyti tikrą, gyvą, kaimišką Prancūzijos gamtą tiesiai iš natūros („en plein air“).
Dailininkų traukos centru tapo 1824 m. Barbizone atidaryta „Auberge Ganne“ užeiga. Jos šeimininkai F. ir E. Ganne suprato, kad menininkai yra puikus pajamų šaltinis. Jie įrengė pigius kambarius nakvynei, maitindavo kaimišku maistu ir net leisdavo apsistoti „skolon“. Dailininkai atsidėkodami tapė tiesiai ant užeigos baldų, sienų ir langinių (šie unikalūs kūriniai išliko iki šių dienų, o pačiame užeigos pastate dabar yra įkurtas Barbizono muziejus).
1849 metais buvo nutiestas geležinkelis iš Paryžiaus į Fontenblo, todėl menininkai sostinės šurmulį, čia siautusį choleros protrūkį ir skurdą galėjo greitai išmainyti į ramų provincijos gyvenimą. Be to, panašiu laikotarpiu buvo išrasti dažai metalinėse tūtelėse – iki tol dailininkai turėdavo pat patys trinti pigmentus studijoje, o naujasis išradimas leido lengvai nešiotis dažus su savimi į mišką.
Dailininkų grupė, vėliau pavadinta Barbizono mokykla (École de Barbizon), neturėjo jokio oficialaus manifesto ar programos. Tai buvo tiesiog draugų ir bendraminčių ratas, kurio branduolį sudarė:
🖌️ Théodore Rousseau – laikomas grupės lyderiu, kuris po nusivylimų Paryžiaus parodose 1847 m. Barbizone apsigyveno visam laikui.
🖌️ Jean-François Millet – persikėlė čia 1849 m. bėgdamas nuo Paryžiuje siautusios choleros epidemijos. Jis išgarsėjo vaizduodamas ne tik gamtą, bet ir sunkią vietinių Barbizono valstiečių dalią (pvz. pasaulinio įvertinimo paveikslas „Varpų rinkėjos“).
🖌️ Jean-Baptiste-Camille Corot ir Charles-François Daubigny – dažni Barbizono svečiai, fiksavę unikalią vietovės aurą.
Į Barbizoną patogu užsukti, vykstant aplankyti Fontenblo ir garsios pilies (Château de Fontainebleau). Abiems objektams laiko pakaks per vieną dieną. Iš "Gare de Lyon" traukiniu per 45 minutes pasieksite Fontenblo, o į Barbizoną nuveš vietinis autobusas.
Norint pajusti nepakartojamą miestelio atmosferą, rekomenduoju apsilankyti per Dailininkų kaimo šventę ("Fête du Village des Peintres"), kuri kasmet minima trečiąjį rugsėjo sekmadienį. Jos metu gatvėse skamba gyva muzika, vyksta gatvės teatrų pasirodymai, meno mugės ir amatininkų pristatymai. Šiuo savo festivaliu Barbizonas įsilieja į Europos paveldo dienas (Journées du Patrimoine), todėl lankytojai gali nemokamai aplankyti istorines garsiųjų tapytojų Théodore Rousseau ar Jean-François Millet studijas ar kitas, įprastai nelankomas muziejų erdves.
Jei patiko įrašas, ar informacija buvo naudinga, kviečiu paspausti "Like" ir pasekti mūsų paskyrą "Pažink Prancūziją" 😉.